Anri Ruso (Henri Rousseau) ir modernizmas

Įžanga Kodėl taip daug nuostabių kūrėjų tik po mirties tampa įžymūs? Paskutinę dieną prieš "sekmadienio tapytojo", "smulkiojo buržua", Paryžiaus mokesčių įstaigų valdininko, bet ne ,,muitininko’’, kaip jį vadino amžininkai, Anri Ruso parodos "Tate Modern" galerijoje uždarymą, apsilankė begalės žmonių, kad pamatytų aukščiausiu dailininko kūrybiniu laimėjimu laikomą "Sapną", tapytą 1910 metais , ir sužinotų, kad, kaip rašė tuomet poetas ir kritikas Apolineras, galbūt "šiemet jau niekas nesijuoks". Deja A. Ruso tais pačiais metais numirė. Galų gale pasiekęs gyvenime vienintelį dalyką, kad niekas nebesijuoktų. "Užsispyrusiam ir paslaptingam, ar jam rūpėjo, kad žmonės juokiasi? Ar jis žinojo, kad jie juokiasi?" ,,Sapnas” (1910, Modernaus meno muziejus, Niujorkas.) Anri Ruso biografija Anri Ruso gimė 1844 metais, Laval miestelyje, šiaurės vakarų Prancūzijoje darbininkų šeimoje. Jau vaikystėje pradėjo domėtis menu, bet kuklioje provincialų šeimoje negalėjo atskleisti savo įkvėpimo. Savamokslis dailininkas, intensyviai tapyti pradėjo keturiasdešimties metų. Jis dirbo administratoriumi priemiestyje. Dėl šių pareigų jį praminė Le Dounier ( klientų agentu). Savamokslis Ruso negalėjo skirti viso savo laiko vien tapybai iki savo išėjimo iš darbo 1893 metų. Tada būdamas 49 metų jis išėjo į pensiją, jog galėtų įgyvendinti savo svajonę – visa savo laiką skirti kūrybai. Nepaisant šių nepalankių aplinkybių jis tikėjosi susidurti su rafinuotais atstovais Prancūzijos Akademijoje, kuri garsėjo giliomis tradicijomis. Kaip pašalietis vis dėlto Ruso buvo mažiau susipažinęs su meno taisyklėmis. Tačiau jis dirbo tradiciniu stiliumi, kūrė peizažus, portretus, alegorijas ir egzotines scenas. Darbai transformuodavosi jo rankose, atliekami kitokiais būdais, kurie sukeldavo ir išjuokimo ir susižavėjimo. Priešingai akademiniui menui, Ruso atgaivino darbų atvirumo esmę populiarioje kultūroje. Iliustruodavo žurnalus, pigių krautuvėlių nuotykinius romanus, atvirukus ir fotografijas – dažnai pabrėždamas dramatinį siužetą. Anri Ruso vienas žymiausių primityvistų, pagarsėjęs peizažais, natiurmortais ir fantastiškomis kompozicijomis su egzotikos elementais mirė 1910 metais rugsėjo 2 dieną Paryžiuje, sulaukęs 66 metų. 1911 metais, po Anri Ruso mirties, Wilhelm Uhde suorganizavo parodą jo darbams atminti Nepriklausomųjų salone, ir išleido jo pirmąją biografiją. Tuo metu buvo pradėti pardavinėti jo darbai. Jo laikais jis nebuvo vertinamas, net ir šių dienų kritikai teigia, jog darbai gražūs pasižiūrėti, bet nėra rimti. Anri Ruso trūkumas buvo jo kilmė. Kūryba Kai kas iš buržuazinių kritikų prie siurrealistų priskiria ir vadinamuosius dailininkus primityvistus, savamokslį prancūzą Anri Ruso. Vargu ar tai tikslinga jeigu jo kūryba ir primena siurrealistinę dailę, tai tik savo forma, sakytume, išore, o savo esme yra visai kitokia, svetima šiai nihilizmu užsikrėtusiai dailės srovei. Kūrėjas niekada ir niekaip nesiejo savo meno su siurrealizmu. Jo darbai vaikiškai naivaus piešinio, dvelkia betarpiškumu, nuoširdumu, optimizmu. A.Ruso visą laisvalaikį atidavė tapybai, iš dalies muzikai ir literatūrai. Jau nuo 1885m. jis reguliariai dalyvaudavo Nepriklausomųjų salone, nuo 1893m. visa esybe pasinėrė į dailę. Stokodamas žinių, A.Ruso įkvėpimo sėmėsi ne tik iš aplinkos, mėgstamų botanikos, zoologijos sodų, bet ir iš tapytojų akademistų darbų, ypač iš iliustruotų žurnalų, knygų ir, kaip žinoma, paliko žmonijai labai skirtingos tematikos, bet nepaprastai vieningo stiliaus paveikslų. Tai poetiškai išradingi ir kruopščiausiai atlikti darbai, apdainuojantys meilę žmogui ir gamtai. A. Ruso darbų leitmotyvas buvo scenos iš džiunglių, laukiniai žvėrys. Niekada nematęs tikrų džiunglių ar laukinių žvėrių gyvenimo, viename iš savo darbų nutapė gyvūnus iš skirtingų kontinentų. Tad ir galima, pavyzdžiui, A. Ruso paveikslus ,,Mergaitė su lėle“ (1908, Paryžius, Nacionalinis muziejus), ,,Poeto mūza“ (1909, Bazelis Meno muziejus), ,,Mieganti čigonė“ (1897, Niujorkas, Moderniojo meno muziejus) su jų tokia žmogiška traktuote prilyginti siurrealistinei žmogaus paniekai? Štai ,,Mieganti čigonė“. Dykumoje mėnuliui šviečiant miega vieniša keliauninkė; rankoje lazda, šalia mandolina, ąsotis ir iš smėlynų ar sapnų atslinkęs milžiniškas liūtas. Drobės koloritas, visa nuotaika rodo, kad žmogaus ir žvėries susitikimas baigsis laimingai. A.Ruso paveikslai neslegia, jie nuteikia maloniai, įkvepia jėgų. ,,Mieganti čigonė“ (1897, Niujorkas, Moderniojo meno muziejus) Taigi šiuo atveju esmė – ne paveikslų formos, ypatybės - ne fantastiniai neįprasti personažai, egzotiški gamtovaizdžiai, ir ne tai, kad, pavyzdžiui, A.Ruso tapyti portretai primena fotografiją, darytą fotografo profesionalo tuo metu, kai dar reikėjo ilgai ir ramiai pozuoti prieš aparatą. Esmė ta, kad siurrealizmas – griovimo ir nusivylimo menas. Iš tikrųjų kiekvienas praeities dailės stilius, žymesnė srovė istorinėje raidoje šalia nepraeinančios reikšmės kūrinių davė nemažą ir neturinčių didelės meninės vertės darbų, šiandien pelnytai užmirštų. Tačiau modernizmas pagimdė naujas sroves, kurios, išskyrus nedideles išimtis, ilgainiui estetiškai išsigimė. Kas gali ginčytis, kad fovizmas, netgi futurizmas, buvo kur kas tikresnis, reikšmingesnis negu abstrakcionizmas, o siurrealizmas, nors ir koks reakcingas, yra artimesnis meno kūrybai už popmeną. Tokia modernizmo raidos kreivę grindė dėsnis: visuomenės vystimasis lemia meninės kultūros vystimąsi. Modernizmas organiškai susijęs su buržuazinės visuomenės krizės epocha. Dar daugiau – modernizmas yra imperializmo ideologinis skydas ir ietis prieš socialines revoliucijas, progresą. Čia ir glūdi pagrindinė priežastis, dėl kurios moderniosios dailės kryptys palaipsniui išsigimė ir tapo visuomeniškai bei estetiškai reakcingos. Primityvizmo, kaip moderniosios dailės istorinės krypties, pradžia susijusi su Anri Ruso kūrybine veikla; galutinę išraišką jis įgijo dadaizmo nuostatuose. Technika A.Ruso buvo savamokslis, bet tapė išskirtine technika. Pradėdavo tapyti nuo viršaus į apačią, nuo mėlynos spalvos, tapė sluoksniais – pradėdavo tapyti dangų antram plane ir pabaigdavo gyvūnais ir žmonėmis pirmame plane. Lietus jo paveiksle ,, Liūtas tropinėje audroje“ pavaizduotas nauju būdu, plonais šviesios pilkos spalvos ruoželiais įstrižai paveikslui ir padengtas grazūra ar laku. A.Ruso tapydamas džiungles naudojo virš 50 žalios spalvos atspalvių. Augalų lapija nėra atpažįstama, lyg būtų netikra. Iš pradžių jis tapydavo viena spalva, o po to kita. Prie kiekvieno savo darbo jis dirbdavo tam tikrą laiką, todėl jo darbai nėra didelio formato. Kai kuriuose darbuose tam tikri plotai per daug akcentuoti, pavyzdžiui priekinė lapija. Jis tapė neteisinga tapybos technika, (nors tai nėra retas reiškinys aliejinėje tapyboje kaip ir Henri Matisse bei Pablo Picasso darbuose). ,,Liūto valgymas“ apie 1907 m. ,,Liūtas tropinėje audroje“ (1891 m. Nacionalinė galerija, Londonas) Kritika ir pripažinimas Ruso labiausiai žinomas dėl savo ryškių darbų džiunglių tema, knybždėte knibždančių augalų bei gyvūnų. Bet nepaisant to, tai buvo miesto gyventojo prasimanymas, idėjų ieškodavo keliaudamas po zoologijos bei botanikos sodus, skaitydamas knygas, bei žurnalus. A.Ruso gyvenimo aplinka buvo vaikiškos stilistikos ir dėl to sukūrė kritišką požiūrį, kuris atsispindėjo jo darbuose, kurie sulaukdavo aplinkinių pašaipos. Jis visada troško visuotinio pripažįnimo. Daugelis kritikų teigė, kad jis tapydavo kaip vaikas nesuprasdamas ką jis daro, tačiau jo darbai rodo išprūsimą tam tikroje tapymo technikoje. ,,Alkanas liūtas sumedžiojęs antilopę“ 1905 m. ,,Gyvačių kerėtojas” 1907 m. 1905 metais didžiulė džiunglių scena ,,Alkanas liūtas sumedžiojęs antilopę“ buvo eksponuojama Nepriklausomųjų salone, šalia jaunųjų avangardo lyderių, tokių kaip Henri Matisse. A.Ruso darbai galėjo turėti įtakos fovizmo atsiradimui. 1907 metais jis buvo įgaliotas Robert Delaune mamos nutapyti ,,Gyvačių kerėtojas”. Parodos Naiviųjų dailininkų vaizduotės naujumas bei atvirumas pirmiausiai labiausiai patiko menininkams, tačiau svarbesnės parodos 1920 ir 1930 m. (buvo įtraukta ir G. Courteline’o parodos kolekcija) padėjo formuoti ir publikos estetinį skonį. Tai pakankamai vėlyva data naiviojo meno kontekste, nes jau 1885 m. Salon des Champs Èlysèes buvo eksponuojami vaikiški, egzotiški, ryškaus kolorito Anri Ruso (1844–1910) paveikslai. Tuo metu tai sukėlė aršias diskusijas, pasipiktinę lankytojai kritikavo dailininko kūrybą. 1886 m. A.Ruso dalyvavo Salon des Independents parodose Paryžiuje, drauge su tapytojais Signac, C. Pissarro, O. Redonu ir P. Gauguinu, tačiau ir čia dailininko kūryba nesulaukė pripažinimo. Vis dėlto A. Ruso pirmasis naiviojo meno atstovas, pelnęs pripažinimą Vakarų Europos meno pasaulyje, ir jis vienintelis gerbiamas kaip didis menininkas. Svarbu pažymėti tai, jog modernistai A. Ruso vadino modernizmo „pirmtaku“. Dailininko darbai išpranašavo karštligiškas paieškas kažko naujo ir nematyto. Europietiškoji visuomenė dvidešimtojo amžiaus pradžioje pripažino naiviojo meno estetiką, primityvumą bei neoprimityvumą. 1908 m. keli dailininkai, vadovaujant P. Picassui suorganizavo parodą A.Ruso garbei. Dalyvavo daug žymių avangardo atstovų, tarp jų Apollinaire, Robert Delaunay ir Wilhelm Uhde. Paveikslas ,,Karas” įkvėpė vieną iš garsiausių XX a. dailininkų, iš kurio niekas tuo metu nesijuokė, nutapyti vieną iš garsiausių XX a. paveikslų "Gerniką". "Galų gale Ruso parodė Picassui, kaip būti menininku. Picasso nutapė pačius sudėtingiausius XX a. paveikslus. Tačiau, Ruso paveiktas, jis nutapė ir pačius skaidriausius." Spėjama, kad Picasso turbūt slapta iš tikrųjų norėjo, kad ir iš jo juoktųsi, todėl pradėjo tapyti "žmones su išėjusiomis iš galvos akimis". Teigiama, jog Ruso Paryžiaus priemiesčių peizažai iš tiesų retai kada tiesiog atspindi matytą vaizdą. Jis pasidarydavo greitą eskizą, o paskui eidavo namo ir nutapydavo visai kitaip, pridėdavo objektų iš visai kitų šaltinių. Išvados • A. Ruso – vienas žymiausių primityvistų įkvėpimo sėmėsi iš gamtos, zoologijos, botanikos sodų. Tikrų džiunglių nėra matęs, nors tai pagrindinis darbų leitmotyvas. • Jo darbuose vaizduojamos scenos iš džiunglių, laikiniai žvėrys kartu su gausia augalų lapija. • Naudojo virš 50 žalios spalvos atspalvių. • Savamokslis dailininkas, tapęs savita technika. • Visada troškęs pripažinimo įžymus tapo tik po mirties. Jo laikais jis nebuvo vertinamas • Primityvizmo pradžia susijusi su A. Ruso kūrybine veikla. Nors teigiama, jog galėjo turėti įtakos ir fovizmo atsiradimui. • Modernistai A. Ruso vadino modernizmo „pirmtaku“. • Po Anri Ruso mirties, buvo pradėti pardavinėti jo darbai, išleista jo pirmoji biografija. Terminų žodynėlis Abstrakcionizmas - (lot. abstractus – nutolimas) bedaiktė befigūrė dailė. XX a. modernistinės dailės kryptis – nedaiktiškoji dailė. Nevaizduojami realūs daiktai, o suabsoliutinama meninės formos elementai – linija, spalva, faktūra. aliejinė tapyba - Aliejinė tapyba, tapybos technika. Tapoma aliejiniais dažais ant įv. medžiagų pagrindo: drobės, medžio lentos, faneros, kartono, popieriaus, metalo. Pagrindas gruntuojamas, dažnai daromas podažis. Teptuku, mentele tepami plonu arba storu sluoksniu dažai persišviečia arba nepersišviečia. Galima tapyti greitai, dažn. vienu sluoksniu, arba ilgai, keliais sluoksniais. Aliejinės tapybos kūrinys gali būti taisomas, pertapomas, jo spalvos intensyvios, gana atsparios, galima faktūra (tepant pastoziškai, naudojant teptuko kotą, taškant, gramdant). Avangardas - (pranc. avant-garde /ɑvɑ̃gɑrd/ priekinė sargyba, pirminė sargyba, arba lyderis) – terminas, dažniausiai naudojamas, kalbant apie asmenybes ar darbus, kurie yra novatoriški arba eksperimentiniai, ypatingai mene, kultūroje ir politikoje.Anot avangardistų – avangardas meta iššūkį tam, kas visuomenėje laikoma priimtomis ar nusistovėjusiomis meno, kultūros bei realybės normomis. Dadaizmas - (pranc. dada – žaislinis arkliukas); dadaistai neigė estetikos normas ir savo veiklą grindė anarchizmu, ironija. Dailei būdinga koliažas iš įvairių atliekų, pramoninių gaminių. Fovizmas - [pranc. fauvisme

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!