Algirdo ir Kęstučio laikotarpis

Keli pretendentai į Vilniaus sostą (iš 7 brolių) ir išoriniai pavo­jai vertė Algirdą veikti energingai ir sumaniai, sutarti su Kęstučiu. 1348 m. žuvo Narimantas, o Karijotas pasidavė Algirdo valiai. Kiti broliai pasitenkino jiems paskirtomis valdomis. Taip sumažėjo pa­vojus valstybės branduoliui suskilti j kunigaikščių valdomas dalis.
Algirdui teko valdyti didelę valstybę, turinčią įtemptus santy­kius su kaimynais. Lietuva ir jos vakarinės sritys buvo beveik nuo­latinis kryžiuočių agresijos objektas. O Dniepro aukštupys ir jo kai­riųjų intakų baseinas tapo LDK ekspansijos ir varžybų su Maskva plotu. Dar vienas pavojų ir susidūrimų regionas buvo Haličo ir Vo­luinės žemė, kur kirtosi LDK, Lenkijos ir Vengrijos ekspansija. La­bai pavojingas priešas tykojo šalia Rusios. Tai buvo Aukso orda.
Sėkmingai derinti ir planuoti valstybės politiką tokioje didelėje teritorijoje galėjo tik stiprus valdovas, pakankamai savarankiškas tarp kitų dinastijos narių. Toks buvo Algirdas. Jis sugebėdavo įgy­vendinti savo sprendimus, padėdamas atremti agresiją vakaruose, rengdamas karo žygius į Rusią.
Algirdui pietryčiuose talkino energingas brolis Liubartas, valdan­tis Voluinę ir besivaržantis dėl Haličo su Lenkija.
Maskvos stiprėjimą, LDK įtakos praradimą Pskove ir Naugarde Algirdas ir Liubartas atsvėrė 1349 m. taikos sutartimi, kurią dar sutvirtino savo santuokomis su Tverės ir Rusios kunigaikštytėmis (Algirdas vedė Tverės kunigaikščio dukterį Julijoną, Liubartas — Maskvos kunigaikščio giminaitę Olgą).
Plečiant LDK įtaką rytuose, svarbu buvo daryti poveikį bažnyti­niams reikalams. Algirdas čia laimėjo, nes 1354 m. Konstantinopolio patriarchas Aleksejų įšventino Rusios metropolitu, o Algirdo kandidatą Romaną — LDK stačiatikių bažnyčios metropolitu. Tai leido Algirdui konsoliduoti gudų žemes ir pretenduoti į Rusios vienytoją, prijungiant jos žemes prie LDK ir steigiant stačiatikiams ir Romos katalikams atskiras bažnytines provincijas. Sis planas pasirodė ne­įvykdomas, tačiau pradžia buvo sėkminga. 1356—1359 m. Algir­das užkariavo Smolensko žemes, paversdamas jas LDK valdomis su vietiniais kunigaikščiais, pripažįstančiais jo valdžią. Algirdas sau pa­valdžiomis pavertė ir Seversko Naugardo bei Černigovo žemes. Briansko kunigaikščiu tapo Algirdo sūnus Dmitrijus, kitas sūnus Ka­ributas — Černigovo ir Seversko Naugardo kunigaikščiu.
1362 m. mirus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!