Kursiniai darbai
Apgyvendinimo įstaigos
ĮVADAS Vieniems turizmas asocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai išvyka į istorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis. Ir visi jie teisingi. Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį ir landšaftą. Turizmas tapo vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip išvyką arba poilsį. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu. Žmogus pramiega beveik puse savo gyvenimo. Tai rodo, koks svarbus yra poilsis. Keliaujant tai ne mažiau svarbu, todėl ilgainiui atsirado įstaigos, kurios siūlo nakvynę keliaujantiems. Mes gyvename XXI amžiuje, kada rodos nieko neįmanomo jau nebeliko. Žmogus gali nukeliauti į bet kurį žemės kampelį. Jam užtenka tik vieno mygtuko spūstelėjimo ir jis jau turi bilietus į jo svajonių šalį. Tai labai paprasta. O kaip dėl poilsio? Pačiai tenka daug keliauti. Apsistoti geroje vietoje už priimtiną kainą svečioje šalyje yra labai svarbu. Žinau, kad užsienyje apgyvendinimo sfera yra pakankamai išvystyta. O Lietuvoje? Kokių apgyvendinimo įstaigų turime, o kurių ne? Kur galima plėstis ir investuoti? Tam, kad viską sužinoti iš pradžių reikėtų ištirti kas yra apgyvendinimas. Kas įeina į apgyvendinimo klasifikaciją? Kokios šių įstaigų teikiamos paslaugos? Štai kas mane domina. Ši tema yra palyginti nauja ir neištirta, turint omeny, kokia ji iš tikrųjų yra svarbi. Lietuva yra jauna valstybė. Jai tik 15 metų. Žmonės išsivadavę iš totalitarinio režimo, palaipsniui pripranta prie vieksmų laisvės. Tai galioja ir mūsų šalies verslui ir ekonomikai. Atsigauna ji palaipsniui ir tik tam tikrose srityse. Kitos gi yra pamirštos arba teikiama joms mažai dėmesio. Manau turizmo paslaugų sfera yra būtent tokia. Į šią verslo šaką buvo atkreiptas dėmesys visai neseniai, nors tai turėjo būti padaryta daug anksčiau. 1. TURIZMO STRUKTŪRA IR SVETINGUMO VERSLO ATSIRADIMAS 1.1. Turizmo struktūrinės dalys Turizmo struktūra savo esme panaši į bet kokios kitos ūkinės veiklos struktūrą, tačiau ši pasižymi ypatinga įvairove, integruotumu, daugiaplaniškumu. Turizmo stru-ktūra yra viena sudėtingiausių erdvinių organizacijų struktūrų. Įvairiose šalyse yra skirtingi turizmo struktūriniai modeliai. Dažniausiai skiriami 5- 6 sektoriai, kai kur – 8 (pvz., Kanadoje). J. Ch. Holloway (1999 m.) siūlo skirti tokias turizmo struktūrines dalis (sektorius): 1. apgyvendinimas ir maitinimas (svetingumo verslas), 2. transportas, 3. lankytinos vietos, 4. kelionių tarpininkai: organizatoriai ir agentai, 5. papildomos paslaugos: valstybinis sektorius ir privatus sektorius. Lietuvoje skiriamos tokios turizmo paslaugų rūšys: 1. Kelionės organizavimo paslaugos. 2. Turizmo informacijos paslaugos. 3. Apgyvendinimo paslaugos. 4. Maitinimo paslaugos. 5. Pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Mus labiausiai domina apgyvendinimo paslaugų sektorius, kuris yra viena iš svetingumo verslo sudėtinių dalių. Svetingumą galima apibūdinti kaip kompleksą apčiuopiamų (maistas, gėrimai, nakvynė) ir neapčiuopiamų (aptarnavimas, atmosfera, įvaizdis) elementų. Šios paslaugos negali būti teikiamos be tiesioginio vartotojo dalyvavimo procese. Vartotojas yra ypač svarbus svetingumo versle, todėl neatsitiktinai apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose visi klientai vadinami svečiais. 1.2. Trumpa apgyvendinimo įstaigų atsiradimo istorija Anglų kalbos žodis „hospitality“ (svetingumas) kilęs iš senosios prancūzų kalbos „hospice“ (keliautojų namai). Seniausia tokio tipo įstaiga – Hospice de Dieu (Dievo namai) buvo įkurta Burgundijoje 1443 m., kaip labdaringa ligoninė ir vargšų prieglauda. Jos fundatorius – Burgundijos iždo kancleris Nikolia Rolenas. Vienas iš pirmųjų viešbučių Europoje buvo pastatytas Nantos mieste 1788 metais. jis vadinos „Henriko IV viešbutis“. Jo statyba kainavo 17500 $, jame buvo 60 lovų ir jis buvo laikomas geriausiu Europoje. Pirmasis tikrasis viešbutis buvo „Tremont House“, atidarytas Bostone (JAV) 1829 m. Jame buvo 170 kambarių su koridoriais, veikė registratūra, kambariai buvo su užraktais. Be to, jame buvo duodamas nemokamas muilas. Daugelis to meto viešbučių buvo statomi kaip architektūros šedevrai- su erdviniais vestibiuliais, pokylių salėmis, buvo įrengiami to meto santechnikos patogumai ir elektros apšvietimas. Pirmieji viešbučiai su liftu ir elektros apšvietimu buvo pastatyti Niujorke 1859 m. Šiandieną pasaulinis viešbučių tinklas gali patenkinti įvairių keliautojų skonį. Šio verslo atstovų fantazija siūlo turistams unikalius viešbučius, tokius kaip: • Nyderlandų soistinėje pastatytas aukščiausia pasaulyje plaukiojantis viešbutis. Tai ištaigingas penkių aukštų laivas, plaukiojantis tarp Amsterdamo uostų ir teikiantis svečiams kelionės jūroje iliuziją. • Persų įlankoje, Bachreino valstybėje, pastatytas povandeninis viešbutis, susidedantis iš 6 statinių, sujungtų originaliais koridoriais, kurių vitrinose matyti egzotiškos jūrų gelmės. • Panašus viešbutis yra ir Floridoje, kuris laikomas mažiausiu pasaulyje (135 m², skirtas 6žmonėms). • Daugiausia svečių (9500) vienu metu gali priimti Maskvos (Rusijoje) viešbutis „Izmailovo“, specialiai pastatytas 1980 m. vykusių Olimpinių žaidynių svečiams apgyvendinti. • Singapūre pastatytas aukščiausias viešbutis pasaulyje (73 aukštų). • Trinidado respublikoje įrengtas kabantis virš kalnų properšos viešbutis, į kurį galima patekti tik per stogą. Jis paprastai siūlomas nepaprastų įspūdžių ieškantiems turistams. • 1300 numerių Tokijo viešbutis siūlo greičiausią aptarnavimą pasaulyje. Greičiausias laikas, per kurį svečias registruojamas, su juo atsiskaitoma, ir duodami raktai yra 45 sekundės. Visas šis darbas atliekamas automatizuotai. • Pačiu brangiausiu pasaulyje numeriu, laikomas „Fermonto“ viešbučio liuksas San Franciske. Šis viešbutis pastatytas 1927 metais. Liukso kaina parai, be mokesčių, yra 6000 dolerių. Svečiui per visą parą teikiamos kambarinės, portje ir vairuotuojo paslaugos. • Unikalus viešbutis „Treetops Hotel“ (viešbutis medžių viršūnėse) pastatytas Kenijoje. 1952 m. jame būdama Elžbieta II sužinojo, kad tapo Anglijos karaliene. • Aukščiausiai viešbutis yra Himalajų kalnuose (13000 pėdų aukštyje), iš kurio saulėtą dieną pro kambario langą matoma aukščiausia pasaulio viršukalnė – Everestas. Svetingumas – tai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (viešbučių, kavinių ir kt.) privalomasis bruožas, pagal kurį į turizmo paslaugų vartotoją turi būti žiūrima kaip į svečią ir įmonės veikla organizuojama taip, kad geriausiai būtų patenkinami atskirų svečių segmentų poreikiai. 2. APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA Apgyvendinimo paslaugos sudaro didžiausią ir labiausiai paplitusį pasaulyje turizmo sektorių. Jos yra būtina turizmo struktūrinė dalis kiekvienoje vietovėje, kuri nori pritraukti ne tik vienadienius lankytojus, bet ir turistus, praleidžiančius joje bent vieną naktį. Apgyvendinimo paslauga, tai būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai. Viešbučių paslaugų rinka yra viena dinamiškiausių svetingumo paslaugų rinkos dalis. Šiuolaikinėje apgyvendinimo rinkoje prie pagrindinio viešbučio ūkio greitai plinta įvairūs netradiciniai papildomi apgyvendinimo būdai. Jie sėkmingai konkuruoja ir kelia grėsmę viešbučių ūkio plėtrai. Šio netradicinio ūkio plėtojimąsi lemia: • visuomenės gerovės augimas ir gyventojų pajamų didėjimas; • gyventojų siekimas investuoti savo kapitalą į poilsio vietą; • esminis nekilnojamo turto kainų skirtumas šalies centre ir provincijoje; • visuomenės telkimosi didėjimas išsivysčiusiose šalyse; • turizmo paklausos didėjimas; • keičiasi turizmo paslaugų vartotojų elgesys ir psichologija, atsiranda nauji naujam vartotojui būdingi bruožai: patogumų ieškojimas, nenoras kasdieniškai elgtis, noras būti gamtoje ir pan. Tai skatina norą įsigyti antruosius namus poilsiui; • netradiciniai apgyvendinimo būdai skatina žmogų atostogų metu integruotis į neįprastą aplinką, naudotis iš dalies priprastais patogumais, laikantis indivualaus gyvenimo būdo; • turizmo paklausos individualizmas ir jo segmentavimo plėtotė yra ilgalaikiai veiksniai, lemiantys struktūrinius poslinkiu apgyvendinimo paslaugų rinkoje; • šalies turizmo specializacija. Paprastai pagrindiniai viešbučių svečiai yra užsienio šalių turistai, o vietiniai šalies gyventojai linkę savo poilsį organizuoti laisvai ir nepriklausomai, mieliau pasirinkdami netradicinio apgyvendinimo būdus. Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atspindi bei įtakoja lankytojų skaičių vietovėje. Todėl kiekvienos vietovės turizmo strateginio vystymo kryptyse turi būti numatomos ir tai vietovei svrabios bei patrauklios apgyvendinimo formos. 2.1. Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai Pasaulyje yra daug įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis, organizacinė struktūra, kategorijos ir kt. Siūlomi įvairūs apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai, kurių pagrindu imami skirtingi kriterijai. Aptarnavimo paslaugos gali būti skirstomos į tam tikras grupes pagal įvairius kriterijus, pvz.: 1. pagal aptarnavimo laipsnį- pilno aptarnavimo ar savitarnos; 2. pagal mokėjimą už paslaugas – mokamos ar nemokamos; 3. pagal stacionarumą – pastovios arba mobilios (kruizai, traukiniai); 4. pagal vietą – miestuose ar kaimo vietovėse; 5. agl turistų kelionės tikslus – komerciniai viešbučiai, atostogų centrai ar kt.; 6. pagal savarnkiškumo laipsnį – nepriklausomi arba grandinės (priklausantys vietinėms ar tarptautinėms grandinėms, pvz., Holiday Inn). Tam tikros apgyvendinimo formos pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio, turisto poreikių, esamos pasiūlos, tradicijų, ekonominės padėties bei dauglio kitų faktorių. Nemaža dalis turistų mėgsta apsistoti pas darugus ar gimnes, arba nuosavose apsigyvenimo priemonėse, tokiose kaip palapinės, jachtos ar automobilių priekabose. Tačiau ir šie turistai yra svarbūs bendrai turizmo sistemai. Nors viešbučiai yra dominuojanti apgyvendinimo forma tarptautiniame turizme, kitos taip pat gali būti patrauklios ir svarbios vietinio turizmo plėtrai. Pagrindinės apgyvendinimo formos yra: 1. Viešbučiai – apgyvendinimui pritaikyti statinai, turintys ne mažesnį už nustatytą minimalų skaičių kambarių bei įrangą nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiams tenkinti (pagal Lietuvos turizmo įstatymą – ne mažiau kaip 10). 2. Moteliai- viešbučių tipo apgyvendinimo įstaigos, skirtos autoturistams, teikiančios nakvynės, maitinimo, poilsio bei transporto priemonių priežiūros paslaugas. Moteliai dažnausiai būna prie kelių ar automagistralių. 3. Svečių namuose keliautojams dažniausiai teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bet gali būti - ir maitinimo bei poilsio. 4. Poilsio namai dažniausiai įrengiami patraukliose kurortinėse vietovėse ir yra skirti apsistojantiems poilsio ir rekreacijos ilgesniam laikotarpiui. 5. Apartamentai – butų tipo apgyvendinimo įstaigos, viena iš populiariausių savitrnos apgyvendinimo formų daugelyje Viduržemio jūros kurortų. 6. Kaimo turizmo paslaugas teikia įvairios apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėje. 7. Kempingai – nameliuose, palapinėse ar nemeliuose ant ratų teikiamos apgyvendinimo paslaugos tam skirtose vietovėse. 8. Atostogų centrai, kaimeliai ar parkai anksčiau buvo sezoninio tipo stovyklavietės, kuriose gyvenama palapinėse ar mediniuose nameliuose. Vienas iš sėkmingai veikiančių tokių centrų pavyzdžių – Center Parcs, turintys jau 14 atostogų centrų Europoje. Įvairių tipų nameliai, maiinimosi galimybės, platus poilsio ir pramogų pasirinkimas, galimybės ilsėtis visus metus pritraukia vis daugiau vietinių ir užsienio turistų. 9. Laiko pskirstymo formos taikomos dažniausiai visus metus populiariuose kurortuose. Jos parduodamos keliems savininkams, kurių kiekvienasprka teisę naudotis ja tam tikrą laikotrapį, kuris paprastai būna nuo vienos iki kelių savaičių. Kainos paprastai priklauso ne tik nuo trukmės, bet ir nuo metų laiko. 10. Jaunimo nakvynės namai teikia pigias bendrabučio tipo paslaugas jaunimui. Dažniausiai tai nepelno siekiančios organizacijos. 11. Studentų bendrabučiai tam tikrais periodais gali būt naudojami apgyvendinti turistus. Juose dažnai apsistoja konferencijų, susitikimų dalyviai, taip pat laisvalaikio turistai, ypač jei bendrabučiai yra populiariose, turistų lankomose vietovėse. Kai kurie studentų bendrabučiai turi įrengtas nuolatines viešbučio tipo patalpas. 12. Atskirą grupę sudaro apgyvendinimo paslaugos, teikiamos transporto priemonėse: kruiziniuose laivuose, keltuose, traukiniuose, nuomojamuose laivuose. 2.2. Apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas Kaip ir kitų turizmo sektorių veiklą, apgyvendinimo paslaugas kiekvienoje vietovėje įtakoja ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, politiniai, technologiniai faktoriai. Todėl apgyvendinimo įstaigos įvairiose vietovėse gali būti specifinės, turėti tam tikrų išskirtinių požymių. Lyginant skirtingas apgyvendinimo formas, neužtenka įvertinti kambarių skaičių, vietų skaičių, teikiamų paslaugų kompleksą. Labai svarbu įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Ypač tai aktualu viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigoms. Kokybė apibūdinama suteikiant viešbučiams tam tikrą kategoriją pagal įvairias klasifikavimo sistemas. Gana plačiai palitusios žvaigždučių, klasių, deimantų, karūnų, raktų bei kitos sitemos. Tokia klasifikavimo sistemų įvairovė sukelia nemažai problemų pasirenkant viešbučius tiek patiems vartotojams, tiek kelionių tarpininkams. Pasaulinė turizmo organizacija (WTO) yra pasiūliusi sitemą, pagal kurią viešbučiai skirstomi į penkias klases: 1. liukso klasė, 2. pirma klasė, 3. antra klasė, 4. trečia klasė, 5. ketvirta klasė. Pasaulinė kelionių agentų asociacija (WATA) siūlė taikyti keturių klasių sistemą: 1. liukso klasė, 2. pirma klasė, 3. turistinė, arba standartinė, klasė, 4. biudžetinė, arba ekonominė, klasė. Tačiau nei viena tarptautinė sistema negali objektyviai vertinti apgyvendinimo paslaugų visose šalyse. Kiekviena šalis ar regionas gali turėti savitą klasifikavimo sistemą. Sistemos gali būti taikomos ir sukuriamos tiek valstybinių institucijų, tiek privačių organizacijų. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kokybę vertina ir įvairios nepriklausomos organizacijos, skelbiančios vertinimo rezultatus masinės informacijos priemonėse bei populiariuose kelionių giduose, pvz.: Michelin Guide, Egon Ronay‘s ir kituose. Pagrindiniai apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo tikslai (pagal Ch. Cooper) yra šie: 1. Standartizacija – įdiegti bendrą paslaugų kokybės vertinimo sistemą, leidžiančią sukuryi organizuotą turizmo rinkos paskirstymą pirkejams. 2. Marketingas – informuoti vartotojus apie apgyvendinimo įstaigų konkrečioje vietovėje tipą ir kokybę, skatinant atvykti į šią vietovę. 3. Vartotojų apsauga – garantuoti vartotojams, kad jie ras paslaugas, atitinkančias nurodytą lygį. 4. Kontrolė – kontroliuoti ir įvertinti bendrą apgyvendinimo paslaugų kokybę. 5. Investicijų skatinimas – skatinti atnaujinti arba plėsti įrangą bei paslaugas, norint pasiekti tam tikrą lygį. Klasifikuojant viešbučius ir motelius vertinami statiniai (jų suplanavimas, architektūrinis projektas), kambarių (numerių) ir bendro naudojimo patalpų įrengimas, svečių priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė, darbuotojų kvalifikacija ir jų skaičius (santykis su apgyvendinimo vietų skaičiumi) bei kiti kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą apgyvendinimo paslaugos kokybę. Kempingas suteikiamos nuo 1 iki 4 žvaigždučių. Klasifikuojant juos vertinamas teritorijos suplanavimas, apgyvendinimo sąlygos, įranga, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė. Viešbučius, motelius ir kempingus klasifikuoja Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija, susidedanti iš turizmo verslo asociacijų, turizmo mokymo ir valdymo institucijų bei valstybinių paslaugų priežiūros kontrolės (inspekcijų) atstovų. Klasifikavimo reikalavimus tvirtina Valstybinis turizmo departamentas. 3. APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ SVEČIŲ POREIKIŲ YPATUMAI Tiriant svečių apgyvendinimo rinką, svarbią vietą turi keliaujančių žmonių tikslai. Kiekvienas keliautojas renkasi tokį apgyvendinimo būdą, kuris labiausiai atitinka jo kelionės poreikius. Taigi apgyvendinimo verslo rinka gali būti segmentuojama pagal apsistojančių viešbučiuose svečių tikslus: • Verslo kelionės, komandiruotės; • Kelionės savo malonumui; • Kelionės, atvykstant dalyvauti įvairiuose renginiuose (konferencijose, suvažiavimuose, susitikimuose). Nagrinėjant 2005 metų turizmo ir apgyvendinimo industrijos statistinę informaciją, galima pastebėti, kad Lietuvoje turistai keliavo: 1. 8,21% verslo ir profesiniais tikslais; 2. 27 % laisvalaikio, pramogų, sveikatingumo ir apsipirkimo tikslais; 3. 59,82% draugų ir giminių, bei savo sodo ar sodybos lankymo tikslais; 4. 4,8% kitais tikslais. Turizmo ir apgyvendinimo statistika labai svarbi apgyvendinimo versle. Apgyvendinimo įmonėms tiesiog gyvybiškai būtina disponuoti informacija apie savo klientų kelionės tikslus. Kuo daugiau informacijos turi viešbutis, tuo tiksliau ir profesionaliau jis gali aptarnauti savo svečius ir pateikti jiems būtent tokio lygio paslaugas, kokių jie tikisi. 3.1. Verslo kelionės Verslo kelionės yra svarbios turizmo ir apgyvendinimo versle. Remiantis Lietuvos vykdomų kelionių statistikos duomenimis, nustatyta, kad maždaug 377 tūkstančiai žmonių, kas sudaro apie 29% visų keliaujančių, 2005 metais išvyko verslo reikalais ir profesiniais tikslais. Verslinikų rinkos segmentas auga. Iš to galima padaryti išvadą, kad šis segmentas yra ir artimiausiu metu bus dar svarbesnis Lietuvos apgyvendinimo versle. Keliaujantys verslininkai labai svarbus segmentas, nes jų kelionės kartojasi ir jie gali tapti nuolatiniais tos kelionių įmonės ar viešbučio svečiais. Jų poreikiams reikia skirti itin didelį dėmesį. Šiuos keliutojus paprastai domina: • Patogi vieta. Beveik 78% visų verslininkų šį kriterijų, pasirinkdami viešbutį, vertina kaip pagrindinį; • Švarūs, patogūs kambariai. Šis kriterijus lemia 67% keliautojų pasirinkimo. Į pastarąjį veiksnį daugiausia dėmesio kreipia, keliaujančios verslininkės, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Viešbučio švara tapo svarbiausiu kriterijumi ir dažnai lemiamas apsisprendime sugrįžti į tą patį viešbutį dar kartą. Kiekvienas viešbutis turi ieškoti savo savo darbo stiliaus, kaip daryti įspūdį keliaujantiems verslininkams, kad jie rinktųsi jų paslaugas. Tam galima panaudoti įvairius būdus: reklamą, tiesioginį paštą, bendrųjų tarifų programas, nuolaidas. Norint, kad reklama būtų efektyvi, ji turi būti taikoma tam svečių segmentui, kuris yra svarbiausias viešbučiui. Viliojant klientus, svarbu atsižvelgti į demografinę padėtį, statistinę informaciją apie keliautojų srautus, tikslus ir pan. Daugkaritniai keliaujančių verslininkų tyrimai rodo, kad veiksniai, dažniausiai lemiantys pasirenkant viešbutį ir pagal jų tvarką tokie: 1. Viešbučio vieta ir susisiekimas su strateginiais objektais:oro uostu, geležinkeliu ar kitais transporto mazgais, taip pat su miesto centru ar konkrečiais jį dominančiais objektais. 2. Kambarių kainos. Daugiausia pasirenkant viešbutį lemia nakvynės (lovadienio) kaina. 55% visų keliaujančių verslininkų pagrindinė pasirinkimo priežastis buvo kaina. Todėl labai svarbu nustatyti lanksčias ir lengvatines kainas, taikant efektyvią nuolaidų sistemą. 3. Draugų, kolegų ir kitos rekomendacijos. Daugiau kaip 87% keliaujančių verslininkų, pasirinkdami apsigyvenimo vietą, vadovaujasi savo pačių nuostata. Daugiau kaip 35% vadovaujasi savo draugų bei kolegų rekomendacijomis. 11% naudojasi kelionių agentų patarimais, o 22% pasirenka padedami korporacinių bendrovių arba draudimo kompanijų. 4. Viešbučio įvaizdis. Šis veiksnys labai svarbus, nes susiformavusį viešbučio įvaizdį labai sunku pakeisti keliaujančio verslininko sąmonėje. Be to, šis įvaizdis perduodamas „iš lūpų į lūpas“ ir susidaro tendencingas viešbučio pamėgimas ar blogas vertinimas. Įvaizdį suformuoja įspūdis, kuris lieka apsistojus viešbutyje. 5. Patogumai ir paslaugos. Šie dalykai lemia 33% respondentams pasirenkant, 22% respondentų labai svarbios restoranų paslaugos, maisto ir aptarnavimo kokybė. Keliaujančios verslininkės linkusios rinktis tuos viešbučius, kuriuose kambariai aptarnaujami 24 valandas. 6. Dažnų keliautojų programos. Daugumas viešbučių skiria didelę svarbą šioms programoms. Taikant šią programą siekiama abipusės naudos: viešbutis turi nuolatinius klientus, svečiai – norimas paslaugas ir nuolaidas, kurios padeda taupyti. Dauguma keliaujančių verslininkų yra vyrai, tačiau pastaruoju metu, kaip minėta anksčiau, daugėja moterų. Verslininkės moterys yra labiau linkusios naudotis maitinimo ir kitomis paslaugomis nei jų kolegos vyrai, todėl jos ypač laukiamos viešbučiuose. Pastarasis segmentas auga nepaprastai greitai. Rinkdamos viešbutį, moterys verslininkės yra labai reiklios. Jos taip pat yra ištikimesnės, pasirinkdamos viešbutį, nei vyrai, todėl viešbučio darbuotuojai turi atkreipti ypatingą dėmesį, įsiklausydami ir tenkindami šio segmento poreikius ir reikalavimus. Jie yra: • Saugumas. Šiam dalykui moterys linkusios teikti didesnę svarbą nei vyrai. Daugeliui moterų rūpi bendra durų būklė, užraktų bei akučių buvimas jose. Moterys palankiai vertina viešbučius, kurie turi benrą įėjimą į vestibiulį ir kuriuose kambarių durys išeina į vieną gerai apšviestą patalpą. • Komfortas ir aptarnavimas. Keliaujančio moterys verslininkės ypač vertina švarą, patrauklumą, gerai apšviestus kambarius, draugišką bei mandagų personalą. Moterims labai patinka geri dideli veidrodžiai kambariuose ir kai yra pakankamai pakabų rūbų spintose. Jos yra labiau pripratusios prie gero aptarnavimo, nei vyrai. Nemalonū atvejai ir nesusipratimai dažnai gali lemti, kad būtų pasirenkamas kitas viešbutis. Viešbučio personalas aptarnaudamas turi išmanyti mandagumo bei dalykiškumo manieras ir jų laikytis bendraudamas. Moterims nepatinka tokie intymūs kreipiniai kaip „mieloji“ arba „brangioji“. Tai sumenkina jų statusą ir reiškia nepagarbą, netikėjimą verslininkės sugebėjimais ir supratingumu. • Patogumai. Moterys linkusios turėti mažą nuošalią vietelę, skirtą dirbti arba neilgiems susitikimams. Tai yra viena priežasčių, kodėl liukso kambariai turi didelę paklausą pasirenkant šiam segmentui. Liuksas susideda iš miegamojo ir svetainės. Moterys verslininkės dažnai pageidauja rašomojo stalo, gero apšvietimo, telefono ir pan. • Palankios sąlygos. Moterys paprastai ilgiau užsibūna viešbučiuose nei vyrai. Jas vilioja tokie pomėgiai, kaip baseinas, sveikatingumo kompleksas, grožio salonai ir kt. Svarbu prisiminti, kad daugumas moterų labiau mėgsta lengvą, mažai kaloringą maistą, todėl viešbučių restoranai turi kruopščiai apgalvoti valgiaraštį šioms viešnioms. Daugelį moterų žeidžia diskriminuojams elgesys. Moterys geriau jaučiasi, kai su jomis elgiamasi kompetetingai. Visoje apgyvendinimo rinkoje labai svarbu kiek laiko svečias būna. Keliaujantys verslininkai nepriklausomai nuo lyties ir jų būdo gali būti skirstomi: 1. pasiliekančius nakvynei; 2. pasiliekančius ilgesniam laikui; 3. apsigyvenančius; 4. pasiliekančius atostogoms. Priklausomai nuo to, kiek svečias pasilieka, siūlomos ir skirtingos paslaugos, tokios kaip dalykinis patarnavimas, specialūs patogumai, nuolatinių keliautojų programos, namų sąlygų sukūrimas. 3.2. Laisvalaikio kelionės Laisvalaikio kelionių rinkos segmentai paprastai priklausonuo galutinio produkto, siūlomų paslaugų kokybės ir viešbučių darbuotojų pastangų aptarnaujant klientus. Dažniausiai skiriami tokie laisvalaikio kelionių rinkos segmentai: • Kelionės sveikatos gerinimo, gydymosi tikslais. Šiam segmentui priklausantys keliautojai pasirenka viešbučius, kuriuose yra sveikatingumo kopleksų, sporto salių, lauko teniso ir golfo aikštelių; • Kelionės savo malonumui, praleisti laisvalaikį. Šio keliautojų segmento pagrindinis tikslas – poilsis ir pramogos. Viešbučių marketingo specialistai, siūlydami apgyvendinti siūlo ir malonumo programas, turi gerai pažinti savo svečius ir sukurti poilsį ir patogumus pagal jų pageidavimą. • Pagyvenusių žmonių kelionės (senjorų turizmas). Šiuolaikinė vyresniųjų keliautojų karta yra sveikesnė ir aktyvesnė negu anksčiau. Jie ypač sverbūs apgyvendinimo verslo tarnautojams, kadangi daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi pakankamai laiko ir pinigų tam, kad keliautų dažniau, apsigyventų ilgesniam laikotarpiui ir galėtų keliauti bet kuriuo metų laiku. Vyresnio amžiaus keliautojai žino kelionės vertę, todėl jiems siūlomos įvairios nuolaidų programos ir specialios paslaugos. Šis apgyvendinimo rinkos segmentas yra ypač reiklus, todėl personlas turi būti specialiai apmokytas ir gerai informuotas apie viešbutyje teikiamas paslaugas. • Pavienių asmenų, porų ir šeimų kelionės. Šis rinkos segmentas paprastai praleidžia trumpas taostogas ir pailgintas atostogas. Pavieniai asmenys ir susituokusios poros (be vaikų) dažnai keliauja kartu su kitais vienišiais ar poromis, todėl yra puikus pajamų šaltinis turizmo ir viešbučių verslui. Jie keliones dažniausiai renkasi į kurortines vietas. Norint pritraukti šį rinkos segmentą, gali būti siūlomos: specialios nuolaidos, kelionių paketai svaitgaliui, išankstinių užsakymų nuolaidos. 3.2.1. Tarptautiniai keliautojai ir jų poreikiai Viena iš greičiausiai besiplečiančių ir pelningiausių rinkų yra tarptautinių keliautojų rinka. Tarptautiniai keliautojai dažniausiai skirstomi į tris pagrindinius segmentus: 1. Šiaurės Amerikos keliautojai; 2. Europos keliautojai; 3. Iš kitų šalių atvykstantieji tarptautiniai keliautojai (Azija, Afrika, Australija ir pan.). Tarptautinių kelkiautojų poreikiai labai svarbūs tiek viešbučiams, tiek kelionių organizatoriams. Svarbiausi jų: ◦ Kambario rezervavimas. Labai svarbu parinkti, kaip rezervuoti kambarius atsižvelgiant į atskirų keliautojų, kelionių organizatorių, kelionių agentų ir kitų keliautojų poreikius. Tai gali būti daroma šiais būdais: sudarant specialią tarnybą, kuri siūlo pasaulinio masto rezervavimo paslaugas, pasinaudojant ryšio priemonėmis – internetu, neapmokestinamais telefono numeriais, sudarant sutartis su avialinijų tarnybomis, kad kelionės ir viešbučio vieta būtų rezervuojami kartu. ◦ Kalbos nemokėjimas. Daugumas tarpatautinių keliautojų patiria nepatogumų galėdami bendrauti tik anglų kalba, ar, atvirkščiai, jos nemokėdami. Geriausiai ši problema išsprendžiama, kai samdomas daug kalbų mokantis personalas, taikomi visiems suprantami specialūs sutartiniai ženklai, restorane sudaromas meniu ir svarbi viešbučio informacija keliomis kalbomis. ◦ Atvažiavimas iki viešbučio. Užsienio svečiai dažnai nežino kaip nuvažiuoti iki viešbučio iš oro uosto, autobusų ar geležinkelio stoties. Todėl daugelis viešbučių teikia limuzinų paslaugas ar sudaro sutartis su taksi firmomis, kad tos atvežtų klientus iki jų viešbučio. ◦ Apmokėjimo būdai. Daugelis tarptautinių keliautojų nesusipažinę, kaip atsiskaitoma už kambarius iš anksto. Kiekviena šalis turi savo atsiskaitymų tvarką. Todėl viešbutis turėtų pasirūpinti valiutos keitmo paslauga pačiame viešbutyje. Tai naudinga ir viešbučiui ir bankui ir keliautojui. 3.3. Kelionės siejamos su įvairiais renginiais Kelionės siejamos su įvairiais renginiais dažniausiai būna grupinės. Viešbučiai stengiasi pasirinkti tam tikrą rinkos taikinį. Grupinių kelionių rinka gali būti suskirstyta taip: 1. sporto komandų rinka; 2. keliaujančių valstybės tarnautų rinka; 3. neįgalių keliautojų rinka; 4. kitų keliautojų rinka. Grupinės kelionės dažnai nelaikomos verslo kelionėmis, nes daugelis jų organizuojamos norint leisti laisvalaikį. Dalykinės kelionės siejamos su dalyvavaimu įvairiuose susirinkimuose, konferencijuose, kituose specialiuose renginiuose. Viešbučiai visuomet domisi renginiais, nes jie naudingi parduodant paslaugas ne sezono metu, kuomet viešbutis beveik neužimtas. Kur vyks renginys ir kur apsigyvens svečiai, nutaria renginių organizatoriai. Su jais viešbutis stengiasi ypač bendrauti, nuo to priklauso ar į tam tikrą viešbutį atvyks tūkstančiai svečių, o kartu su jais ir didelės pajamos. Sporto komandų rinka. Šį labai platų ir skirtingą keliautojų segmentą visada domina viešbučio vieta, kambarių ir sporto salių įranga, kainos ir teikiamos paslaugos. Vieta. Pageidautina, kad nuo viešbučio būtų per 20 – 30 minučių įveikiamas kelias iki vietos, kur vyksta varžybos, kad būtų arti oro uosto ir kitų pagrindinių kelių. Įrengimas. Turi būti reikiamas kiekis poilsio kambarių, numerių, treniruočių salės įranga, 24 valandų aptarnavimas, naktiniai klubai, sauna, baseinas, patalpos komandos daiktams saugoti. Kainos. Neprofesionalų komandos renkasi mažas kainas, profesionalų – atvirkščiai. Visoms sporto komandoms reikia atskiro kambario žaidėjų ir trenerių susitikimams ir kambario, skirto vyriausiam personalui ir vadovui. Paslaugos. Įjas įeina išankstinis registravimas, išregistravimas vėlyvu metu, žemėlapiai arba nedidelės schemos, kurių prireikia norint surasti vietovę, reikia laikraščių ir žurnalų, specialaus meniu, reikiamu metu sreviruoti stalus komandai, skubiai parašoma sąskaita komandai išvykstant. Keliaujantys valstybės tarnautojai. Tūkstančai valstybės tarnautojų keliauja su reikalais kiekvieną dieną. Jiems svarbiausia – apsigyventi aukštos klasės viešbučiuose ir būti gerai aptarnautiems. Viešbutis turi gerai išmanyti apie reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui, politikui jo dalykinės komandiruotės metu. Dienpinigiai padengia visas keliautojo apgyvendinimo, maitinimo, transporto, verslo išlaidas. Tai labiausiai paplitęs išlaidų padengimo būdas. Viešbučio administracija drauge su kelionių agentūra, kuri organizuoja tokias keliones, turi aptarti reikalavimus ir skirtas lėšas, kad būtų geriausiai patenkinti keliaujančio valstybės tarnautojo poreikiai, neviršytos tam skiriamos lėšos. Neįgalių keliautojų rinka. Keliaujantys neįgalūs žmonės skirstomi į tris gupes: 1. Su invalidų vežimėliais. Šiam keliautojų segmentui su negalia turi būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė arčiau viešbučio įėjimo, padaryti specialūs nuolydžių takai, durys su fotoelementais, eskalatorius, plačios durys kambariuose, specialiai įrengtas baseinas. 2. Kurtiesiems keliautojams įrengiamos specialios telekomunikacinės sistemos, telefonai su stiprintuvais, specialios vizualinės pavojaus sistemos (VAS – Visual Alarm System), pavyzdžiui, atėjus lankytojui ar pavojaus atveju. 3. Aklieji keliautojai. Jiems būtina visus užrašus išspausdinti specialiu Brailio šriftu, pagrindinę viešbučio informaciją galima įrašyti į garso kasetę. Kitų keliautojų rinka. Viešbučiams naudinga orientuotis ir į kitas keliautojų rinkas. Tokias kaip: ◦ Transporto darbuotuojai, aptarnaujantys turistus; ◦ Kino pramonės darbuotuojai; ◦ Kariškiai; ◦ Teisingumo institucijų tarnautojai. Transporto darbuotuojai – tai lėktuvų ekipažai, traukinių palydovai ir autobusų vairuotuojai. Transporto darbuotuojai ypač svarbūs motelių rinkai ir jie tai suorasdami taiko šiam segmentui specialias nuolaidas. Kino verslo darbuotuojai dažniausiai apsistoja mieste šešioms ar dešimčiai savaičių. Šis segmentas viešbučiui yra ypač patrauklus, jei jame apsistoja kino žvaigždės.dažniausiai filmavimo grupės nuomuoja 40 – 70 kambarių žmonėms apgyvendinti ir 4-6 kambarius – įrengimams laikyti, biurui įrengti. Visiems žinoma, kad šou verslas- tai dideli pinigai. Kariškiams patinka apsistoti viešbučiuose, kurie yra netoli karinių bazių ir poligonų. Ypač daug kambarių šie svečiai užima savaitgaliais, kadangi tuo metu dažniausiai nevyksta jokios mūšio imitavimo pratybos. Kariškiai savaitgaliais nori pailsėti ir pramogauti. Teisingumo institucijų tarnautojai dažnai saugumo tikslais apgyvendinami atskirai viename viešbučių aukštų. Kartais reikalaujama. Kad iš kambarių būtų išnešti televizoriai, telefonas, neaprūpinama spauda. Teismo prisiekusieji neturi bendrauti su viešbučio darbuotuojais, jų maisto ruošimo procesas turi būti stebimas, tikrinama, ar saugus transportas. Už tai atsakingas apsaugos vadovas. 4. VIEŠBUČIO TIPO APGYVENDINIMAS Pagrindinis viešbučių ūkio skiriamasis ypatumas – visas siūlomų paslaugų kompleksas: svečio priėmimas, nakvynė, maitinimas, aptarnavimas ir kitos paslaugos. Netradicinių apgyvendinimo įstaigų paslaugos ribotos. Jos paprastai svečiui teikiamos tik duodant nakvynę. Maitinimas ir kiti patarnavimai gali būti teikiami tik svečiui pageidavimu, už papildomą mokestį. Lietuvoje pastarosios dabar sparčiai plinta ir tampa vis populiaresnės. 4.1. Viešbučiai Viešbučiai – pagrindinė ir populiariausia apgyvendinimo forma. Daugelį metų viešbučių versle dominavo maži, iki 30 kambarių, nepriklausomi šeimyniniai viešbu- čiai kurortuose, kaimo vietovėse arba miestuose. Tačiau didėjant konkurencijai, plečiantis turizmo geografijai, keičiantis marketingui, technologijoms, vadybai, atsiradus vartotojų poreikių pokyčiams rinkoje vis sunkiau sėkmingai plėtoti verslą. Viešbučių verslo patrauklumas aiškinamas labai įvairiai. Kiekvienas viešbutis sava eksterjerą ir interjerą sukuria padedamas architektūros specialistų ir dizainerių. Tačiau, kad ir kokia būtų įdomi architektūra, tai bus tik pastatas iš plytų, cemento, plieno, stiklo ir apdailos detalių. Svarbiausią vaidmenį viešbučio įvazdžio kūrime atlieka jame dirbantys žmonės. Administratoriai būna pirmieji viešbučio darbuotojai, su kuriais susitinka svečiai. Kiekvienas jų turi skirtingus poreikius, norus ir lūkesčius, o registratūra yra ta vieta, kur paradedami tenkinti svečių norai ir pageidavimai. Sakoma, kad registratūra – tai tartum vizitinė viešbučio kortelė, atspindinti paslaugų teikimo lygį ir kokybę. Viešbučių paslaugos labai specifinės ir įvairios. Nemaža jų dalis yra individualaus pobūdžio. Viešbutyje apsigyvenęs žmogus, iš jo neišeidamas turi turėti galimybę pasinaudoti daugeliu paslaugų. Kuo daugiau siūlomų paslaugų – tuo aukštesnė viešbučio kategorija. Vis didesnį vaidmenį apgyvendinimo paslaugoms versle vaidina tarptautinės grandinės (tinklai), arba grupės. Jos gali būti įvairios: tikrosios, franšizės pagrindu, mišrios, konsorciumai. Visame pasaulyje žinomos Marriott, Ramada, Holiday Inns, Granada, Sheraton, Mandarin viešbučių grandinės. Kai kurioms grandinėms, arba grupėms, priklausantys viešbučiai, visi teikia panašaus lygio paslaugas, pvz., aukščiausios. Didžiausia Prancuzijos viešbučių kompanija – Accor grupė, turinti Sofitel, Novotel, Ibis, Formulė 1, Mercure ir Etap grandines, gali priimti įvairių lygių apgyvendinimo paslaugų ieškančius svečius. Įvairių tipų grandinėms, tinklams, Europoje priklauso nuo 5 iki 10 proc. viešbučių, tačiau Pietryčių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje šie skaičiai yra kur kas didesni. Lyginant viešbučių kambarių skaičių, grandinėms priklausančių viešbučių kambariai sudaro žymiai didesnę dalį, pvz: Jungtinėje Karalystėje – iki 30 proc., o JAV – daugiau nei 50 proc., visų kambarių yra viešbučiuose, priklausančiuose grandinėms. Mažiems nepriklausomiems viešbučiams svarbi išlikimo strategija yra narystė nacionalinio arba tarptautinio lygmens marketingo ar kituose konsorciumuose. Tokių tarptautinių konsorciumų pavyzdžiai – Best Western arba Golden Tulip grandinės. Yra tris pagrindiniai viešbučių valdymo modeliai: 1. Viešbučių kompanijos pačios valdo joms visiškai arba iš dalies priklausančius viešbučius. 2. Viešbučiai valdomi pagal franšizės sutartį. Viešbučio savininkas įgyja teisę naudotis žinomos kompanijos viešbučio vardu, marketingo sistema, pagalba į-kuriant ir valdant viešbutį. Paprastai pagal franšizės sutartį mokamas pradinis ir reguliarus mokestis - tam tikri procentai nuo pelno ar apyvartos. Šie mokes-čiai priklauso nuo tam tikrų sąlygų: viešbučio tipo, paslaugų, šalies ir t.t. pagal franšizės sutartį dirbančių viešbučių sparčiai daugėja, ypač ekonominės klasės rinkoje. 3. Viešbučiai, dirbantys pagal vadybos kontraktus. Šis modelis taikomas stam-biose viešbučių kompanijose, pavyzdžiui Marriot, Inter-Continental. Viešbu-čio ir žemės savininkai nesuinteresuoti patys valdyti nuosavybę, todėl pagal sutartį įgalioja valdyti viešbučių kompanija, kuri turi darbo ir vadybos patirties šioje srityje ir norėtų plėsti savo veiklą. Viešbučių kompanija valdo turtą savi-ninko vardu ir jo naudai. Vadybos kompanija gali gauti pastovų metinį mokestį bei komisinius, priklausančius nuo viešbučio pelno ar bendrųjų įplaukų. Investicijų rizika tenka savininkui. Kai kurios viešbučių kompanijos parduoda dalį jiems priklausančių viešbučių kitiems savininkams, patys toliau valdydami šiuos viešbučius pagal vadybos kontraktus, pvz., Hilton. Šie valdymo modeliai gali būti taikomi ir kitoms apgyvendinimo įstaigoms. Viešbučiai gali būti skirstomi į tam tikras grupes pagal įvairius kriterijus, tokius kaip dydis, vieta, rinka (svečius), įrangą, nuosavybę. Viešbučių priskyrimas prie didelių ar mažų yra sąlyginis. Dažniausiai sakoma, kad maži viešbučiai turi iki 100 kambarių, o dideli - virš 200, tačiau Amerikoje, šie skaičiai yra kur kas didesni: didžiausi viešbučiai turi virš 5000 kambarių. Viešbučio vieta yra labai svarbus faktorius, įtakojantis viešbučio veiklą, jo svečių tipus. Viešbučiai gali būti miesto centre, kaimo vietovėse, greitkeliuose, priemestyje, kurortuose, oro uostuose ir pan. Viešbučiai dažniausiai skirstomi į: 1. komercinius (verslo viešbučius); 2. apartamentinius viešbučius; 3. konferencijų centrų viešbučius; 4. lošimo namų viešbučius; 5. oro uosto viešbučius; 6. kurortų viešbučius; 7. miesto centrų viešbučius; 8. pasaulinio lygio viešbučius; 9. ypač prabangius viešbučius; 10. ekonominius ir biudžetinius, arba ribotas paslaugas teikančius viešbučius; 11. vidutinio lygio viešbučius; 12. „lovos ir pusryčių“ viešbučius (angl. „Bed and breakfast“). Komerciniai (verslo) viešbučiai. Siekiant išsilaikyti konkurencinėje rinkoje ir daugiau prisivilioti keliautojų, viešbučiai specializuojasi. Daugekyje šalių atsirado viešbučių, kurie specializuojasi priimdami verslo žmones.dažniausiai jie būna įsikūrę miesto centre. Anksčiau jie būdavo vadinami „trumpalaikių nakvynių“ namais. Tokiuose viešbučiuose yra speciali tarnyba su visais reikalingais įrenginiais informacijai rinkti, apdoroti ir teikti. Kai kuriuose taikokos naujos mokslinio bendravimo formos: telepasitarimai, konferencijose teikiant garso ir vaizdo įrangos paslaugas, kurios organizuojamos pasitelkus televiziją ir kitokias vaizdo sistemas. Dideliuose komerciniuose viešbučiuose įrengiamos ir kompiuterinės linijos, kuriomis gali naudotis verslininkai. Suteikiama galimybė naudotis internetu ir fakso paslaugomis bet kuriuo paros metu. Verslininkui bandoma suteikiti kuo daufiau paslaugų, kad jis galėtų jaustis patogiai, sėkmingai dirbti be jokių rūpesčių ir jaustis kaip namie. Šiuose viešbučiuose svečių patogumui duodami nemokami laikraščiai, išnuomojami automobiliai, teikiamos kavinių ir barų paslaugos. Daugumas verslo viešbučių turi konferencijų sales ir svečių kambarius, priimami užsakymai pokyliams kelti. Taip pat teikiamos, drabužių valymo, patarnautojų paslaugos, bet kuriuo paros metu į kambarį galima užsakyti užkandžių ir gėrimų, yra baseinai, saunos, sporto salės, mažos suvenyrų parduotuvėlės ir kiti poilsio patogumai. Komerciniai viešbučiai turi būti pasirengę teikti visas žmo0gui reikalingas paslaugas per visą parą. Apartamentiniai viešbučiai. Šie viešbučiai paprastai už tą pačią kainą siūlo svečiams 25% didesnį gyvenamąjį plotą ir suteikia paslaugą „namai toli nuo namų“. Jie priklauso šiek tiek kitokiam rinkos segmentui. Čia labai patogu apsistoti šeimoms, kadangi vaikų ir tėvų kambariai yra atskiri. Tai teikia privatumo. Daugelis šių viešbučių teikia svečiams visus pusryčius, rengia kokteilių pobūdžio vakarėlius. Apartamentiniai viešbučiai patigūs ir verslininkui, ir vadybininkui. Įtraukus į projektą virtuvę, šie aprtamentai gali nesiskirti nuo liukso kondoniumų. Keičiantis rinkos paklausai šiame segmente, apartamentiniai viešbučiai gali lengvai transformuotis į kitokią apgyvendinimo įstaigą., tokią kaip butas arbe netgi į įstaigas. Tai padeda lengvai pritraukti kreditorius bei investuotojus. Apartamentiniuose viešbučiuose vidutininškai yra nuo 100 iki 400 numerių. Čia taip pat teikiama gana daug paslaugų, kad svečiai galėtų apsistoti ilgesniam laikui. Konferencijų centrų viešbučiai. Konferencijų centrais įprasta vadinti dideles specializuotas svetingumo verslo įmones. Jų teritorijoje yra: automobilių stovėjimo aikštelės, informacinės tarnybos, verslo centrai, maitinimo patalpos ir parduotuvės, parodų ir konferencijų salės. Taip pat konferencijų centrų viešbučiai siūlo specializuotas dirbant reikalingas paslaugas, tokias kaip: sinchroninio vertimo aparatūra, specialias ryšių priemones, garso ir vaizdo techniką, specialią demonstravimo įrangą ir pan. Šie viešbučiai dažnai būna įsikūrę priemiesčiuose ir turi pakankamai daug erdvės konferencijų dalyvių poilsiui organizuoti. Dažnai būna įrengtos golfo aikštelės, uždari lauko baseinai, treniruoklių salės, bėgimo ir pasivaikščiojimo takeliai, saunos, parodų ir šokių salės. Lošimo namų viešbučiai. Viešbučiai, kuriuose yra lošimo namai. Palyginti su įprastais viešbučiais, lošimo namų viešbučiai garantuoja aukšto pelno lygį ir pritraukia daug grynų pinigų. Aukštos šių viešbučių pajamos sudaro sąlygas teikti aukštos kokybės ir įvairias paslaugas. Lošimo namų viešbučiai stengiasi sukurti šeimyninio poilsio organizavimo įspūdį. Prie jų įrengiami vaikų pasilinksminimo centrai, teminiai parkai, atrakcionai, organizuojami ektrevagantiški šou, koncertai ir pan. Pagrindinėmis lošimo namų viešbučių verslą kontroliuojančiomis kompanijomis laikomos „Promus Group“ ir „Hilton Hotels“. Oro uostų viešbučiai. Oro uostų viešbučiai staomi netoli oro uostų. Jie populiarūs tarp keliautojų dėl savo patogios padėties.šios viešbučių rinkos keliautojų segmentai dažniausiai būna verslininkai bei oro transpotu keliaujantys turistai, kurių skrydžiai buvo atšaukti ar atidėti, jaunavedžiai bei patys oro linijų darbuotojai. Visi jie teikia maitinimo, banketų rengimo, kambarių patarnavimo, mašinų stovėjimo ir saugojimo, įvairių pomėgių paslaugas, taip pat daugelis jų turi konferencijų sales. Oro uostų viešbučiai paprastai turi nuo 200 iki 600 numerių. Kurortų viešbučiai. Kurortų viešbučių plėtrą lėmė geležinkelio tinklo plėtimas ir oro transporto bilietų kainų sumažėjimas. Vis daugiau miestų gyventojų savo atostogas nori praleisti egzotiškuose kraštuose. 1990 m. kurortinėse vietovėse pradėta statyti viešbučius, skirtus poilsiautojams. Pradžioje šie viešbučiai dirbo tik sezono metu, tačiau plėtojant automobilių ir oro transportą jie tapo paklausūs ištysus metus. Kurortiniai viešbučiai, taikydamiesi prie vartotojų poreikių, kuria naujas paslaugas, organizuoja poilsį ir pramogas trumpai atostogaujantiems turistams. Kurortų viešbučiai skiriasi nuo konferencinių tuo, kad čia yra rami aplinka ir teikiamos specialių pomėgių paslaugos ir pramogos. Miesto centrų viešbučiai. Šie viešbučiai yra miesto centre arba komerciniuose rajonuose. Jie skirstomi į: mažus, vidutinius, didelius, ekonominius ir teikiančius visą aptarnavimą. Vienas trečdalis miesto centro viešbučių turi didelį savo veiklos stažą ir nusistovėjusias tradicijas. Daugumas jų siūlo maitinimą ir teikia banketų ir susitikimų rengimo paslaugas. Pasaulinio lygio viešbučiai. Šių viešbučių pastaymas ir įrengimas paprastai kainuoja 35 – 80% brangiau nei kitų, teikia svečiams prašmatnią a[plinką, aukščiausios klasės restoranus bei sales, nepriekaištingą aptarnavimą, prabangių susitikimų bei privačių pietų paslaugas. Pagrindinė vartotojų rinka yra: verslo magnatai, pramogų verslo įžymybės, aukštos politinės figūros ir kiti turtingi žmonės. Šiame segmente gauti didelį pelną, reiškia, išlaikyti kainas ir kambarių užimtumą per 70%. Ypatingas dėmesys skiriams aptarnaujamo personalo darbui. Personalas turi atidžiai tenkinti svečių pageidavimus ir poreikius. Tai padeda greitai ir tiksliai atlikti darbą pagal klientų reikmes. Pasaulinės klasės viešbučiuose savo paslaugas siūlo patarnautojas. Į jo pareigas įeina: iš anksto užsakyti bilietus, teikti kanceliarines paslaugas, greitai ie efektyviai padėti svečiams, vykdyti specialų registravimą. Ypač prabangūs viešbučiai. Kai kuriuose viešbučiuose tik tam tikruose aukštuose yra siūlomos pasaulinės klasės paslaugos. Viešbučių terminologijoje tai vadinama „ypač prabangūs aukštai“. Dažniausiai tai būna viršutiniai viešbučio aukštai, iš kurių matyti puikus miesto vaizdas. Šie viešbučiai dar vadinami „viešbučiai bokštai“ arba „viešbučiai viešbučiuose“. Šiuose „bokštuose“ įrengiamas pasaulinės klasės lygį atitinkantis interjeras. Kambariai apstatomi prabangiais baldais. Dažnai kambariuose įrengiami papildomi patogumai. Jie puošiami šviežiomis gėlėmis. Svečiams į kambarį pristatomi švieži vaisiai, vonioje pakabinamos puikios užuolaidos. Ypač prabangiai įrengtuose aukštuose savo paslaugas svečiams siūlo patarnautojai. Įėjimais dažnai ribojamas, naudojamos specialios „liftų kortelės“. Šių aukštų gyventojams skiriami atskiri restoranai ir kavinės. Šiam svečių segmentui priklauso žmonės, kurių ir poreikiai, ir galimybės leidžia turėti ypatingų pageidavimų. Daugelis tokių viešbučių siūlo ir nakties paslaugas, kai svečių skaičius kliento kambaryje yra neribojamas. Jie gali pasilikti kliento kambaryje per naktį. Šių viešbučių svečiai turi būti pasirengę mokėti daug didesnę sumą pinigų nei įprastai. Ekonominiai ir biudžetiniai arba ribotas paslaugas teikiantys viešbučiai. Ekonomines paslaugas teikiantys viešbučiai yra auganti svetingumo verslo dalis. Jie savo klientams siūlo švarius, patogius ir nebrangius kambarius. Ekkonominės klasės viešbučiai domina vidutines pajamas turinčius keliautojus, kurie savo kambariuose nori turėti visus reikiamus patogumus, kurių reikia jaukiai, maloniai ir nebrangiai jų viešnagei. Tai viešbutis svečiams, kurie nori nebrangių ir kokybiškų paslaugų. Ekonominės klasės viešbučiuose nėra daugelio paslaugų, kurios yra kitose šio tipo įstaigose. Kartais čia nėra ir kavinės ar restorano. Klientai pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja artimiausioje maitinimo įstaigoje. Šių viešbučių svečiais dažniausiai tampa šeimos su vaikais, turistų grupės,keliaujančios autobusais, ekskursijos, pensininkai, atostogautojai. Pigesnių viešbučių pasiūla svarbi žmonėms, kurių finansai nėra dideli ir kelionėms jie tegali išleisti ribotą pinigų sumą. Vidutinio lygio viešbučiai. Vidutinio lygio viešbučiai dažnai būna įvairių dydžių, bet dažniausiai jie būna vidutinio dydžio ir teikaintys vidutines paslaugas. Tokių viešbučių baruose, kavinėse, restoranuose ir naktiniuose klubuose lankosi ne tik viešbučio klienati, bet ir lankytojai iš gatvės, kas duoda papildomų pajamų įstaigai. Tokie viešbučiai taiko kliento rėmimo strategijas, kad pritrauktų kuo daugiau klientų. Tai butų įvairios nuolaidos nuolatiniams klientams, grupėms, šeimoms, pagyvenusiems žmonėms ir pan. Šio lygio viešbučiai sudaro 50% iš visos apgyvendinimo rinkos. „Lovos ir pusryčių“ viešbučiai. „Lovos ir pusryčių“ viešbučiai dar vadinami sutrumpintai iš anglų kalbos „B&B“. Tai pamiršta viešbučių industrijos dalis. B&B viešbučio savininkas paprastai gyvena tose pačiose patalpose ir svečiams teikia kontinentinius pusryčius ir lengvą vakarienę. Jie traukia svečius, nes sukuria aplinką, primenančią namus. 4.1.1. Viešbučių teikiamos paslaugos Pagrindinės visų kategorijų viešbučių bei viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigų paslaugų yra nakvinė ir pilnas arba dalinis maitinimas. Svečias nori žinoti, kokio tipo kambaryje jis apsistos. kokioje lovoje miegos, kokio maisto gali tikėtis. Todėl daugelyje šalių yra vartojami panašūs kambarius apibūdinantys terminai. Viešbučiuose būna įvairių tipų kambariai. Dažniausiai jie skirstomi pagal lovų sakičių ir dydį. Pagrindiniai lovų tipai priklauso nuo jų pločio: • viengulė (S), • dvigulė (D), • karalienės tipo (Q), • karaliaus tipo (K). Paprastai karalienės ir karaliaus tipų lovos statomos geriausiuose aukštos klasės viešbučių kambariuose (numeriuose). Karališka lova dažniausiai būna dvigubai platesnė už standartinę viengulę lovą. Triviečiuose ir keturviečiuose kambariuose dažniausiai statomos standartinės viengulės lovos. Pagrindiniai standartinių kambarių tipai yra: • vienviečiai - su viena viengule lova (angl. Single - SB), • dviviečiai - su dviem viengulėm lovom (angl. Twin - TB), • dviviečiai - su viena dvigule lova (angl. Double - DB), • dviviečiai - su dviem dvigulėm lovom (angl. Double-double - DD), • apartamentai - dviejų ir daugiau kambarių numeriai (angl. Sweet - SU). Kambarių tipai nustatomi ir pagal kitus rodiklius: kambarių dydį, interjerą, baldus, įrangą, kambarių vietą viešbutyje (viršutiniame aukšte, prie lifto, prie baseino ir pan.), vaizdą pro langą (senamiestis, gatvė, jūra, kalnai). Todėl gali būti ir tokie kambarių tipai: pagerinti, liukso (pvz. dvivietis liuksas), jaunimo apartamentai (vienas kambarys, padalintas į miegamąją ir poilsio zonas), studijos, verslo klasės numeriai (su specialia įranga). Be pagrindinių paslaugų, apgyvendinimo įstaigos, atsižvelgiant į jų kategoriją, siūlo vis platesnį spektrą papildomų paslaugų. Ryšių, skalbimo, valymo, laisvalaikio, sporto, pramogų galimybės, ekskursijų, bilietų ir transporto užsakymai – būtinos paslaugos daugelyje viešbučių. Verslo klasės viešbučiuose sudaromos visos sąlygos svečių darbui – specialūs kambariai, biuro ir kompiuterinė įranga, konferencijų organizavimo galimybės. Turistų maitinimas viešbučiuose. Pusryčiai. Visi – tiek pavieniai, tiek grupėmis atvykę turistai, viešbutyje valgo pusryčius. Skirtingose šalyse pateikiami skirtingi pusryčiai. taip pat pusryčiai skiriasi ir skirtingų kategorijų viešbučiuose. Pusryčiai viešbučiuose dažniausiai valgomi 6 -10 val. ryto. Yra skiriami keturi pusryčių tipai: 1. kontinentiniai pusryčiai, 2. išplėstiniai pusryčiai, 3. angliškieji pusryčiai, 4. amerikietiškieji pusryčiai. Žemesnės kategorijos viešbučiuose Europoje populiarūs kontinentiniai pusryčiai. šiems pusryčiams staliukai serviruojami iš anksto užkandžių lėkštele, užkandžių peiliu, kavos puodeliu su lėkštute, cukrine arba fasuoru cukrumi, servetėle. Padedama fasuoto sviesto (dažniausiai 20 g) porcija, fasuoto marmelado arba medaus indelis ir 2 bandelės. Karštos kavos ir arbatos atnešama ir įpilama svečiui arba padedamitermosai su kava ir arbata. Kontinentiniai pusryčiai, papildyti vaisių sultimis, kiaušiniu, sūriu ir dešra, vadinami išplėstiniais pusryčiais. Maitininmo variantai (1 lentelė): Maitininmo planas (variantas) Žymėjimai Paslaugos, įskaičiuotos į kambario kainą Europinis planas EP, RO Kaina tik už kambarį (be maitinimo) Kontinentinis planas CP Kaina už kambarį ir lengvus (kontinentinius pusryčius Modifikuotas amerikietiškas Planas MAP, HB, Demi pension Kaina už kambarį ir du maitinimus (pvz., pusryčiai ir vakarienė) Amerikietiškasis planas AP, FB, En pension Kaina už kambarį ir tris maitinimus.Taip pat gali būti siūloma ir popiečio arbata Nakvynė ir pusryčiai BB Kaina už kambarį ir pilnus angliškojo ar amerikietiškojo tipo pusryčius Bermudų planas BP 1 lenetelė. Maitinimo variantai viešbučiuose. Maistas svečiams gali būti patiekiamas „table d hote“ forma - kai siūlomi tam tikri patiekalai už fiksuotą kainą, su nedidele galimybe rinktis arba „a la carte“ – kai svečias gali laisvai rinktis patiekalus iš valgiaraščio. Angalai ir amerikiečiai valgo gausius pusryčius, todėl šiose šalyse, taip pat aptarnaujant anglus ir amerikiečius Lietuvoje ruošiami amerikietiškieji arba angliškieji pusryčiai. jų pusryčiams yra patiekiama karšto gėrimo, sviesto, marmelado ar medaus, paskrudintos duonos, bandelių. Taip pat patiekiami vaisiai ir karšti patiekalai. Anglai valgo keptą kiaušinį su kumpiu, dšreles, keptą žuvies filė, o amrikiečiai - mėsos patiekalus. Šie pusryčiai skiriasi tik tuo, jog amerikiečiai valgydami geria vandenį su ledu ir kavą, o anglai geria tik arbatą. Pusryčiai organizuojami mišriu būdu: bufetas ir aptarnavimas. Plačiausiai yra paplitęs bufeto (švediškasis) pusryčių organizavimas. Viešbučio restorane arba atskiroje salėje, esančiioje prie baro ar restorano, padengiamas stalas bufetas. Šalia salėje yra staliukai, prie kurių svečiai, pasiėmę nuo stalo bufeto norimo maisto, atsisėda valgyti. Pagal pusryčių tipą stalas bufetas dengiamas tam tikru maistu. Švediškieji pusryčiai rengiami aukštesnės kategorijos viešbučiuose. Maisto kiekis nėra ribojamas. Svečias gali valgyti tiek kiek nori. Pusryčių kaina yra įskaičiuota į nakvynės kainą. Penkių ir keturių žvaigždučių viešbučiuose valgius ir gėrimus galima užsisakyti tiesiai į kambarį bet kuriuo paros metu. Valgiaraštis paliekamas kambaryje. Pagal jį svečias telefonu ar žodžiu administratoriuipateikia užsakymą. Maistas į kambarius atnešamas ant padėklo, atvežamas baro vežimėliu arba vežimėliu valgyti lovoje. Maistas serviruojamas taip pat kaip ir restorano salėje. Pietūs. Viešbutyje pietūs valgomi retai. Pavieniai turistai paprastai renkasi miesto restoranus, o turistai, atvykę su grupe, yra maitinami pagal sudarytą programą. Pietūs Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Švbeicarijoje valgomi nuo 12 iki 15 val. Italijoje, Graikijoje, Pietų Amerikoje ir Rytų šalyse ne anksčiau kaip 15 val. Pietūs paprastai valgomi pasirenkant 3 – 4patiekalus. Turistų grupės yra maitnamos pagal iš anksto sudarytą ir suderintą valgiaraštį. Paruošiami atskiri patiekalai vegetarams ir turistams, kurie alergiški tam tikriems produktams, pvz., pieno produktams, kiaušiniams, žuviai, citrusiniams vaisiams ir pan. Vakarienė. Vakarienė valgoma skirtingu laiku. Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje valgoma nuo 18 val. Pietų šalyse ne anksčiau kaip 21 val. kurortų viešbučiuose, turinčiuose savo pramogų centrus, taip pat užmiesčio viešbučiuose beveik visi viešbutyje gyvenantys turistai valgo vakarienę viešbučio restorane. Galimi trys variantai: užsakant kambarį pasirenkamas iš karto amerikietiškas variantas (trys maitinimai), vakarienė užsakoma turistų grupei, valgyti vakarienės turistai ateina individualiai. Svečiai į restoraną ateina ne pavalgyti, bet maloniai praleisti laiką. Todėl vakarinės metu valgomi sudėtingesniop paruošimo patiekalai, geriamai alkoholiniai gėrimai. Vakarienei stalas serviruojamas prabangesniais indais iš anksto. Paprastai vakarienei taikomas „a la carte“ valgiaraštis. Viešbučių paslaugų kainos. Kiekvienas viešbutis nustato kiambarių standartines kainas, atsižvelgdamas į įvairius rodiklius. Standartinė kambario kaina priklauso nuo viešbučio ir kambario statybos bei įrengimo sąnaudų, viešbučio kategorijos, kambario tipo. Standartinės kainos gali būti nustatomos sezono ir nesezono laikotarpiams. Jos yra nurodomos viešbučių reklaminiuose bukletuose. Kai kuriose šalyse įstatymai reikalauja, kad standartinės kainos būtų atspausdintos ir iškabintos dažniausiai vidinėje kiekvieno kambario durų pusėje. Tačiau ne visda už kambarius mokamos standartinės kainos. Dažnai taikomos įvairios nuolaidos (vaikams, grupėms) arba sutartinės kainos (kelionių organizatoriams, kelionių agentūroms, kitoms kompanijoms ir pan.). 4.1.2. Pagrindiniai viešbučių veiklos rodikliai Svarbūs viešbučius ir kitas apgyvendinimo įstaigas charekterizuojantys rodikliai yra šie: 1 viešbučio vieta; 1. viešbučio patalpos ir įranga (kambariai, restoranai, barai, bendro naudojimo patalpos, laisvalaikio praleidimo galimybės ir pan.); 2. viešbučio įvaizdis (vardas, kategorija, atsiliepimai); 3. paslaugos (paslaugų pasiūla bei personalo dėmesys, kvalifikacija); 4. kaina ir jos atitikimas teikiamų paslaugų kokybę. Viešbučių vadovai, norėdami sėkmingai plėtoti verslą, privalo analizuoti viešbučio veiklos rodiklius. Matyti problemas bei taikyti įvairias priemones joms spręsti. Norint įvertinti šalies apgyvendinimo padėtį, daugelyje šalių yra renkami ir sistemionamiapgyvendinimo įstaigų fizinių bei pagrindinių finansinių rodiklių statistiniai duomenys. Patikima informacija apie turizmo paslaugų paklausą ir pasiūlą atskirose šalyse bei regionuose, turizmo pobūdį, išlaidas ir įplaukas, sezoniškumo įtaką apgyvendinimo paslaugoms yra labai svarbi tiek vartotojams, tiek verslininkams, tiek valstybinėms institucijoms, rengiančioms turizmo plėtros strategijas. Tokių duomenų rinkimą reglamentuoja Europos sąjungos direktyvos bei nutarimai (95/57/EC, 1999/34/EC). Vienas iš pasaulinės turizmo organizacijos padalinių yra statistikos ir makroekonominės analizės komiteteas, kurio pagrindinės funkcijos yra rinkti ir analizuoti turizmo statistinęinformaciją. Pagrindiniai viešbučių veiklos rodiklai yra šie: 1 Viešbučio kambarių užimtumas. Viešbučio kambarių užimtumas = * 100 % 2 Viešbučio vietų (lovų) užimtumas. Vietų (lovų) užimtumas = *100% 3 Viešbučio užimtumas gali būti skaičiuojamas įvairiems laikotarpiams: per metus, pusmetį, ketvirtį, mėnesį, savaitę, parą. Paprastai viešbučiai dirba pelningai, jeigu vidutinis viešbučio užimtumas yra 65 ir daugiau procentų. Įplaukų norma = *100% 4 Vidutinė vieno kambario kaina (įplaukos) skaičiuojama dalinant visas gautas įplaukas per nurodytą laikotarpį iš užimtų kambarių skaičiaus, pvz., jei per savaitę buvo užimti 369 kambariai ir gautos įplaukos per šį laikotarpį 126 820 LTL, vidutinė kambario kaina bus: =343,69 LTL 5 Vidutinės vieno svečio išlaidos viešbutyje: jei viešbutyje per nurodytą laikotarpį gyveno 456 svečiai, vidutinės svečio išlaidos bus: =278,12 LTL 6 Lūžio taškas. Viešbučiams, kaip ir kitoms įmonėms, labai svarbu žinoti lūžio tašką, parodantį ribą tarop pelningos ir nuostolingos įmonės veiklos, kai viešbučio pajamos lygios bendrosioms išlaidoms. 7 Pajamų išlaidų struktūra. Kiekvienam viešbučiui būtina analizuoti jo pajamų ir išlaidų struktūrą. Paprastai apie 50 proc. visų viešbučio pajamų sudaro įpalukos už kambarius, apie 40 proc. – už maistą ir gėrimus. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo šalies ekonominės padėties, konkrečios vietovės, infrastruktūros, bei kitų faktorių. 4.2. Svečių namai Svečių namai Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme apibūdinama kaip įmonė, veikianti viešbučio tipo statinyje, teikianti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistui priimant. Svečių namų paslaugos yra skiriamos laikinai svečiams apgyvendinti. Mažiausiai svečių namuose turi būti įrengti penki kambariai. Be atskirų kambarių, svečių namuose turi būti valgomasis, virtuvė, poilsio kambarys, rūbinės, tualetai ir vonios. Valgomojo (bendros) patalpos plotas neturi būti mažesnis kaip 0,93 m² kiekvienam svečiui, atsižvelgiant į svečių namų vietų skaičių. Todėl: • Mažiasias valgomojo plotas turi būti 14 m²; • Jei namuose priimama daugiau nei 50 svečių, valgomojo plotas turi būti apskaičiuojamas šitaip: 50 vietų – 46m², 100 vietų – 80 m², 150 vietų – 125 m², 200 vietų – 170 m², 300 vietų – 250 m²; • Pagal visus skaičiavimus turi būti atsižvelgta į valgomojo plotą, įrengtą svečių kambariuose. Poilsio kambarys turi būti įrengtas bendrose patalpose arba bendrose patalpose ir individualiuose kambariuose. 4.3. Moteliai Remiantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, motelis yra įmonė, teikianti apgyvendinimo paslaugas viešbučio tipo statinyje, turinti geras sąlygas autotransportui privažiuoti ir papildomai teikianti transporto priemonių saugojimo bei aptarnavimo (autoserviso) paslaugas. Kitose pasaulio šalyse motelių paskirtis yra įvairi. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje jie reiškia užeigą, skirtą poroms, o Azijoje tokių įstaigų beveik nėra. Pirmasis motelis buvo pastatytas 1925 m. Kalifornijoje, už 200 mylių nuo Los Andželo. Amerikiečių architektas Chainemanas suprojektavo pastatą taip, kad su mašina galima būtų privažiuoti prie pat vienaaukščio pastato durų arba šalia esančio garažo. Šis apgyvendinimo ansamblis buvo pastatytas pagal viduramžio stilių ir tuo metu buvo gana brangi investicija, kainavusi 80 000$. Moteliai tapo ypač paklausūs 1950 – 1960 metais plėtojantis autoturizmui. Pradžioje juose teikiamų paslaugų nebuvo gausu. Pagrindinė motelio funkcija buvo apnakvydinti ir pamaitinti pro šalį važiuojantį keliautoją. Dabar jie prilyginami viešbučiams, priklosaumai nuo to, kokios juose teikiamos paslaugos. Didesni viešbučiai taip pat įgyjo moteliui būdingų bruožų: įrengė stovėjimo aikšteles automobiliams, techninio aptarnavimo vietas, garažus. 5. NETRADICINIAI APGYVENDINIMO BŪDAI IR SPECIALAUS APGYVENDINIMO PASLAUGOS Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nurodoma, kad specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, poilsio namai, nakvynės ir paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai. Šios apgyvendinimo paslaugos teikiamos tam tikslui skirtame statinyje ar statiniuose, bei specialiai įrengtoje teritorijoje, kurioje yra inžinerinė įranga teikti apgyvendinimo paslaugas kambariuose ir specialiose aikštelėse. Turistų higienos, poilsio bei kitiems poreikiams tenkinti specialioms paslaugoms teikti turi būti įrengiamos bendrojo naudojimo patalpos. Sanatorija. Sanatorija – tai įmonė, naudojanti specialius rekreacinius išteklius, statinius ir įrangą, kurie sudaro sąlygas teikti apgyvendinimo, specialaus maitinimo, fizinio parengimo, sveikatingumo procedūrų bei kitas paslaugas. Sveikatingumo kompleksas. Sveikatingumo kompleksas yra įmonė, naudojanti rekreacinės paskirties žemės sklypą bei statinius ir įrangą, kurie leidžia teikti apgyvendinimo paslaugas kambariuose (numeriuose) ar patalpose (numeriuose), taip pat specialaus maitinimo, fizinio parengimo bei kitas socialinės reabilitacijos paslaugas. Treilerių parkai ir kempingai. Motorizuotiems keleiviams labai patinka treilerių parkai ir kempingai. Kai turizmas tapo masinis, į jo srautus įsitraukė žmonių grupės, turinčios mažiau pajamų. Todėl išaugo būstų, kurių nuoma yra paliginti nedidelė, paklausa. Vieni iš jų yra kempingai. Priklausomai nuo paslaugų lygio bei įvairovės kempingai gali būti skirstomi į atskiras kategorijas. Visos poilsiavietės įrengiamos komfartabiliai. Patogumus teikia įvairūs maisto pardavimo kioskai ir maži restoranai. Paprastai kempingai išsidėstę vietovėse su patraukliu gamtovaizdžiu. Aukštos kategorijos kempinguose yra restoranai, barai, teniso kortai bei kitos sporto aikštelės. Dauguma kempingų paslaugomis naudijasi svečiai turintys vidutinių pajamų. Jie gali turėti savo arba išsinuomotą palapinę, lengvą namelį priekabą. Kiti svečiai nakvoja savo nameliuose priekabose. Tokiame namelyje priekaboje yra dušas, tualetas, virtuvė, šaldytuvas ir kiti patogumai. Jo privalumas toks, kad su visais šiais patogumais galima keliauti. Kempingas – tai vienas iš keliautojų apgyvendinimo būdų, kurio paklausa didėja. Jų didėjimas sudaro tam tikrą konkurenciją viešbučiams ir kitoms keliautojų apgyvendinimo įstaigoms. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą kempingams taikoma keturių žvaigždučių klasifikavimo sistema, žemiausiai klasei suteikiant vieną žvaigždutę. Klasifikuojant kempingus, įvertinamas jų suplanavimas, patalpų ir įrangos būklė, priiėmimo sąlygos, paslaugų pasiūla ir kokybė. Turistinė stovykla. Turistinė stovykla yra turistinių paslaugų teikimo vieta. Fiziniai ar juridiniai asmenys bei personalinės įmonės nuomoja ar kitais pagrindais naudojasi teritorija ir joje esančia įranga turistams priimti. Nakvynė čia suteikiama palapinėse ar tam tikslui skirtose patalpose. Turistams leidžiama (jei jie pageidauja) užsiimti kokia nors veikla, susijusia su stovyklos organizavimo tikslais. Turizmo bazė. Turizmo bazė yra įmonė, naudojanti rekreacinės paskirties žemės sklypą bei statinius, kuriuose turistai apgyvendinami atskirose patalpose (numeriuose), o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse. Turizmo bazė turi turėti įrangą aktyviam poilsiui organizuoti. Poilsio namai. Poilsio namai apibūdinami kaip įmonė, naudojanti rekreacinės paskirties žemės sklypą bei statinius, kuriuose kambariai (numeriai) yra pritaikyti nakvynei ir poilsiui pavieniams žmonėms ar šeimoms. Šioje įmonėje turi būti sudarytos sąlygos maitinimo, higienos ir poilsio poreikiams tenkinti. Į poilsio namus turistai atvyksta relaksacijos tikslais, todėl jie statomi vaizdingoje, patrauklioje ir turtingoje sveikatingumo šaltinių gamtoje. Atvykusiems į poilsio namus nepakanka vien maitinimo ir nakvynės. Dauguma poilsiautojų pageidauja profilaktinio gydymo paslaugų, nori sportuoti, patenkinti savo kultūrinius poreikius, pageidauja pramogų ir linksmybių. Dėl išvardintų priežąsčių poilsio namai dažniausiai kuriasi kurortuose, kuriuose plėtojama ir specialiai derinama su poilsiautojų poreikiais infrastruktūra, tokiomis kaip parduotuvės, atrakcionai, grožio salonai, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan. Poilsio namai įrengiami panašiai kaip ir viešbučiai, tik skirtingai nuo jų, pastaruosiuose visos paslaugos čia orentuojamos į laisvalaikio rinkos segmentą ir ypatingas dėmesys skiriamas aplinkai: erdvei, pėsčiųjų takams, žalioms vejoms, gėlynams ir alpinariumams įrengti. Kaimo turizmo paslaugos. Kaimo turizmo paslaugomis laikomos apgyvendinimo paslaugos, kai už nustatytą mokestį arbe mokesčio išnuomojama apgyvendinimui įrengta patalpa arba atskiri kambariai ir nuomojamų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 6. Kaimo turizmo paslaugas kaimo vietovėse teikia nuomojamos patalpos savininkas, dažniausiai ūkininkai, ir jo šeimos nariai. Savininkai taip pat sudaro turistams aktyvaus poilsio galimybes. Nakvynės namai. Nakvynės paslaugų namai yra įmonė, teikianti apgyvendinimo paslaugas nakvynės ir higienos poreikiams tenkinti. Dažniausiai tai būna pelno nesiekiančios organizacijos, kurios už tam tikrą (minimalų) mokestį, paslaugas teikia žmonėms neturintiems, praradusiems ar negalintiems įsigyti nuosavo būsto. Jaunimo nakvynės namai (Hosteliai). Šis apgyvendinimo būdas yra gana populiarus. Tei pelno nesiekianti ir keliaujančiams jaunimui būstą suteikianti apgyvendinimo įmonė. Šiuose namuose įrengti vienviečiai, dviviečiai ir keturių ar daugiau vietų kambariai. Jaunimo namuose teikiamos šios paslaugos, arba galima jomis naudotis: • Patalynė: rankšluosčiai, už kuriuos mokama atskirai; • Dušai: atskirai vyrams ir moterims; • Virtuvė: kai kuriuose namuose teikiami lengvi pusryčiai; • Daiktų ssaugykla ir pan. Kai kuriuose jaunimo namuose yra pulo stalai, gėrimų automatai, poilsio kambarys, mažas baras, teikiamos kompiuterių, interneto, ryšių paslaugos. Kondominiumas. Kondominiumas – tai privatus, nedalomas nuosavybės objektas, kuris priklauso ne vienam savininkui ir valdomas bendrai. Pagal kondominiumo savininkų susitarimą, juose gali būti apgyvendinti poilsiautojai, steigiami sveikatingumo centrai, arba jie gali funkcionuoti kaip antrieji namai kurorte. Šis apgyvendinimo būdas tapo populiarus apie 1960 metus. Kondominiumas skiriasi nuo tikro viešbučio ar motelio tuo, kad kiekvienas jo savininkas turi teisę ne tik į savo padalinį, bet ir į bendrai naudojamo ploto nuosavybę: koridorių, įėjimą, įvažiavimą, maudymosi baseinus, golfo aikšteles ir kt. Kondominiumas gali turėti 4-5 ir 250 numerių. Šį objektą valdant ar nuosavybę tvarkant, reikia visų savininkų pritarimo. Daug kondominiumų savininkų nenori įsitraukti prižiūrėdami viešbučio veiklą ir organizuodami jo verslą. Šiai veiklai organizuoti kondominiumo savininkai linkę samdyti specialistus iš šalies ir mokėti jiems už darbą. Turinčios patirtį viešbučių bendrovės noriai imasi globoti kondominiumus, organizuoti darbą ir tvarkyti finansus. Kondominiumai, kaip verslo įmonės, paplito dėl dviejų priežąsčių: pirma, dalis turtingųjų nori tuėti nuosavą antrą namą; antra, kondominiumas yra patraukli privačios nuosavybės investicijų forma. 6. AGYVENDINIMO PASLAUGOS LIETUVOJE Pagal Lietuvos turizmo įstatymą, apgyvendinimo paslaugos skirstomos į tokias grupes: 1. viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos, 2. specialaus apgyvendinimo paslaugos, 3. nakvynės ir pusryčių paslaugos, 4. kaimo turizmo paslaugos, 5. turistinės stovyklos. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas, teikia viešbučiai, moteliai ir svečių namai. Specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, poilsio namai, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai. Nakvynės ir pusryčių paslaugas teikia individualių patalpų savininkai, turintys patentą apgyvendinimo paslaugoms teikti. Kaimo turizmo paslaugas kaimo vietovėse teikia ūkininkai ar individualių namų savininkai (turintys patentą apgyvendinimo paslaugoms teikti), papildomai sudary-dami aktyvaus poilsio galimybes. Turistinės stovyklos paslaugos yra paslaugų teikimas ir trumpalaikio poilsio organizavimas žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje įrengtoje stovyklavietėje, su vietomis palapinėms statyti ir įrangą maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti. Nakvynė gali būti suteikiama palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose. Viešbučių ir restoranų augimas pernai buvo spartesnis už viso ūkio plėtrą – palyginamosiomis kainomis jo sukurta pridėtinė vertė padidėjo 8,8 %. Teigiamos įtakos šios srities įmonių augimui turėjo palanki turizmo dinamika, kreditavimo plėtra bei pozityvūs šalies gyventojų lūkesčiai. Be to, matyt, kad sektoriaus verslininkai vis labiau legalizuoja savo veiklą, o tai teigiamai veikia sektoriaus statistiką. Viešbučių ir restoranų finansiniai rodikliai buvo geriausi per paskutinius 5 metus. Pardavimų pajamos išaugo apie 40%, pelnas pašoko net 3,5 karto, o pardavimų pelningumas pirmą kartą per visą statistikos apžvelgiamą laikotarpį pasiekė 9%. Įmonėms plečiantis, didėja jų įsipareigojimai, ypač tai liečia finansines skolas, kurios per 2005 m. išaugo pusantro karto. Įsiskolinimo koeficientas metų pabaigoje sudarė 57%, kas užtikrino viešbučiams ir restoranams vietą tarp labiausiai prasiskolinusių šalies ūkio veiklų. 2005 m. apgyvendinimo įstaigos sulaukė 18,5% daugiau svečių – nors augimo tempai, palyginti su 2004 m. (jie siekė 32%), pastebimai sulėtėjo, akivaizdu, kad šalis darosi vis labiau patraukli turistams. Kiek nuvilia palyginimas su kaimyninėmis šalimis, ypač kalbant apie užsienio svečių apsilankymų skaičių: Lietuvos viešbučiai pernai sulaukė 0,7 mln. Užsieniečių, šiek tiek daugiau apsistojo mažiau gyventojų turinčios Latvijos viešbučiuose – 0,73, o Estijos apgyvendinimo įstaigos aptarnavo net 1,5 mln. nerezidentų. 1 grafikas. Užsieniečiai pagal šalis apgyvendinimo įstaigose 2006 m. sausis–rugsėjis 2005 m. sausis–rugsėjis Sostinės viešbučiuose apsistojusių turistų skaičiaus augimas prilygo šalies vidurkiui. Vilniaus apgyvendinimo įstaigų darbui, kaip ir anksčiau, nemažos įtakos turi sezoniškumas – didžiausias svečių antplūdis teko pavasariui ir rudeniui, likusį laiką pagrindinę dalį viešbučių klientų sudarė keliaujantys verslo reikalais. Numerių užimtumo koeficientas pakito 45% 2004 m. iki 51% 2005 m. Kaip ir 2004 m., sparčiausiu svečių skaičiaus augimu džiaugėsi Druskininkų verslininkai. 2005 m. turistų aptarnauta 40% daugiau, nors antrąjį pusmetį augimas kiek sulėtėjo. Matyt, panašaus ar net spartesnio augimo galima tikėtis šiais metais – vasarą atsidarysiantis vandens pramogų parkas turėtų pritraukti nemžai lankytojų. 2006 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2005 m. atitinkamu laikotarpiu, apgyvendino 18,5 procento daugiau svečių, užsieniečių – 10,1 Viešbučiai ir svečių namai procento daugiau. Padaugėjo svečių iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos (26,9%), Baltarusijos (36,1%), Ukrainos (10,5%), Lenkijos (8,2%), taip pat iš Vakarų Europos šalių – Airijos (47,1%), Austrijos (32,9%), Jungtinės Karalystės (23,3%), Norvegijos (30,6%), Švedijos (15,6%). Svečių iš Vokietijos sumažėjo 3,9 procento. Svečių iš ES šalių apgyvendinta 7,9 procento daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausia svečių atvyko iš Vokietijos – 105,5 tūkst. (2005 m. 9 mėn. – 109,8 tūkst.), Lenkijos – 74,3 tūkst. (2005 m. 9 mėn. – 68,7 tūkst.), Latvijos ir Estijos – 58,9 tūkst. (2005 m. 9 mėn. – 46,4 tūkst.), Jungtinės Karalystės – 31,8 tūkst. (2005 m. 9 mėn. – 25,8 tūkst.), Rusijos –30,8 tūkst. (2005 m. 9 mėn. – 27,6 tūkst.). Devynių šių metų mėnesių viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 44,3 procento (2005 m. 9 mėn. – 42,8%). 1 diagrama. Viešbučių ir svečių namų užimtų lovų skaičius, procentais. Bendras 2005 m. šalies viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 40,8% ir buvo 5 procentiniais punktais aukštesnis nei 2004 m. tiesa, išsivysčiusiose šalyse atitinkamas rodiklis dažniausiai viršija 60% - tai rodo, kad turimus pajėgumus galima išnaudoti efektyviau. Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. kaimo turizmo sodybose apsistojo net 51% daugiau svečių nei užpernai. Iš 155 tūkst. svečių – apie 12% atvykusių iš užsienio šalių (pagrindinė dalis – iš Vokietijos). Skaičiai, skelbiamio kaimo turizmo asociacijos, kiek skiriasi, tačiau ir šis šaltinis patvirtina nemažo kaimo turistų skaičiaus augimo tendenciją. 2 lentelė. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įstaigose Apgyvendinta svečių 2006 m., tūkst. Padidėjimas, sumažėjimas(-), % 2006 m., palyginti su 2005 m. 2006 m., palyginti su 2004 m. iš viso Lietuvos gyventojų užsieniečių iš viso Lietuvos gyventojų užsieniečių iš viso Lietuvos gyventojų užsieniečių Visos apgyvendinimo įstaigos sausis–kovas 225,6 135,9 89,7 25,5 33,2 15,5 48,4 59,1 34,7 balandis–birželis 414,3 188,4 225,9 11,5 16,2 7,8 38,9 44,8 34,4 liepa–rugsėjis 573,6 269,4 304,2 11,1 13,1 9,3 24,7 33,3 18,0 sausis–rugsėjis 1213,5 593,7 619,7 13,6 18,2 9,6 33,3 42,1 25,8 iš jų: viešbučiai ir svečių namai sausis–kovas 168,7 89,6 79,1 26,7 39,0 15,1 54,9 78,7 34,6 balandis–birželis 308,0 106,5 201,5 15,6 35,1 7,4 51,8 91,3 36,8 liepa–rugsėjis 386,5 118,1 268,5 17,6 36,9 10,8 34,7 84,5 20,4 sausis–rugsėjis 863,2 314,1 549,1 18,5 36,9 10,1 44,2 85,0 28,0 poilsio namai (nameliai) sausis–kovas 6,7 6,6 0,1 7,2 8,8 -39,5 -3,6 -4,3 49,4 balandis–birželis 26,5 24,2 2,3 -28,4 -29,5 -14,0 -21,7 -22,2 -16,2 liepa–rugsėjis 72,4 69,0 3,5 -4,4 -1,6 -38,9 -9,2 -2,2 -62,4 sausis–rugsėjis 105,6 99,7 5,9 -11,2 -9,7 -31,2 -12,4 -8,1 -51,2 sveikatingumo įstaigos sausis–kovas 25,6 22,2 3,4 6,7 6,4 8,5 22,6 20,9 34,8 balandis–birželis 30,1 24,1 6,0 -8,3 -10,4 1,0 5,8 5,4 7,2 liepa–rugsėjis 41,2 31,9 9,3 6,5 4,5 14,0 9,1 5,5 23,9 sausis–rugsėjis 96,8 78,1 18,7 1,4 -0,1 8,5 11,2 9,4 19,7 Per devynis šių metų mėnesius apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose, poilsio namuose (nameliuose), sveikatingumo įstaigose ir kt.) nakvojo 1,2 mln. svečių, iš jų 51 procentas užsieniečių. Viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 863,3 tūkst., poilsio namuose (nameliuose) – 105,6 tūkst., sveikatingumo įstaigose – 96,8 tūkst. svečių. Palyginti su 2005 m. sausio–rugsėjo mėn., Druskininkų apgyvendinimo įstaigos sulaukė 17,7 procento daugiau svečių, Birštono – 34,4 procento, Neringos – 4,1 procento daugiau svečių. Palangos apgyvendinimo įstaigose svečių sumažėjo 1,6 procento. Šio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė veikusiomis kainomis yra 941 mln. Lt. Taip pat, viešbučių ir paslaugų versle 2005 m. dirbo 33,1 tūkstančių darbuotuojų, kurių vidutinis darbo užmokestis buvo 885 Lt. Sėkmingai baigiamas įgyvendinti Lietuvos turizmo rinkodaros 2005 metų planas, kuriam įvykdyti buvo kooperuojamos valstybės biudžeto, savivaldybių ir verslo lėšos. Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą bei formuoti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies įvaizdį, dalyvauta 22 tarptautinėse parodose, 11 verslo turizmo misijų, sukurta 8 minučių vaizdajuostė apie Lietuvos turizmo galimybes. Kasmet vis daugiau išleidžiama įvairaus pobūdžio informacinių leidinių. Šiemet jie pasirodė net 8 kalbomis, tarp jų ir japonų. Svarbų Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimą atlieka mūsų šalies informaciniai centrai. Šiais metais tokio pobūdžio įstaigos dirbo Maskvoje, Berlyne,Varšuvoje, Helsinkyje. Naujas toks centras atsidarė Barselonoje, o netrukus jis duris atvers Jungtinės Karalystės sostinėje - Londone. IŠVADOS Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją. Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos karalystėje – Madrido mieste. Įstojus į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142 valstybės rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Įstojusi į ES Lietuva atitinka visus kriterijus, kurie yra svarbūs, renkantis pažintinę kelionę: santykinai greitai pasiekiama ir anksčiau nelankyta daugumos ES gyventojų. Tai atsispindi 2004 – 2005 metų turizmo dinamikoje ir teikia visas prielaidas tikėtis nemažo užsienio turistų srauto ateityje. Šalies viešbučiai turėtų pasipelnyti ir iš to, kad aviakompanijų paslaugos darosi prieinamesnės paltesniam gyventojų skaičiui (kaip rodo Latvijos patirtis – turizmas itin pagyvėjo, į šalies rinką įžengus Ryanair oro paslaugų bendrovei). Tradiciškai apie pusė viešbučių svečių sudaro užsieniečiai. Teigiama tendencija yra ta, kad, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo keliautojų iš Ispanijos, Prancūzijos, D.Britanijos, Vokietijos. Tai byloja apie Lietuvos kaip šalies didėjantį žinomumą išsiplėtusioje ES, o tai turėtų užtikrinti stabilesnę šalies viešbučių paslaugų paklausa. Manau, jog apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas – ypač kai kuriuose segmentuose: šalyje stinga pigaus apgyvendinimo įstaigų (kempingų, turistinių stovyklų ir pan.), Vilniuje – turistinės klasės viešbučių, o Kaune viešbučių pasirinkimas yra visai mažas. Dauguma jų dar nerenuovuoti nuo Sovietų Sąjungos laikų. Todėl, galima laukti investicijų į viešbučius ir svečių namų plėtros augimą. Be to, turistų skaičiui stabiliai augant, užsienio viešbučių tinklų operatorių atėjimas į Lietuvą – tik laiko klausimas. Kitas dalykas yra tai, jog užsienio turistai dažnai keliaudami po Baltijos šalis, Lietuvoje užsibūna tik vieną dieną, o nakvoja jau mūsų kaimyninėje Latvijos respublikoje. Ta reiškia, jog kelionių kompanijos užsieniečiams siūlo tokias kelionių programas, kur Lietuvai apžiūrėti skiriama vos viena diena. Šią problemą reikėtų spresti ir kuo greičiau. Didėjant turistų srautui, mūsų šalies apgyvendinimo įstaigos taip pat turėtų sulaukti daugiau klientų ir tas skaičius tikrai neturi būti mažesnis už mūsų kaimynių. Reikėtų pasiūlyti kelionių kompanijoms tokias pažintines keliones, kur Lietuvai apžiūrėti skirtas dienų skaičius viršytų vienos dienos limitą. Antra, aviakompanijos galėtų bendradarbiauti su viešbučiais ir kartu siūlyti tam tikrų viešbučių paslaugas pigiau, jei skrendama atitinkamomis avialinijomis. Tai galetų daryti Lietuvos avialinijos, kurios taip pat turi palyginus mažai klientų. Trečia, reikėtų įsteigti daugiau pigaus apgyvendinimo įstaigų, tokių kaip kempingai, turistinės stovyklavietės, lova ir pusryčiai. Ši sritis pritrauktų daugiau turistų su mažesnėmis pajamomis, pvz. jaunimą, mažas pajamas turinčias šeimas. Šeimas, kurios turi „namą ant ratų“, bet kol kas neturi, kur apsistoti mūsų šalyje, kadangi tokių vietų nelabai yra. Ketvirta, Lietuvos reklamai trūksta informacinių centrų užsienyje. Nors po truputį jų daugėja, jų akivazdžiai dar labai trūksta. Galiu pasakyti iš asmeninės patirties, jog dar prieš maždaug 5 metus apie Lietuvą mažai kas žinojo, o lankėsi joje tik vienetai mano sutiktųjų užsieniečių. Dauguma jų netgi klausė, kur iš vis tokia šalis yra. Įsivaizduodavo, jog ji yra kažkur Pietų Amerikoje. Dabar gi, dauguma žino, kur Lietuva yra. Beveik visi jie bent kartą pabuvoje joje, o jei dar nebuvo, tai ruošiasi ten važiuoti. Tačiau, atvažiavę i Lietuvą, jie nelabai žino ką daryti, kur eiti, ką turėtų pamatyti. Tai reiškia, jog apgyvendinimo įstaigose trūksta reklaminių bukletų ir informacijos apie tai, kur turistas būtinai turėtų apsilankyti savo atostogų metų. Sprendimas tik vienas – daugiau reklamuotis visoms įstaigoms, pvz. muziejams, teatrams, toms pačioms maistą ir pramogas teikiančioms įmonėms. Pabaigai norėčiau pabrėžti, jog mes esame unikali ir nuostabi šalis, kuriai reikia tik šiek tiek reklamos ir iniciatyvos, tai reklamai paskleisti po visą pasaulį. LITERATŪROS SĄRAŠAS: 1. Lietuvos ekonomikos perspektyvos (2006 m.) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą:; 2. Lietuvos ekonomikos apžvalga Nr. 4 (2005 m. gruodžio mėn) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. gegužės 9 d.]. Priega per internetą:; 3. Turizmo sektorių reglamentuojantys teisės aktai, Valstybinins turizmo departamentas prie ūkio ministerijos (neoficialus tekstas su pataisymais ir papildymais iki 2004 m. liepos 1 d.). Seimo leidykla „Valstybės žinios“ ,Vilnius 2004 m. 4. S. Medlik, H. Ingram „the business of hotels“ Fourth edition. Butterworth - Heinemann Elsevier 2004 m., 222psl. 5. Kauno Kolegija, Klaipėdos universitetas „Turizmas“ vadovėlis. Recenzentai: dr. R. Urbanskienė ir Dr. J. Ignatonis. Kauno leidybos centras, 2002 m. Kaunas. Naudoti puslapiai: 110-124 ir 133-135. 6. Irena Svetikienė „Turizmo marketingas“, Vilniaus kolegija 2002 m., Vilnius 7. Turizmo statistika [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. sausio 29 d.]. Prieiga per internetą:. 8. Apgyvendinimo įmonių statistika „2006 m. sausio–rugsėjo mėn. Apgyvendinimo įstaigos sulaukė 14 procentų daugiau svečių“ [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą: .
Šį darbą sudaro 10233 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Turizmo kursinis darbas
- 42 psl., (10233 ž.)
- Word failas 398 KB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
