Daugelio žmonių gyvenimas panašus į situaciją, nusakytą Aido Marčėno eilėraštyje „Dienos aidai“: „diena praėjo / ačiū / pavargau“ (eilėraštis be didžiųjų raidžių ir skyrybos ženklų). Nuolat skubame, lekiame, kartais pamirštame patys save. Tačiau net ir intensyvioje rutinoje neretai žmonės atranda laiko vienam paveikiausių ir galingiausių dalykų – menui. Įvairios jo rūšys leidžia atsiriboti nuo tikrovės arba kaip tik suprasti, pajusti ją dar geriau. Neretai žmonės pasitelkia meną tam, kad galėtų pamiršti tikrovėje egzistuojančias problemas. Įvairios meno formos (muzika, poezija ir kitos) leidžia susikurti sau kitą pasaulį, kuris tarsi tampa „geresne“ tikrovės versija. Versija, kurioje nėra kasdienių problemų. Nereikia jaudintis dėl nuobodaus darbo, namų ruošos ar tiesiog dėl slopinančios rutinos. Apie tai mąstydama prisimenu lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ veikėją mamatę. Tarnaičių priežiūra, ūkio darbai ar kiti žemiški reikalai, rūpintys mamatės vyrui, jai, meniškos sielos asmenybei, svetimi. Nors ir suprasdama, kad gyvenimas – pareiga, mamatė turi savų būdų „pabėgti“ nuo slopinančios tikrovės. Fortepijonu skambindama Šopeno muziką, deklamuodama eiles ir dainuodama ji tarsi pasitelkia meną tam, kad šis leistų nors trumpam užsimiršti. Taip ir gyvenime, dažnai žmonės lankosi paveikslų ar fotografijų parodose, koncertuose, patys piešia, dainuoja, kuria – skiria laiką menui, galinčiam padėti nors kiek pamiršti aplink esančias bėdas. Problema ta, kad kartais menas gali taip įtraukti, kad žmogus pradeda užmiršti iš tikrųjų gyventi. Situacija tampa panaši į tą, kurioje atsidūrė ir Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva. Atsiduodamas menui – ieškodamas ir svajodamas sukurti tobulą eilėraštį – galiausiai išprotėja (kūrinio pabaigoje „šinšilo veidu“ sėdi ant gėlėto linoleumo). Šiuolaikiniame pasaulyje žmonėms, pernelyg įsitraukiantiems į meną, svajojantiems sukurti kažką, kas ne tik parodytų geresnę tikrovės versiją, bet galbūt visai pakeistų tikrovę, pasidaro sunku tiesiog gyventi tokioje realybėje, kokia ji yra. Nors menas ir gali padėti užmiršti kasdienes problemas, leisti „pabėgti“, visgi „neišmintinga pasidavus svajonėms pamiršti gyvenimą“, - kaip...
Šį darbą sudaro 724 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!