Adventinė popietė. Scenarijus

Austėja ( žvalgosi, stebisi): Kiek daug šviesos.
Erikas Bet gal dar ne visa...
Erikas Jis bėga.
Erikas Jis pasilieka.
Erikas Jis liečia.
Aiva
Kelionė buvo neilga,
Jau žengiam paskutinį žingsnį-
Ir pabaiga.
Pirmyn su nerimu žvelgiu.
Širdy gėla ir maudulys.
Į juodą, žvarbią gruodžio naktį
Ir vėl mintis nuklys.
Pradžioj žiemos naktis ilga,
Gal siautės vėtra ir pūga,
Gal speigas, alkanas, žiaurus,
Atidarys godžius nasrus.
Taip, iš tiesų.
Ir dienomis, ir naktimis niūru, tamsu.
Ir aš einu be atvangos sutikt šviesos,
Skaidrios, aiškios.
Adomas
Ir Dievas keliauja kartu su mumis
Per dienų dienas jis keliauja.
Ir taip prisišlieja prie mūsų dienų,
Kad kartais jo net nematom, net ir negirdim...
Domantas
Kaipgi būsi be dievo? – taria žmogus nusiaudamas kojas,
čiupinėdamas pritrintas pūsles, pergalvodamas viską iš naujo...
Ir iš pat ryto prasideda dievo ieškojimas –
stalčiuose ir ant aukšto,
prasideda ieškojimas skryniose ir kailinių kišenėse...
Žiūri po suolu, tikrina kaminą,
persijoja miltus, perrenka džiovintus grybus,
išardo laikrodį ir vėl sudeda nieko nepastebėjęs.
Ieško senose knygose tarp eilučių,
žodžių pradžioj ir pabaigoj...
Tikrina, ar nėra kur pakasto po kuria obelaite,
išsemia šulinį, išgraibo pirštais jo dugną,
pastato kampe slasteles prie pelės urvo.
Varto rankose pasą. Tikrina vaikų gimimo metrikus,
šniukštinėja bažnyčiose už altorių, špitolėse ir klebonijose,
apžiūri keletą karstų, lydimų į kapines.
Ieško vaistinėse tarp buteliukų, karčių ir saldžių miltelių,
paskui atsisėda ant lovos krašto, ima kalbėti poterius.
Šiaip sau, iš įpratimo.
Žiovaudamas ir kasydamasis
ir šitaip kasdien – nuo ryto lig vakaro,
kol staiga nusimena: kažką, turbūt, pamiršau...
Rugilė
Ateini ir tu, mano Dieve ,kad paliestų gyvybės viršūnė,
Kad ranką ištiesęs, parodytum: ten.
Ir kad mes tavo gestą suprastumėm: Meilė.
Kito Dievo nėra.
Jis nestato šventyklų.
Jis leidžia išduoti save,
O nuskriaustas verkia savo
Artimo ašarom: čia ir visur- atleisk ir nušvisk.
Erikas Kiek daug šviesos...
Austėja Bet gal dar ne visa?
Dominykas
Advento laikotarpiu vis dažniau susimąstome apie Šviesą ir Tamsą, Dievą ir Žmogų....Žinote, tamsos nėra, tamsa tik šviesos nebuvimas. Ko negalime išmatuoti, to nėra. Mes matuojame šviesos kiekį...Argi ne taip? Vienas šviesos spindulys gali prasiskverbti į tamsos pasaulį ir jį apšviesti. Visada ir visur yra plyšys, pro kurį gali prasibrauti šviesos spindulys...Supraskite, kad Tamsa yra žmonių vartojamas terminas apibūdinti tam,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!