Ar pritariate minčiai, kad rašytojas yra visuomenės ligų diagnozuotojas?

asmenybės, greitai pastebi visuomenės dvasinę tuštybę.
ir sugeba identifikuoti problemas greičiau nei kiti pasauliečiai. Šiuolaikinė, vartotojiška
visuomenė nekreipia dėmesio į amžinųjų vertybių nykimą, kultūrinės atminties eroziją, todėl
tik individas, kuris yra atsiribojęs nuo šio pasaulio, gali situaciją įvertinti ir pažvelgti į ją iš
šalies. Galvodama apie kūrėją, atskirtą nuo visuomenės, prisimenu publicisto ir eseisto
Gintaro Beresnevičiaus mintis kūrinyje „Autsaideriai”. Anot autoriaus, bet kurioje grupėje
būna slampinėjančių nuošaly, nesijungiančių ar nemokančių įsijungti į bendrus žaidimus,
kultūrinių asocialų. Nors šie individai yra nemėgstami ir kartais net demonstratyviai išvaromi
iš visuomenės, jie pasirenka laisvą likimą. Todėl nenuostabu, jog iš jų išauga būsimieji
poetai, genijai, dailininkai ir filosofai. Kaip Gintaras Beresnevičius ir teigė, visą Europos
moderniąją kultūrą sukūrė autsaideriai, nes jie sugebėjo iškelti problemas, pažvelgti į
visuomenę iš šalies. Deja, tokie žmonės dažniausiai nepripažįstami, jų nuomonė nevertinama.
Menininkas, kaip visuomenės ligų diagnozuotojas, aprašomas ir Jurgio Kunčino romane
„Tūla”. Verta paminėti, jog šis kūrinys yra autobiografiškas. Pats autorius studijavo vokiečių
filologiją, bet mokslų nebaigė. Vėliau, paties žodžiais tariant tarsi autsaideris „dirbo įvairius
darbus” ir „stebėjo gyvenimą”. Beveik visi veikėjai turi savo prototipus, net Tūla, kuri Jurgio
Kunčino biografijoje yra žinoma kaip G.Jaronytė. Jos ir rašytojo meilės ryšys tęsėsi vos dvi
savaites, bet prisiminimai apie jį liko visam gyvenimui, o puoselėjami meilės jausmai
aprašyti kūrinyje. Pagrindinis romano veikėjas - bevardis valkata, girtuoklis, klajojantis po
senamiesčio gatveles. Atrodytų, degradavęs individas, nesugebantis blaiviai įvertinti
visuomenės situaciją, tačiau jis buvęs universiteto auklėtinis, perspektyvus kultūros žmogus,
pasirinkęs užribio gyvenimą. Šis valkata - talentingas rašytojas, Vilniaus psichiatrinėje
ligoninėje pasakotojas rašo mylimajai meniškus laiškus ir eiles, pradeda įsivaizduoti esąs
šikšnosparnis, naktimis skrendąs pas mylimąją vardu Tūla. Romano pasakotoją dažnai
matėme kaip abejotinos moralės valkatą, kuris daugeliu atvejų galėjo pasirodyti
nesimpatiškas. Tačiau santykis su sovietiniu režimu jį atskleidžia kaip labai įžvalgų, ironišką
individą, gebantį aštriai kritikuoti valdžią ir atskleisti visuomenės problemas. Pavyzdžiui,
pasakotojas pašaipiai perfrazuoja to meto šūkius: „Partijos planai - liaudies planai” tampa
„Partijos planai - girtuoklio planai”. Tai individualus protestas prieš sovietmečio nykumą bei
asmenines ir kūrybinės laisvės apribojimus. Kunčino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!