Akompanimentas mene

Akompanavimo menui skirta palyginti nedaug literatūros. Taip pat nedaug joje randame ir žymių muzikantų minčių apie šią muzikavimo sritį. Dar mažiau turime medžiagos, nagrinėjančios akompanimento metodikos klausimais.
Akompanimentas yra viena iš sudėtinių ansamblio dalių, kur fortepijonui tenka didžiulis vaidmuo. Jis neapsiriboja tik harmoninių funkcijų atlikimu ar ritminiu savo partnerio palaikymu.
Prancūzų kalbos žodis accompagnement kilęs iš veiksmažodžio – accompagner – “lydėti”. Melodiją “lydi” ritmas ir harmonija. Šiuo atveju “lydėjimas”- tai ritminis harmoninis pagrindas, atrama. Todėl tampa aišku, koks didžiulis vaidmuo tenka akompaniatoriui.
Abu atlikėjai – tiek solistas, tiek pianistas – yra lygiaverčiai vientiso muzikinio vyksmo dalyviai.
Akompaniatoriaus darbas labai panašus į atlikėjo. Galima išskirti tokius akompaniatoriaus bruožus kaip: artistiškumas, mokėjimas skaityti iš lapo, transponavimas, gera reakcija ir geras orientavimasis tekste. Koncertmeisterio darbas daugeliu atveju panašus į pedagogo. Pirmiausia, koncertmeisteris turi mokėti atskirti balsų tembrus, išsiaiškinti intonacijų plonybes, specialią terminologiją, gebėti skaityti iš lapo, turėti gerą muzikinę atmintį ir pagal galimybes atlikti kuo įvairesnio žanro muzikinių kūrinių ir ištraukų iš atminties, be natų. Norėtųsi, kad koncertmeisteris kaip ir geras pedagogas būtų puikus psichologas. Turbūt, jūs sutiksite su tuo, kad vokalistai – tai specifiška muzikantų kategorija, reikalaujanti ypatingo darbo kūrybiniame procese.
Akompanimentą privalu traktuoti kaip sudėtinę ansamblio dalį, kurioje fortepijonui tenka didžiulis vaidmuo. Jis neapsiriboja tik harmoninių funkcijų atlikimu ar ritminiu savo partnerio palaikymu.
Žymus anglų pianistas, akompanavimo meno virtuozas Džeraldas Mūras rašo: “Akompaniatorius. . . šiame žodyje atsispindi profesijos specifika. Prancūzų kalbos žodis accompagnement kilęs iš veiksmažodžio – accompagner – “lydėti”. Melodiją “lydi” ritmas ir koks didžiulis vaidmuo tenka akompaniatoriui.
Teisingiems akompanimento įgūdžiams formuoti naudinga:
1. Atskirai išstudijuoti solisto (choro) ir fortepijono partijas, aiškiai nustatant jų muzikinės minties intonacinius taškus, o taip pat muzikinės minties dramaturgijos vystymą, cezūrų, fermatų, pauzių prasminius taškus, aiškiai apibrėžiant jų vietą kūrinio kontekste.
2. Atskirti, kada akompanimentas tik harmoniškai palaiko solistą (chorą). O kada jo partija yra lygiavertė, papildanti ir pilniau atskleidžianti muzikinį kūrinio turinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!