Alternatyviosios energijos naudojimas Lietuvoje

Mūsų civilizacija yra neatsiejama nuo įvairių išteklių naudojimo. Skiriami gamtos ir žmogaus ištekliai, jie abu yra vienodai svarbūs, nes jie abu užtikrina visapusišką šalių gyvavimą ir žmogaus gyvenimo lygio kilimą. Žmogiškaisiais ištekliais vadinami ekonominiai santykiai, gamybos procesas, technologijų kūrimas, t.y. visa tai ką kuria žmogus, kurio įgūdžiais remiasi viso pasaulio ūkis.
Tačiau kalbant apie išteklius, dažniausiai mes kalbame apie gamtos išteklius. Tai yra gyvosios ir negyvosios gamtos dalys, kuriuos žmogus vartoja arba gali vartoti savo reikmėms tenkinti. Prie šių išteklių yra skiriami Saulės ir Žemės gelmių energija, įvairių rūšių naudingosios iškasenos, klimatas, dirvožemis, augalija ir gyvūnija, kraštovaizdis. Taigi visi gamtos ištekliai skirstomi į atsinaujinančius ir neatsinaujinančius šaltinius.
Neatinaujinantys ištekliai yra naudingosios iškasenos, kurios anksčiau ar vėliau vis tiek išseks. Atsinaujinantys arba alternatyvūs ištekliai, kurių yra ir Lietuvoje, tai Saulės energija, vandens, vėjo energijos, bei biomasė, geoterminė energija ir mažiaus žinomos biodujos.
Kadangi neatsikuriančių išteklių Lietuvoje nėra taip jau ir daug, be to jie vistiek kada nors baigsis, tad manau reiktų labiau panagrinėti kokia yra alternatyviujų išteklių būklė ir kaip jie yra naudojami Lietuvoje. Šie ištekliai yra labai svarbūs mūsų gyvenime, nes be jų vargu ar mes sugebėtumėme išgyventi nors dieną. Nesvarbu ar tai būtų Saulės energija ar vandens, ar vėjo, mano nuomone, jie visi yra vienodai svarbūs mūsų kasdieniniame gyvenime. Tad aš norėčiau plačiau apžvelgti kiekvieną iš šių išteklių ir jų naudojimą Lietuvoje.
Europoje yra plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija paverčiama į elektros energiją ir yra naudojama buityje, o susidaręs perteklius atiduodamas į tinklą. Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje, sukonstruota UAB ,,Vėjas“, 1991 m. Prienuose. Vėliau atsirado dar keletas įmonių, kurios tęsė pradėtą darbą, tačiau jų pastangos nepasiteisino. Taigi iškilo labai daug problemų dėl šių vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir pan. Norint išspręsti šias problemas yra reikalingi nuolatiniai vėjo klimatiniai tyrimai, taip pat žinios apie vėjo energijos pasiskirstymą pagal vėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!