Administracinės teisės norma. Bruožai, klasifikacija, taikymo ypatumai

Normos, idėjos bei visuomeniniai santykiai sudaro teisę. Galiu daryti prielaidą, kad normos – labiausiai “teisiškas” elementas. Bendriausiai galiu apibūdinti, kad teisės normoje formuluojama elgesio taisyklė. Normos dėka apibrėžta idėja virsta visuomeniniais santykiais, arba atvirkščiai, faktiškai susiformavę santykiai koncentruojasi ir užsitvirtina normoje. Plačiau teisės normos sampratą, realiai egzistuojančias ir veikiančias teisės normas pabandžiau paanalizuoti šiame darbe. Šią temą nagrinėjau lyginamosios analizės metodu – t.y. sulyginau teisės teorijos profesorių pateiktus samprotavimus apie teisės normą apskritai su administracinės teisės specialistų nuomone apie administracines teisines normas, nevengiau ir savų apibendrinimų.
Kiekvienoje iš pateikto plano dalių aš pirmiausia nagrinėjau pateiktą klausimą susiedama jį su teisės teorija, o vėliau analizavau administracinės teisės normos klasifikaciją, bruožus, taikymo ypatumus.
Tam, kad būtų lengviau suvokti administracinės teisės normos sampratą, analizavau administracinės teisės normų požymius, būdingas savybes, skiriančias jas nuo kitų socialinių, teisinių normų. Tikiuosi, kad remiantis žymiais autoritetais, pavyko atskleisti temos esmę ir pateikti logiškas išvadas.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMA
Teisės moksle egzistuoja skirtingos teisės sampratos (normatyvistinė, sociologinė, etinė ir kt.), kurių kiekviena pagrįsta savaip. Realizuojant teisę, pirminę reikšmę turi teisės, kaip normų sistemos suvokimas.
Teisės normą skirtingi autoriai apibrėžia skirtingai. Rusų profesorius M. I. Marčenko pateikia tokį teisės normos apibrėžimą: teisės norma vadinama visuomenės santykių reguliavimui pritaikyta bendra elgesio taisyklė, sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos pagalba.1
Prof. V.K.Babajev teigimu: teisės norma – sąmoningos žmogaus veiklos, kaip aukščiausios objektyvaus pasaulio atvaizdavimo formos, rezultatas. Teisės norma iškyla kaip rezultatas poreikio teisiškai sureguliuoti visuomeninius santykius. 2
Dar kitokią definiciją suformulavo rusų prof. V. D. Perevalov: teisės norma suprantama kaip visuotinai privaloma, formaliai nustatyta elgesio taisyklė, apibrėžta ir užtikrinta visuomenės ir valstybės, užtvirtinta ir publikuota oficialiuose aktuose, nukreipta reguliuoti visuomeninius santykius, tų santykių dalyvių teisių ir pareigų nustatymo būdu.3
Norma – tai privaloma taisyklė, nukreipta į ateitį. Skirtingai nuo įsakymų, nurodymų konkrečiais klausimais, norma adresuota ne vienam asmeniui, o grupei asmenų. Normos veikimas nesibaigia įvykdymu, o numatyta neribotam...

Daugiau informacijos...