Amžinosios vertybės J. Grušo kūrinyje ,,Meilė, džiazas ir velnias‘‘

Šiandien aš kalbėsiu apie amžinąsias vertybes Juozo Grušo dramoje ,,Meilė, džiazas ir velnias“. Juozas Grušas – tai vienas žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų. Geriausi jo prozos ir dramaturgijos kūriniai - lietuviškos literatūros klasika. Autorius teigimu, svarbiau už viską yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo vieta gėrio ir blogio kovoje, pabrėžiamos amžinosios vertybės.
Vertybės – tai moralinės nuostatos, kuriomis žmogus vadovaujasi savo gyvenime. Jos amžinos, atsparios laikui, nes perduodamos iš kartos į kartą ir remiasi prigimties dėsniais. Vertybių suvokimas yra itin svarbus, nes lemia žmogaus elgesį. Jos nėra įgimtos, jos formuojamos šeimoje, kuri yra žmogaus dvasios šaltinis. Tik šeimoje žmogus sužino, kas yra meilė, pagarba, užuojauta, gerumas, kilnumas, ištikimybė. O kas būna, kai žmogus jų šeimoje negauna, parodo Juozo Grušo dramos ,,Meilė, džiazas ir velnias“ jaunuolių gyvenimas.
Amžinųjų vertybių svarbą, nužmogėjimo priežastis autorius iškelia kurdamas ryškius veikėjų paveikslus. Pagrindiniai šio romano veikėjai - tai keturi jaunuoliai, kurie turi savo gyvenimo filosofiją. Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė, sukūrę džiazo grupę, tam tikru mastu atsiriboja nuo visuomenės, protestuoja. Jie vaizduoja save žmogžudysčių ir prievartavimų didvyriais, bet visa tai tik iš skausmo, nevilties. Juk vyresnioji karta laiko juos ,,broku“. Džiazo „katilas“- vienintelė jaunuolių priebėga nuo vienatvės. Jų siautėjimas- bėgimas iš pasaulio, kuriame nebuvo svarbiausių dalykų: meilės, pagarbos, gerumo. Dramoje autorius parodo, kaip be šių vertybių lūžta jaunuolių gyvenimai, kokie jie yra pasimetę ir nelaimingi.
Be meilės užaugintas žiauraus ir negailestingo tėvo grupės vadeiva Andrius tampa ciniku, atmeta vyresniosios kartos argumentus apie iškovotos duonos kainą, šviesios ateities viziją, nes jam tai- „nuobodulio pūslė“. Andriaus manymu, vyresnioji karta, įsitvirtinusi gyvenime, siekė tik vieno- izoliuoti jaunimą nuo aktyvios veiklos. Jo devizas- „viską pasiimti iš gyvenimo“. Santykiuose su Beatriče jis liguistai demonstruoja savo vyrišką šiurkštumą. Dramos autorius, kurdamas Andriaus paveikslą, patvirtina tiesą, kad šeimoje be meilės augdamas žmogus tampa žiaurus ir pavojingas.
Be motinos augęs Julius yra nusivylęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!