A. Jakovlevas "Atminties akivarai"

Knygos autorius Aleksandras Jakovlevas – buvo TSKP Centro komiteto Politinio biuro narys, Gorbačiovo laikais vienas iš pertvarkos architektų. 1988 m. lankėsi Lietuvoje ir palaikė ką tik užgimusį Sąjūdį.
Ši knyga – A. Jakovlevo memuarai. Jie leidžia geriau suprasti dabartinės Rusijos veiksmus, mąstymo tipą, siekius, skatina pamąstyti apie naujosios Lietuvos ir Rusijos santykius.
Knyga parašyta lengvu stiliumi, lengvai skaitoma. Istoriko ir liudytojo akimis prašyta tarybinė epocha ir jos lyderiai.
Kyla klausimas, kaip Aleksandras Jakovlevas gimęs ir išauklėtas komunistinės ideologijos, tapo nesutaikomu antibolševiku? Kaip jis išliko ne tik gyvas, bet ir neprarado savo aukšto posto? Jis tai paaiškina nuolatiniu gudravimu ir tvirtinimais, jog visi jo darbai atliekami mokslinio socializmo labui.
Savo prisiminimuose apie Leniną A. Jakovlevas rašo kaip įkurta visos Rusijos ypatingoji komisija (ČK). Tai buvo baudžiamoji organizacija, kuri ištisus dešimtmečius buvo svarbiausias ginklas kovoje su :liaudies priešais“, tiksliau – su visa liaudimi. Prasidėjo ilgai trukusi teroro, pasaulyje neturinčio analogų, epopėja. Naujos valdžios tikslams ir priemonėms šlovinti buvo pasitelkta visa partinė kariauna. Svarbiausias bolševikų laikraštis „Pravda“ 1918 m. rugpjūčio 31 d. Išspausdino programinę frazę: „Nuo šiol darbininkų klasės himnas bus keršto ir neapykantos daina.“Į ČK vietos skyrius buvo nusiųstos telegramos, kuriose rašoma, jog visi į ką nors įsipainioję žmonės turi būti suimami ir sušaudomi. Jokių dvejonių, jokio neryžtingumo vykdant masinį terorą.
Lenino nurodymas skatinti „teroro masiškumą“ virto masine praktika. Nužudžius Urickį (Petrogrado ČK pirmininką), buvo sušaudyta 500 įkaitų – visiškai nekaltų žmonių.
1923 m. vasario mėn. Slaptame Valstybės politinės valdybos skyriaus aplinkraštyje išvardinti visuomenės sluoksniai, pasmerkti fiziškai sunaikinti. 1918 m. tik per kelis „raudonojo teroro“ mėnesius mirties bausmėmis buvo įvykdytos 50 tūkst. žmonių.
Savo prisiminimuose A. Jakovlevas vaizdžiai pasakoja apie savo gimtajame kaime buvusį vieną komunistą Fiodorą Sudakovą. Niekas niekada nematė jo dirbančio, už jį dirbo žmona. Ji tik retkarčiais jį vanodavo, kai šis girtas grįždavo namo. Gert jis mėgo ypač kitų sąskaita. Ir dar mėgo mitinguoti. Atsistodavo gatvės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!