Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis? Rašinys

Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

Žmogiškumas – tai žmogui būdingos savybės, pagal kurias galime atskirti žmogų nuo kitų būtybių. Tai ne tik išorė, bet ir vidinės žmogaus savybės, kurios daro įtaką jo elgesiui. Tačiau nors visi esame žmonės, ne visi teturime tokių humaniškų savybių, kaip, pavydžiui, empatiją, sąžinę, toleranciją ar pagarbą kitiems. Tad ar įmanoma išsaugoti savo žmoniškumą, pasaulyje, kuriame ne visi esame žmoniški?

Manau, kad gan sunku išlikti žmogumi, kai gyveni pasaulyje, kuriame vyrauja kontrastas. Yra atvejų, kai žmonės, veikiami ekstremalių aplinkybių, gali pasimesti, pasiduoti žiaurioms sąlygoms arba prarasti moralinį kompasą. Tai rodo, kad ne visi žmonės yra vienodai atsparūs ekstremaliam spaudimui, ir ne visada galima išlikti nekintančiu žmogumi. Bandydamas išlikti savimi ir stengamasis išlaikyti savo moralumo bei principų – patirsi be galo daug skausmo ir kančios. Apie tai rašė XX a. Rašytojas Džordžas Orvelas savo romane „1984“. Ši knyga pristato distopinį pasaulį, kuriame valdžia ir kontrolė visapusiškai apribrėžia gyvenimus, iškreipia tiesą ir trukdo asmeninei laisvei. Kūrinys kelia klausimą – ar žmogiškumas gali išlikti nežmoniškoje valstybėje, kurioje vyrauja autoritarizmas ir nuolatinis stebėjimas. Romano pagrindiniai veikėjai – Vinstojas ir Džiulija įrodo, kad ne. Jie susiduria su iššūkiais išlaikyti savo žmoniškumą šiame opresyviame pasaulyje. Jie siekia atsparumo autoritariniam režimui, tačiau kiekvienas jų žingsnis yra stebimas ir kontroliuojamas. Kad Džiulija ir Vinstonas susitiktų, jiems reikia planuoti gan ilgą laiką, kaip pasprukti nuo akių ir likti neįtariamais. Pavyzdžiui, viename epizode, Džiulija instruktavo Vinstoną ateiti į miškelį vienu taku, kol ji ateis kitu. Jie taip planavo vien tam, kad nebūtų aišku, jog jie susitinka. Po kiek laiko, Vinstonas ir Džiulija abu sučiumpami ir kankinami žiauriais būdais. Romane aprašomos tik Vinstono kančios ir kaip iš jo buvo atimamos teisės mąstyti savaip. Jam įrodinėjo iškraipytą tiesą ir jį žemino. Vinstoną spardė ir kankino iki kol jis neteko proto ir pradėjo tikėti melais, pavyzdžiui, du plius du lygu ne keturiems, o penkiems. Su laiku, Vinstonas, išleistas atgal į pasaulį, psichiškai palaužtas, ir kiek vėliau – nušaunamas. Nors romanas pasibaigia žlugimo ir pralaimėjimo iliuzija, Orvelas palieka erdvės spekuliacijoms dėl to, ar žmoniškumas gali išlikti net ir tokioje nežmoniškoje tikrovėje. Manau, kad likti savimi, tokiomis žiauromis sąlygomis, kur esi niekinamas ir žeminamas, yra nesuvokiamai sunku, ir galbūt net neįmanoma. Ne visada žmogus gali išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis. Kai kuriais atvejais ekstremalios sąlygos, tokios kaip karas, skurdas arba kitos nelaimės, kaip šiame romane – laisvės atėmimas, gali nulemti žmogiškumo praradimą, moralinių principų pažeidimus arba nusidėvėjimą. Nepaisant žmogaus prisitaikymo gebėjimų, ne visada pavyksta išsaugoti žmogiškumą, ir tam įtaką gali turėti įvairūs faktoriai, įskaitant aplinkos įtaką ir individo charakterį. Kita vertus, dauguma literatūrinių ir istorinių pavyzdžių rodo, kad nors iššūkiai ir kankinimai yra didžiuliai, žmogaus prigimtis gali įveikti net pačias siaubingiausias aplinkybes, išlaikant orumą, žmogiškumą ir viltį. Tai mums primena, kad žmogiškumas yra galinga jėga, su kuria galima kovoti net pačiame nežmoniškiausame pasaulyje. Apie tai rašė pirmosios XX a. pusės rašytojos bei skaudžių situacijų liudytojas - Balys Sruoga, savo memuarų knygoje „Dievų miškas“. Ši knyga pasakoja apie vaidmenį, kurį žmogus privalo atlikti, būdamas išprievartautas ir nuolatiniu žiaurumu terorizuojamas koncentracijos stovykloje. Sruoga pasitelkia groteskiškais vaizdais, sarkastiškais komentarais ir aštriu humoru, siekdamas parodyti absurdiškumą ir žiaurumą, su kuriais susidūrė kaliniai. Veikėjai "Dievų miške" demonstruoja įvairias reakcijas į nehumaniškumą. Kai kurie pasiduoda, kiti atsisako priešintis, o kai kurie išlaiko savo orumą net patiriant siaubingiausias kančias. Knygoje atsispindi ne tik fiziniai išbandymai, bet ir moralinės dilemos, solidarumas, kaip būdas išlikti žmogumi, ir kiti žmogiškos prigimties aspektai. Pavyzdžiui, viename epizode, du įsimylėję kaliniai bandė susituokti slapčia, tačiau juos užklupo vienas iš lagerio viršininkų. Netrukus ši pora, taipogi ir kunigas, visi trys buvo pasmerkti ir pakarti. Tačiau šis epizodas tik vienas iš begalybės, kiekvienas vis žiauresnis už praeitą. Kitame epizode – knygos pagrindiniui veikėjui – profesoriui Baliui Sruogai, kuris nuolat vadinamas knygų žiurke, yra siūloma pavalgyti kotletukų. Lagerio prižiūrėtojas jį nusivedą prie virtuvės, kur laukia keli kiti kaliniai. Profesorius atsistoja su jais, taipogi laukia. Tačiau, vietoj maisto, kurio tiek troškė, kalinius pradėjo lupti su lazda. Po šio įvykio, lagerio viršininkas, kuris profesorį ten kvietė – ėmė ir šaipėsi. Klausinėjo „ar skanūs kotletukai?“. Būtent tokios detalės "Dievų miške" rodo, kokios siaubingos buvo koncentracijos stovyklos sąlygos ir kaip Sruoga, rašydamas šią memuarų knygą, siekė atskleisti ne tik asmeninius išgyvenimus, bet ir įvardyti plačiau žiaurumą totalitariniame režime. Tačiau galų gale, nors ir nukankintas – Sruoga buvo išleistas atgal į laisvę ir civilizaciją. Tai rodo, kad žmogus gali išlikti žmogumi net nežmoniškomis sąlygomis, jei jis turi psichologinį atsparumą, gebėjimą prisitaikyti ir išgyvenimo norą. Svarbu yra ne tik fizinis išlikimas, bet ir gebėjimas išlaikyti žmogiškumą per moralinius principus, etiką ir santykius su kitais žmonėmis. Ekstremalios sąlygos gali paskatinti žmogų parodyti stiprumą, atkaklumą ir žmogiškąjį solidarumą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!