Ar mylintis žmogus gali būti laimingas?

Ar mylintis žmogus gali būti laimingas?

Antanas Škėma

Meilė- tai vienas iš pačių tikriausių ir tyriausių jausmų, kokį tik gali jausti žmogus savo gyvenime. Šis jausmas apdainuojamas dainose, išreiškiamas eilėraščiuose, pasakose, romanuose, novelėse. Meilė gali būti įvairi: ji gali skleisti ir gėrį ir blogį. Lietuvių literatūroje meilės samprata yra įvairiapusė. Dauguma rašytojų savo kūryboje mėgsta aprašyti meilę ir jos įtaką žmogui. Savaime suprantama, ne kiekviena meilės istorija baigiasi laimingai: pasitaiko nusivylimų. Kyla klausimas: ar mylintis žmogus gali būti laimingas? Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Antanu Škėma, argumentuotai atsakysiu į šį klausimą.

Meilė gali sukelti ne tik džiaugsmingas emocijas, bet ji gali tapti ir tragedija žmogaus gyvenime. Neretai pasitaiko, jog žmogus, pamilęs ir suvokęs, kad meilei nelemta plėtotis, nusivilia viskuo, kas jį supa, jis nebemato prasmės gyventi ir džiaugtis šia diena. Mylimo žmogaus atstūmimą lemia nemažai veiksnių: aplinkos sąlygos, visuomenė arba pačio žmogaus susikaustymas. Puikus tokios tragizmu kvepiančios meilės pavyzdys atsiskleidžia XX amžiaus moderniosios prozos kūrėjo Antano Škėmos romane “Balta drobulė”. Atsidūręs svetimame krašte žmogus dažnai jaučiasi vienišas, nesuprastas kitų, suvaržomi jo jausmai. O jeigu dar pats nesujaučia tvirtai, jeigu jį kankina liga, tai atsargiau reiškia ir savo jausmus, stengiasi apsaugoti mylimąjį, neprimesti savo nelaimių, skaudžių išgyvenimų. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva suvokia savo kaip emigranto situaciją, todėl meilė Elenai yra atsargi. Romano pagrindinis veikėjas paklauso psichiatro patarimo nekurti šeimos, tačiau neišbraukia moterų iš savo gyvenimo, apsiribodamas epizodiniais meilės nuotykiais. Dar būdamas berniukas Garšva pradeda svajoti apie būsimą mylimąją. Jei ankstesni poetai vertino moters meilę, tai Garšva ima ,,vartoti" moteris kaip sekso objektus bei priemones aštriau pajusti realybę. Intelektu ir estetine nuovoka Elena, Garšvos mūza, nenusileidžia mylimajam, o intuicija ir dvasios stiprybe kovoje už žmogišką laimę net pranoksta jį. Paprastai poetai labai vertina moters meilę, nes iš jos gauna stipriausius impulsus kūrybai. Garšva kenčia, nes nori kurti, o tam reikia įkvėpimo... Jo siela tuščia ir vieniša, tad tokio poeto pasauliui nereikia. Sutikęs Eleną Garšva patiki, kad jam pavyks suderinti kūrybą ir šeimą, bet vėliau nutraukia ryšius nenorėdamas tapti jai našta. Jis įtikinėja save, kad Elena jam tėra medžiaga eilėraščiams, o tikras poetas turi būti vienas ir atviras kančiai. Išpažindamas meilę Elenai, pagrindinis veikėjas Garšva tarsi susilieja su dievybe: ,,Dieve mano Dieve, kuris esi manyje, aš ją myliu". Garšva ją labai myli ir jai pirmai duoda skaityti savo užrašus. Elena Antanui tarsi atrama, vardan jos Garšva žada pasikeisti. ,, Aš nebegersiu ir mažiau rūkysiu. Nebesityčiosiu daugiau." Tačiau Garšvos troškimas mylėti ir būti mylimam dar kartą neišsipildo. Garšva negali sukurti šeimos, bijo įskaudinti Eleną ir turi ją palikti. Remiantis šiuo kūriniu galima teigti, kad mylintis žmogus yra laimingas, bet taip pat ir kenčia, nes aplinkos įtaka ir dvasinė žmogaus būsena neleidžia patirti tikrosios laimės. Taigi, mylintis žmogus gali būti laimingas jeigu sugeba atsiriboti nuo visko ir priimti kitą žmogų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!