Administracinio proceso samprata

ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA IR RŪŠYS Teisinio proceso samprata: • Reiškia tam tikrą veiksmą, tam tikrą žengimą link konkretaus tikslo; • Viena iš socialinio proceso rūšių, nes tik socialiniai procesai vyksta žmonių bendruomenėje; • Kompetentingo subjekto veiklos teisinė forma, kurios pagalba yra išsprendžiamas konkretus klausimas. Kompetentingo subjekto vykdoma veikla yra reglamentuojama teisės normomis ir visada sukelia teisines pasekmes. Požymiai: • Teisės normų taikymas; • Proceso teisės metu valdingus įgaliojimus turintys valdžios subjektas realizuoja jiems suteiktas teises ir pareigas; • Siekiama konkrečių teisinių rezultatų; • Teisinį procesą sudaro atskiros, tarpusavyje susijusios stadijos, o jų pabaiga dažniausiai fiksuojama procesiniu dokumentu; • Teisinis procesas reglamentuotas procesinėmis teisės normomis, kurios skirtos materialių teisės normų įgyvendinimui. TP Rūšys: • Administracinis; • Baudžiamasis; • Civilinis; • Konstitucinis. Materialinės ir proceso teisės santykis Materialinė teisė apibrėžia ką asmuo gali ir privalo daryti (reguliuojamoji teisė), o proceso teisė nusako kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialinę teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą. Procesas tampa materialinės teisės normų įgyvendinimo įrankiu, proceso teisės aktai reglamentuoja: • Kokius veiksmus ir kokia tvarka institucija turi atlikti; • Procesinių veiksmų dalyvių įgaliojimus; • Veiksmų sprendimų, bylų žinybingumą; • Procesinių veiksmų atlikimo terminus; • Įrodymus ir jų šaltinius; • Poveikio priemones. Administracinio proceso samprata: • Kompetentingų valstybės institucijų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, veikla; • Veikla atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma; • Veikla skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylančius klausimus; • Veiklos metu taikomos teisės normos arba kitaip užtikrinamas jų įgyvendinimas; • Priimti sprendimai sukelia asmeninius konkrečius teisinius padarinius. Plačiąja prasme – Administracinis procesas - tai kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, teisės normomis reglamentuota veikla, skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylančius klausimus, kurios metu taikomos teisės normos arba kitaip užtikrinamas jų įgyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius; Siaurąja prasme – Administracinis procesas sietinas tik su jurisdikciniu procesu, t.y. teisiniu ginčo (administracinio ginčo) sprendimu. Jei nėra administracinio ginčo ─ nėra ir administracinio proceso, o yra tik administraciniai procedūriniai teisiniai santykiai. Šia prasme AP – teisingumo vykdymo forma, nepriklausomai nuo to, kas nagrinėja ir sprendžia teisinį ginčą. Administracinio proceso rūšys: • Administracinių norminių teisės aktų priėmimo procesas; • Administracinių teisės taikymo aktų (pozityvaus pobūdžio) priėmimo ir administracinių sutarčių sudarymo procesas (bendrosios valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas); • Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas: a) Administracinės atsakomybės poveikio priemonių taikymas; b) Prevencinių ir kardomųjų administracinio poveikio priemonių taikymas; c) Tarnybinė ir materialinės atsakomybės priemonių taikymas. • Administracinių ginčų nagrinėjimo procesas: a) Neteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas; b) Teisminis administracinių teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimas. ADMINISTRACINIO PROCESO STADIJOS • Teisinio proceso stadija – dinamiškų, sąlyginai uždarų, teisiškai įtvirtintų būdų, metodų visuma, išreiškiančių nenukrypstamą reikalavimų vykdymą bei loginę – funkcinę seką, atliekant konkrečius veiksmus. • Stadijos veiksmai nukreipti į proceso galutinio rezultato pasiekimą; • Kiekviena stadija susideda iš vienarūšių ir tapačių procesinių veiksmų, kurie panašūs savo turiniu ir paskirtimi. Kriterijai, apibrėžiantys kiekvienos stadijos savarankiškumą: • Konkretūs uždaviniai ir funkcijos, būdingi tik vienai stadijai; • Aplinkybių, juridinių faktų visuma, kurie užtikrina perėjimą iš vienos stadijos į kitą; • Proceso dalyvių statuso specifika; • Atliekamų veiksmų specifika; • Galutinių rezultatų, įtvirtintų atitinkamame procesiniame akte, ypatumai. Teisinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos 3 teisinio proceso stadijos: • Faktinių bylos aplinkybių nustatymas; • Teisės normos atranka ir jos analizė; • Bylos išnagrinėjimas AP stadijos: • Iniciatyvos stadija (situacijos išaiškinimas, informacijos surinkimas); • Sprendimo priėmimo stadija (prasideda medžiagos perdavimu ir baigiasi pačio sprendimo priėmimu); • Sprendimo vykdymo stadija; • Sprendimo apskundimo stadija Administracinė justicija Administracija – lot. Administratio tai tvarkymas, vadovavimas. (Viešasis valdymas (t.y. įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimas - vykdymas (poįstatyminė veikla), valdingų sprendimų priėmimas); Justicija – lot. Justitia tai teisingumas, teisėtumas, teismo institucija. Jos požymiai: • Teisės taikymas yra svarbiausia funkcija, nes siekiama teisinės gynybos; • Šią funkciją atlieka specifinės savo padėtimi valstybės institucijos – teismai (kartais ir kt. subjektai); • Veikla, vykdoma griežtai pagal įstatymo nustatytas procesines normas Administracinė justicija – tai teisingumo, nagrinėjant viešuosius ginčus, naudojant specialias jurisdikcines institucijas – teismus ir specifinę teisminę tvarką, įgyvendinimas Administracinės justicijos samprata nagrinėjama trim aspektais: • instituciniu (jis susijęs su specialių jurisdikcinių organų, įgyvendinančių teisingumą, įsteigimu); • materialiniu (susijęs su ginčo, kylančio iš viešosios teisės reguliavimo srities, samprata); • procesiniu (susijęs su specialių procesinių taisyklių, t.y. administracinio teisminio proceso, sukūrimu); Analizuojant Administracinės justicijos sąvoką galima išskirti 3 aspektus: • AJ sąvoka nurodo nagrinėjamų ginčų pobūdį (nagrinėjami ginčai yra kilę iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių); • Nagrinėjami ginčai kilę tarp piliečių ir vykdomosios valdžios; • Nagrinėjant ginčą turi būti sprendžiamas ir vykdomas valdžios veiklos teisėtumo klausimas Skiriamos 2 AJ sampratos (sistemos): Dualistinė AJ sistema – administracinius ginčus nagrinėja įvairūs jurisdikcines funkcijas vykdantys subjektai (teismais, kvaziteisminės, administracinės institucijos); Monistinė AJ sistema – administraciniai ginčai nagrinėjami teisminėse institucijose Administracinė jurisdikcija • Žodis jurisdikcija kilęs iš lotynų kalbos žodžių jus arba iūris (teisė) ir dico arba dictio (tarti, tarimas). Pažodžiui tai galima būtų versti kaip teisės sakymas. • Tarptautinių žodžių žodynas pateikia du šio žodžio apibūdinimus: a) Pirma, kaip civilinė teisena, civilinių bylų nagrinėjimas; b) Antra, kaip kompetencija. • Anglų kalbos žodynas jurisdikcijos sąvoką apibūdina kaip teismo galią spręsti bylas ar leisti sprendimus, teismo galią nagrinėti skundus ar vesti teisinį procesą bylose, kurios priklauso teismo kompetencijai. Galima būtų išskirti sekančius jurisdikcijos komponentus: a) Galia vykdyti teisinį procesą; b) Galia teisti ir priimti kompetentingą sprendimą; c) Galia įpareigoti paklūsti ir vykdyti priimtą sprendimą. Vokiečių teisiniame žodyne – tai yra teisingumo įgyvendinimas bylose, kylančiose viešojo administravimo srityje. Rusijos teisėje: Juridiniame enciklopediniame žodyne nurodoma, kad “jurisdikcija - įstatyme numatyta visuma atitinkamų valstybės organų įgaliojimų spręsti teisinius ginčus ir teisės pažeidimų bylas, vertinti asmenų ir kitų teisės subjektų veiksmus jų teisėtumo ar neteisėtumo požiūriu, taikyti teisės pažeidėjams juridines sankcijas“. a) Viena vertus ji yra vykdomosios valdžios organų vykdomosios-tvarkomosios veiklos sudėtine dalimi, kuriai būdingi teisės taikymo, teisėsauginis ir kt. požymiai; b) Kita vertus, t.y. viena iš jurisdikcijos rūšių S.Šedbaras pateikią tokį administracinės jurisdikcijos apibrėžimą: “administracine jurisdikcine veikla galima laikyti tas administracinio proceso sritis, kurių metu yra nagrinėjami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, taikoma administracinė atsakomybė arba kitos administracinės prievartos priemonės“. Administracinė teisena Teisena – bylų nagrinėjimo tvarka: • Dalis administracinio proceso, jungianti vienarūšius arba artimus savo esme procesinius veiksmus. AT – teisės normomis sureguliuota procesinių veiksmų atlikimo tvarka, skirta bendru dalyku siejamų individualų administracinių bylų nagrinėjimui ir sprendimui. • ATPK IV skyrius; • ABTĮ – Administracinių bylų teisenos įstatymas – t.y. Procesas administraciniame teisme. • LKŽ numato, kad tai bylų nagrinėjimo tvarka, galima manyti, kad – teisena – procedūros teisme. Administracinė procedūra AP – veikla, kurios metu sprendžiami klausimai, kuriuose nėra ginčo arba kurios metu netaikomos administracinės prievartos priemonės. Viskas, kad nepriklauso administracinei jurisdikcijai yra administracinė procedūra. • Viešojo administravimo įstatyme 19 str. • Bendrosios teisės tradicijos šalyse sąvokos procesas ir procedūra naudojamos kaip sinonimai; Lotynų kalbos žodynas: žodis processus verčiamas per žodį procedo. Bendrosios teisės tradicijos šalyse sąvokos procesas ir procedūra naudojamos kaip sinonimai. Teisės žodynas: “procedūra – formalūs, oficialūs būdai (metodai), kuriais yra vadovaujamasi byloje; procesas – procedūra teisme”. AProcedūra gali būti vartojama tam tikram dinaminiam AProceso aspektui apibūdinti. Tai reiškia, kad administracinio proceso metu atliekamos įvairios procedūros. Administracinių norminių teisės aktų priėmimo (leidybos) procesas • Administracinis aktas – savarankiška juridinių aktų rūšis, t.y. valdingo pobūdžio teisės aktas, kuriuo reguliuojami valdymo santykiai, nustatomas valdymo subjektų teisinis statusas, išleidžiamas kompetentingų VA subjektų nustatyta procedūra, siekiant valdymo tikslų, sprendžiant valdymo uždaviniai ir įgyvendinant valdymo funkcija. Požymiai: • AA- teisinė valdymo sprendimo išraiška, svarbi VA subjektų priemonė, jų konkretiems sprendimams juridiškai įtvirtinti; • Gali priimti ir išlesti tam tikrus įgaliojimus turinti VA institucija (pareigūnas) savo kompetencijos ribose; • Priimamas valstybės vardu, jame pasireiškia teisinė ir valdinga VA subjekto valia, įgaliojimai; • Valdingo ir vienašališko pobūdžio teisės aktai, kuriuose nustatomos valdymo santykių subjektų teisės ir pareigos; • Juridinis faktas, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai; • Išleidžiamas griežtai laikantis nustatytos procedūros, t.y. jis teisėtas tiek turinio, tiek formos prasme; • Gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta (administracine ir teismine) tvarka; • AA – yra kaip pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti (aplinkos apsaugos, žemės, finansų). BTN aktas – nuolatinis nurodymas; ITN aktas – vienkartinis nurodymas; BTN aktas skirtas reguliuoti visuotiniams santykiams. Administracinis reglamentavimas – VA subjekto veikla, apimanti norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Bendrųjų (BTN) ir individualiųjų (ITN) teisės normų aktų skirtumai: 1. BTN aktas neturi konkretaus adresato (asmens ar institucijos) ir formuluoja bendrą elgesio taisyklę; ITN aktas skiriamas konkrečiam adresatui – asmeniui, valstybės tarnautojui, ūkio subjektui, valstybės institucijai ir pan; 2. BTN aktas – nuolatinis nurodymas; ITN aktas – vienkartinis nurodymas; 3. BTN aktas skirtas reguliuoti visuotiniams santykiams; ITN aktas skirtas konkretiems gyvenimo atvejams, situacijoms; 4. Skiriasi leidybos procedūra (sūdėtingumas, įsigaliojimas ir kt.) SUBJEKTAI, TURINTYS TEISĘ LEISTI NORMINIUS ADMINISTRACINIUS AKTUS 1. VAĮ 6 str. 1 d. Tik viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. 2. VAĮ 6 str. 2 d. Tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus. 3. VAĮ 6 str. 3 d. Individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. 4. VAĮ 2 str. 4 d. Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą 5. VAĮ 2 str. 5 d. Viešojo administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus. Administracinių norminių teisės aktų priėmimo procesą reglamentuojantys teisės aktai • Viešojo administravimo įstatymas; • LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas; • LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas; • LR įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas; • Vyriausybės darbo reglamentas; • Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Teisingumo ministro įsakymu; • Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu; • Savivaldybių tarybų reglamentai; • Atskirų ministerijų darbo reglamentai. LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas nustato šias teisės akto rengimo stadijas: • teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; • rengėjo nustatymas (parinkimas); • teisės akto teksto parengimas; • teisės akto derinimas ir aprobavimas Teisės aktų leidybos stadijos ir etapai: • Teisėdaros iniciatyvos stadija. • Teisės akto rengimo stadija: ◦ teisės akto projekto rengimas. ◦ teisės akto projekto preliminarus svarstymas. ◦ teisės akto projekto derinimas. ◦ teisės akto papildymas, apdorojimas ir aprobavimas:(papildymas – paaiškėjus naujoms aplinkybėms; apdorojimas – teisinis procesas, kurio metu aiškinamasi ar vartojama tinkama teisinė kalba, aiškus tekstas, pašalinamos dviprasmės sąvokos; aprobavimas – tai patvirtinimas, kad AA yra parengtas priimti). • Teisės akto priėmimo stadija: ◦ projekto pateikimas kompetentingai VA institucijai . ◦ projekto svarstymas. ◦ AA priėmimas. • Teisės akto išleidimo stadija: • teisės akto pasirašymas ir oficialus patvirtinimas. • AA skelbimas ir įsigaliojimas. Teisėkūra – procesas, apimantis: • Siūlymų arba ketinimų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą apreiškimą; • Teisės aktų projektų rengimą ir derinimą; • Teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą; • Teisinio reguliavimo stebėseną. Teisėkūra turi atitikti geresnio reglamentavimo siekį – užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo tobulinimą, teisinio reguliavimo kokybės ir veiksmingumo didinimą. Teisėkūros principai: 1) Tikslingumas, reiškiančių, kad teisės aktas turi būti rengiamas ir priimamas siekiant aiškaus tikslo, o parengti ir priimti teisės aktai sistemingai peržiūrimi; 2) Proporcingumas, reiškiančiu, kad: • Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi atitikti teisinio reguliavimo tikslus; • Teisinio reguliavimo nauda turi viršyti sąnaudos; • Teisinio reguliavimo tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau reikalavimų nustatančiomis teisinio reguliavimo priemonėmis; • ES teisės aktai turi būti perkeliami į nacionalinę teisę nesugriežtinant jų reikalavimų; 3) Pagarba, žmogaus teisėms ir laisvėms – reiškiančiu, kad teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo turi būti paisoma ir negali būti paneigiamos asmens teisės ir laisvės; 4) Atvirumo ir skaidrumo; 5) Efektyvumas; 6) Aiškumas; 7) Sistemiškumas; 8) Koncentruotumas; 9) Aitskaitomybės. LR įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymas nustato šias teisės akto rengimo stadijas: • Teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; • Rengėjo nustatymas (parinkimas); • Teisės akto teksto parengimas; • Teisės akto derinimas ir apdorojimas. Stebėsena – tai yra teisininko reguliavimo įvertinimas analizuojant: • Teisinio reguliavimo faktinius padarinius ir jų atitiktį nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir padariniams; • Teisinio reguliavimo reikalingumą, pakankamumą ir efektyvumą; • Reikalingumą keisti teisinį reguliavimą. Teisės aktų leidybos stadijos ir etapai: • Teisėdaros iniciatyvos stadija; • Teisės akto rengimo stadija a) Projekto rengimas; b) Projekto preliminarus svarstymas; c) Projekto derinimas; d) Teisės akto papildymas – paaiškėjus naujoms aplinkybėms, apdorojimas – teisinis procesas, kurio metu aiškinamasi ar vartojama tinkama teisinė kalba, aiškus tekstas, pašalinamos dviprasmės sąvokos ir aprobavimas – patvirtinimas, kad AA yra parengtas priimti. • Teisės akto priėmimo stadija a) Projekto pateikimas kompetentingai VA institucijai; b) Projekto svarstymas; c) AA priėmimas. • Teisės akto išleidimo stadija a) Teisės akto pasirašymas ir oficialus paskelbimas; b) AA skelbimas ir įsigaliojimas. Bendrasis valstybinio valdymo įgyvendinimas Sritys: • Licencijų, leidimų verstis tam tikra veikla ar atlikti tam tikrus veiksmus išdavimas; • Kitokių suteikiančių subjektinę teisę ir uždedančių tam tikras pareigas teisės taikymo aktų (administracinių aktų ir administracinių sutarčių) priėmimas; • Teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas; • Administracinė priežiūra ir kontrolė (administracinis tyrimas); • Dokumentų apie asmeniui suteiktą ar priklausančią teisę išdavimas; • Kitos, savo esme artimos sritys. Administracinės teisės normų įgyvendinimas (realizavimas) – tai normose įtvirtintų elgesio taisyklių praktinis pritaikymas siekiant sureguliuoti visuomeninius valdymo santykius. Įgyvendinimo formos: • Laikymasis; • Vykdymas; • Panaudojimas; • Taikymas. Administracinės teisės normų taikymas – individuali teisinė veikla nagrinėjant, sprendžiant administracines bylas. Dėl tokios veikos AT sistemoje atsiranda individualūs nurodymai teisės taikymo aktai. Administracinės teisės normų taikymas - Įstatymo sureguliuota kompetentingų institucijų, jų pareigūnų ar įstatymo įgalintų asmenų valstybinė valdinga veikla sprendžiant pagal administracinės teisės normas konkrečias valdymo bylas. Bendrojo valstybinio valdymo sritys – tai yra individualios administracinės procedūros. Valstybės institucijos pareigūnai priima administracinius sprendimus kuriuose nurodoma, kaip konkretus asmuo, kuriam adresuojamas sprendimas, turi elgtis konkrečioje situacijoje. Teisės taikymas kaip bendrojo valstybinio valdymo proceso įgyvendinimo pagrindas • Bendrojo valstybinio valdymo sritys - tai yra individualios administracinės procedūros; • Pastarųjų procedūrų metu valstybės institucijos, pareigūnai priima administracinius sprendimus kuriuose nurodoma, kaip konkretus asmuo, kuriam adresuojamas sprendimas, turi (gali) elgtis konkrečioje situacijoje; • Teisės taikymas – bendrąjį valstybinį valdymą įgyvendinančių subjektų kasdieninė veikla, kurios metu teisiškai įvertinami individualūs atvejai ir nustatomas teisės subjektų individualus statusas (teisės ir pareigos); • Teisės taikymas būdingas kiekvienai individualiai bylai (individualiam procesui), kurios sudaro administracinio proceso pagrindą. Administracinės teisės normų taikymas • Taikyti administracines teisės normas gali tik kompetentingi subjektai; • Taikymas yra valdingo pobūdžio ir privalomas. Teisės taikymo akto užtikrinimas yra garantuojamas prievartos priemonėmis; • Taikymas – kūrybinė veikla ( klausimas nagrinėjamas ne formaliai, o kūrybiškai); • Administracinio teisės normų taikymo aktas konkretinamas teisės normų turinys (normatyvinės normos), kurio pavidalas yra bendro pobūdžio; • Teisės taikymo metu bendros normos pritaikomos konkrečiu atveju, konkretiems subjektams, konkrečioms situacijoms. Administracinės teisės normų taikymo funkcijos: • Padeda piliečiams įgyvendinti savo subjektines administracines teises; • Saugo administracines subjektines teises nuo pažeidimų, o pažeidus padeda jas atkurti; • Individualizuojamas asmens teisinį statusą, nustatytą bendruoju administraciniu teisiniu reguliavimu. • Organizuoja administracinės teisės nurodymų vykdymą Administracinio teisės normų taikymo stadijos: 1) Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir jų analizė (reikia nustatyti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, t.y. konstatuoti atitinkamos veikos padarymo sąlygas); 2) Teisinis nustatytų faktinių bylos aplinkybių įvertinimas (t.y. parinkimas konkrečios teisės normos ir poveikio priemonės atitinkančios nustatytas bylos aplinkybes); 3) Administracinės teisės normos prasmės ir turinio išaiškinimas (t.y. veikla, skirta normos prasmei atskleisti; 4) Sprendimo (individualaus akto) dėl bylos priėmimas ir išdėstymas. Pozityvi administracinės teisės normų taikymo kryptis – tai teigiama kūrybiška veikla taikant normas ir tokio taikymo rezultate sprendžiami konkretūs valdymo klausymai, įgyvendinamos piliečių ir kitų administracinės teisės subjektų teisės valdymo srityje. Šiais atvejais dažniausiai yra taikoma normos dispozicija. Negatyvi administracinės teisės normų taikymo kryptis – tikslas yra nubausti teisės pažeidimą padariusį subjektą. Veikla, kurios metu yra siaurinamos ar likviduojamos pažeidėjo teisės. Taikomos sankcijos. Administracinės diskrecijos samprata Apibrėžiama kaip veiksmų laisvė ir nuožiūra. Diskrecijos principai – Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacija Nr. (80)2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“. • D.J.Galliganas diskreciją apibūdina kaip pasirinkimo, sprendimų bei veiksmų laisvę. • J.Gumbis: diskrecija – galėjimas pasirinkti iš dviejų ar daugiau veikimo būdų, iš kurių kiekvienas yra galimas/leistinas/įmanomas. Esminis diskrecijos elementas – pasirinkimas. • J.Gumbis išskiria 3 diskrecijos aspektus: - disponuojančio subjekto teisė pasirinkti principus, pagal kuriuos jis veiks; - vieno teisės subjekto vienašališkai pasirinktas sprendimas, kuris liečia kitus subjektus; - pasirinkimas iš to, ką teisė leidžia. • K. Greenawaltas: diskrecija egzistuoja, jeigu yra daugiau nei vienas galimas sprendimo variantas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!