Apšvieta ir Kristijono Donelaičio "Metai"

Apšvietos epocha – tai laikotarpis, kai ypač susidomėta mokslais, menais ir literatūra. Esminiu veiksniu tapo vis didesnę reikšmę įgaunanti prancūzų kalba, kuri ne tik perėmė lotynų kalbos kaip Europos mokslinių bendruomenių „organono“ funkciją, bet ir tapo visų išsilavinusių Europos visuomenės sluoksnių kalba, palengvinančia keitimąsi informacija ir suteikiančia galimybę domėtis bendra lektūra bei perimti gyvenimo papročius. Prancūzų kalba, tapusi vienu iš Prancūzijos kultūrinės ekspansijos elementų, stipriai integravo europietišką Apšvietą, o pati Prancūzija per visą XVIII amžių išliko mados ir kultūros pavyzdžiu.
Vienas esmingiausių lietuviškos ir lenkiškos Apšvietos bruožų – tai politinių klausimų kėlimas, atsižvelgiant labiau į bajorų Respublikos pavyzdį, o ne į demokratinės monarchijos principais valdomos visuomenės modelį. Kitas specifinis elementas-tai ypač gili krizė, kurioje buvo atsidūrusi Abiejų Tautų Respublika, ir vėlesnių modernizacijos procesų dinamika.
Lyginant su Europa, Apšvieta Lietuvą ir Lenkiją pasiekė kiek pavėlavusi. Pirmieji Apšvietos ženklai Lenkijoje ėmė ryškėti apie 1730 metus, o Lietuvoje jie pasirodė dešimtmečiu vėliau.Apšvieta Lietuvoje brėžė naują žmogaus ir piliečio suvokimo perspektyvą. Lieka atviras klausimas dėl modernios lietuvių tautos užuomazgų formavimosi. Turint galvoje tai, kad europietiška Apšvieta paklojo pamatus bręsti ir augti šiuolaikinei visuomenei, derėtų atsižvelgti į šią svarbią aplinkybę, svarstant lietuviškos Apšvietos kontekstą. Viena svarbiausių jo dominančių buvo edukacinis nusiteikimas. XVIII amžiaus antroje pusėje Lietuvoje pradėtas kurti parapinių mokyklų tinklas ir jo edukacinis turinys išpureno dirvą tokiam iškiliam reiškiniui kaip Žemaičių kultūrinis sąjūdis, be kurio neįsivaizduojama XIX amžiaus Lietuvos kultūra. O ir pati lietuvių tauta tapo mokslinių interesų objektu. XIX amžiaus pradžioje Pranciškus Ksaveras Bogušas išleido veikalą, kuriame pirmąkart iš Apšvietos antropologinių pozicijų buvo bandoma aptarti lietuvių tautos ir kalbos kilmę. Šie kultūriniai fenomenai liudijo edukacinės Apšvietos pergalę Lietuvoje.
• po Europą pasklinda rašytojo, publicisto ir filosofo Žano Žako Ruso Prigimties lygybės idėja. Anot jo, žmogus gimsta visiškai laisvas ir turi teisę laisvai mąstyti bei jausti. Kad jis būtų laimingas siūloma jam grįžti į natūralų būvį(populiarus šūkis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!