Ar kūryba gali išspręsti gyvenimo prieštaravimus?

Lydėdami gęstančią žarą vėlai

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją –

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.

Ar kūryba gali išspręsti gyvenimo prieštaravimus?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonės neretai susiduria su gyvenimo paradoksais bei prieštaravimais, šis klausimas visuomenėje yra dažnai keliamas. Gyvenimo prieštaravimai, priešpriešos gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, gali būti sunku suderinti darbą, karjerą su šeimos reikalais, pasirinkti dvasinę ar materialinę gerovę. Susidūrus su tokiomis aplinkybėmis žmonės pasineria į meną ar kūrybą. Iš to kyla klausimas, ar gyvenimo prieštaravimus įmanoma įveikti ir išspręsti kūryba?

Viena vertus, kūrybos pagalba galima išspręsti gyvenimo prieštaravimus. Kūryba arba menas gali žmogui padėti siekti gvenimo tikslų, taip išsprendžiant kasdienybės problemas, iššūkius. Juk pasaulis, kuris mus supa labai akivaizdžiai liudija, kad žmonės yra kūrėjai. Aš manau, kad jaunas Vincas Mykolaitis (Putinas) rašydamas eilėraštį „Margi sakalai“ būtent siekė įvardinti kūrybos prigimtį, kaip ji pasireiškia žmogui, kuris įkalintas tikrovės aplinkybių. Čia verta prisiminti autoriaus filosofines pažiūras, kurios atsispindi ir kūryboje. Putinas mąstė, kaip dualistas, teigiantis, kad materijos ir dvasios konfliktas iš esmės yra neišsprendžiamas žmogiškos egzistencijos lygmenyje. Žmogaus siela turi kitą, nežemišką prigimtį, iš kurios ir kyla kūryba ir ta prigimtis žmogų kviečia palikti ,,žemės vylingus sapnus“, ,, kalnus ir pakalnes, kurie aptemę“. Eilėraštyje margi sakali yra dvasios troškimai, žemės pabėgėliai: „Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,/ Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę.“ Tačiau pačioje kūryboje yra noras pakeisti, pagrąžinti pasaulį, suteikti jam džiaugsmo. Tokią užuominą atpažįstame ir eilėraštyje, kai lyrinis herojus teigia, kad norėtų iš aušros vainiko nuskinti leliją. Tačiau išskridę sakalai, ieškantys geresnio likimo nebesugrįžta į žemę: „Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,/...Negrįžo į žemę margi sakalai.“ Taigi, kūryba tam tikru – meniniu būdu suteikia žmonėms galimybę pasitraukti nuo tikrovės priešpriešų, „išeiti“ iš realybės ir pasinerti į vaizduotės pasaulį, kuris labai dažnai padeda ištverti šioje tikrovėje patiriamus nusivylimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!