Amžinos jaunystės siekimas – pražūtinga šių dienų manija? (kalbėjimas)

Amžinos jaunystės siekimas – pražūtinga šių dienų manija?

Amžinos jaunystės troškimas nėra nuodėmė, tačiau manau mes visi turėtume suprasti, jog augti ar senti yra įprasta ir to keisti nereikia. Tam ir skirti gyvenimo trys laikotarpiai, pirmas - kūdikystė, vaikystė, kai galime susipažinti su pasauliu, niekuo nesirūpinti ir žaisti žaidimus. Antras - suaugusieji, kai jau turime rūpintis savo ateitimi ir patys priimti svarbius sprendimus, bet taip pat yra trečiasis - senatvė, kai galime pailsėti nuo darbų ir toliau pasimėgauti gyvenimu. Todėl manau, jog įtaką kurią daro jauni, gražus, ,,tobuli” modeliai ant žurnalų viršelio ar stendų miestuose yra nelabai tinkama.

Visada eidami gatve galime pastebėti ant sienų kabančius plakatus su modeliais ar vitrinose stovinčius manikenus. Bet ar atkreipėte dėmesį, jog visada tai bus puikias kūno formas turintys, liekni ir jaunyste švytintys žmonės, kuriems niekas nesugebėtų paprieštarauti, kad jie atrodo blogai. Turbūt niekada neišvysime kokio nors apkūnesnio ar stambesnio modelio stende, nes juk tai nėra laikoma gražiu žmogumi. Tokiomis mintimis mes vaikams skiepijame tokį požiūrį į pasaulį ir galiausiai vaikai užaugę pagalvoja, jos jų kūnas neatrodo tobulai ir bando jį keisti, darosi įvairias operacijas, tačiau jiems reikia priminti, jog mes visi savotiškai gražūs. Tikrai nereikia įrodinėti kitiems, kad galime atrodyti geriau už juos, svarbiausia reikia pamilti patį save.

Taip pat dažnai visi net nepagalvodami sakome, jog senas žmogus nebėra gražus, kartais net pagalvojame, kam iš vis jie reikalingi. Tačiau aš peržiūrėjus Romualdo Požerskio nuotraukų ciklą ,,Mažasis Alfonsas“ pastebėjau tą grožį. Taip me matome raukšles veiduose, pusplikę galvą ar ne visus dantis, tačiau ne tai reikia pastebėti. Žiūrint į nuotraukas matau linksmą, besirūpinantį, mielą ir daug patyrusį vyruką, kurio gyvenimo istorija manau turėjo įdomių įvykių. Aš matau jo vidinį grožį, kurį jis perteikia savo plačia šypsena, kuri priverčia mane pačią nusišypsoti. Senų žmonių grožis – išmintis. Mes susimąstome, kam reikalingi senjorai, juk jais reikia tik rūpintis ir skirti daug dėmesio, tačiau mums jų reikia, nes jie turi be galo daug patirties nugyvenę tiek metų. Jie mums gali padėti daug daugiau nei patys manome. Reikia suprasti, jog už išvaizdą yra daug svarbesnių ir reikšmingesnių dalykų. Kartais sakoma, jog sendamas žmogus suvaikėja, bet juk tam ir skirta senatvė, kad kai baigsi rūpintis darbais ar kitais žmonėmis, tada jie tavimi rūpinsis kaip vaikystėje tėvai, jog galėtumėte prieš baigiant rašyti savo gyvenimo istorija pasimėgautumėte gyvenimo džiaugsmais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!