3 chemijos laboratoriniai darbai

Laboratorinis darbas Nr. 1 Laboratorinių darbų technika Svėrimas. Chemijos laboratorijoje dažniausiai vartojamos techninės svarstyklės, kuriomis galima sverti 0,01 g tikslumu.Sveriant reikia laikytis taisyklių. Skysčių tūrio matavimas. Skysčių tūriai matuojami įvairiais matavimo indais: apytikriai matuojama matavimo cilindrais bei menzūromis, tiksliai – įvairios talpos matavimo kolbomis, pipetėmis, biuretėmis. Titravimas. Tiksliai matuoti tirpalus dažniausiai tenka titravimo metu. Titravimu randama tirpalų koncentracija; čia vienas tirpalas matuojamas pipete, o kitas – biurete. Filtravimas. Filtruojant tirpalą, išskiriamos netirpios medžiagos bei nuosėdos. Darbo priemonės: CuSO4 – 1N ; HCl NaOH -1N; Metiloranžas Pipetė 10 ml( 2 antgaliai), stiklinė, stiklinė lazdelė, piltuvas, biuretė, filtro popierius, Elenmejerio kolbutė ( 3vnt.), matavimo kolba 100 ml. Darbo tikslas: Išmokti titravimo metodu matuoti tirpalus, beinaudotis laboratorijos įranga. Darbo eiga : Pipete atmatuojame 10ml 1N CuSO4 tirpalo, supilame į stiklinę ir įpilame 20ml pipete atmatuoto 1n NaOH tirpalo. Tirpalas sumaišomas ir filtruojamas į 100 ml matavimo kolbutę. Nuosėdos ant filtro perplaunamos distiliuotu vandeniu, ir filtratas surenkamas į tą pačią matavimo kolbutę. Tirpalas praskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki brūkšnio ir sumaišomas. Išplauta pipete atmatuojame 10 ml gauto tirpalo, supilama į konusinę kolbutę, įlašinami 3-4 lašai metiloranžo ir titruojama 0,1 N HCl tirpalu. Titravimas atlikamas 3 kartus. Titravimo duomenys surašomi į 1 lentelę. 1 lentelė. Titravimo duomenys Titravimas Titravimui paimto šarmo tirplao tūris (ml) Titravimui suvartotas rūgšties tūris (ml) Vidutinis titravimui suvartotos rūgšties tūris (ml) 1 10ml 11,2ml 11,2ml 2 10ml 11,2ml 3 10ml 11,2ml Vario sulfatui reaguojant su natrio hidroksidu, tarp jų vyksta cheminė reakcija ir nusistovi pusiausvyra. Susidaro natrio sulfatas ir mėlynos spalvos vario hidroksido nuosėdos. Skaičiavimai: Iš suvartoto titravimui rūgšties tirpalo tūrio apskaičiuojame: 1) Nesuregavusio šarmo tirpalo koncentracija NaOH + HCl → NaCl + H2O , čia N – šarmo normalingumas (CN) V – titravimui paimtas šarmo tūris ml; N1 – rūgšties normaligumas; V1 – titravimui suvartotos rūgšties tūris. V1 = Vvid ; N1= 0,1; V=10ml 2) Nesuregavusio šarmo kiekis g 100 ml tirpalo: ; čia V - tirpalo tūris ml, iki kurio buvo praskiestas filtratas, t.y. V=100 ml; E – šarmo ekvivalentė masė; CN – šarmo normalingumas ( normalinė koncentracija). 3) Naudojantis 2 punkte pateikta formule apskaičiuojame metalo druskos ir šarmo reakcijai paimto natrio hidroksido kiekį gramais m1 ( V = 20 ml; CN = 1) 4) Reakcijai suvartoto šarmo kiekis g (m): m = 0,8 – 0,45 = 0,35g. 5) Parašyti druskos reakciją su šarmu ir, žinant suregavusio šarmo kiekį, apskaičiuoti susidariusio metalo hidroksido kiekį gramais. Natrio hidroksidiu reaguojant su drusko rūgštimi, tarp jų vyksta cheminė reakcija ir nusistovi pusiausvyra. Susidaro natrio druskas ir vanduo. 80 g/mol - 98 g/mol 0,35 g - x Ats.; 0,429 g. Išvados: Išmokome tiksliai matuoti tirpalus titravimo metodu. Nustatyti tirpalo koncentraciją bei suskaičiuoti grynos medžiagos masę tirpale. Naudotis laboratorijos įranga. Literatūros sąrašas: 1. Jankauskas J., Kazragis A., Kerienė J., Tamulaitienė B., Zalieckienė E. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai ir uždaviniai. – Vilnius: Technika, 2006. 2. Girčienė B. ir kt. Chemijos laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 1995. Laboratorinis darbas Nr.2 (16b) Karbonatinio ir pastovaus vandens kietumo nustatymas Vanduo kurio kietumas mažesnis nei 4mgekv/l vadinamas minkštu. O kurio kietumas 8 – 12 mgekv/l vadinamas kietu. Vandens kietumas pašalinamas trim metodais: terminiu, cheminiu, jonitiniu. Terminiu – pašalinamas tik karbonatinis vandens kietumas. Cheminiu – pašalinamos karbonatinis ir pastovus kietumai. Jonitai – tai kietos, netirpios vandenyje gamtinės arba sintetinės medžiago, sugebančios pakeisti savo jonus kitais jonais, esančiais tirpale. Jonitai reaguojantieji su katijonais (turintieji savo sudėtyje rūgščių grupių), vadinami katijonitais, o reaguojantieji su anijonais (turintys bazinių grupių) – anijonitais. Vandenyje ištirpę ir sudaro karbonatinį (laikinąjį) vandens kietumą ( KK ). Pastovųjį (nekarbonatinį) vandens kietumą (PK) sudaro visos kitos ištirpusio Kalcio ir Magnio druskos ( ir kt.) Darbo priemonės: Tiriamasi H2O; HCl 0,1N; Trilonas B 0,1 N; Amononiakinis buferis; Metiloranžas ; Eriochromo juodasis indas, Biuretės (2 vnt); matavimo cilindras 5-10ml, matavimo kolba 100 ml, piltuvėlis, kūginės kolbos 250 ml (2vnt), grįžtamasis šaldytuvas su kamščiu, elektrinė plytelė. Darbo tikslas: Išmokti nustatyti vandens kietumą. Darbo eiga: 1. Karbonatinio vandens nustatymas. Į konusinę kolbutę įpilama matavimo kolbute tiksliai atmatuoto 100 ml tiriamo vandens, lašinami 3-4 lašai metiloranžo ir titruojama 0,1 N HCl tirpalu, kol geltona spalva tampa oranžine. Tiksliai apskaitomas titravimui sunaudotas HCl tūris V1. Matavimo kolbute tiksliai atmatuojame 100 ml tiriamo vandens, įpilama į švarią konusinę kolbutę, užkišama kamščiu, kuriame įstatytas šaldytuvas ir atsargiai viriname 20 min. Virinant kalcio ir magnio hidrokarbonatai suskyla į karbonatus ir nusėda. Susidariusios nuosėdos filtruojamos. Kolbutė, kurioje buvo virinamas vanduo užpilamas ant filtro. Į filtrą lašinami 3-4 lašai metiloranžo ir titruojama 0,1 N HCl tirpalu. Tiksliai atskaitomas titravimui sunaudotas HCl tūris V2. Šiuo atveju su druskos rūgštimi reaguoja vandenyje esančios šarminės medžiagos. 2. Bendro vandens kietumo nustatymas. Į konusinę kolbutę įpilame 100 ml vandens, pridedame 5 ml amoniakinio buferinio tirpalo, truputis indikatoriaus eriochromo juodojo ir, intensyviai maišant, titruojama trilono B tirpalu, kol rausva spalva tampa mėlyna. Tiksliai atskaitomas sunaudoto trilono B tūris V3. 3. astovaus vandens kietumo nustatymas. Pastovus vandens kietumas apskaičiuojamas taip: iš bendro vandens kietumo atimamas karboninis kietumas. Reakcijų lygtys ir skaičiavimai 1. Pirmą kartą titruojant HCl vyksta reakcijos: Virinant vandenį vyksta reakcijos: Antrą kartą titruojant HCl vyksta reakcija: Tirimui paimtas vandens kiekis V = 100ml Titravimui naudotas HCl normalingumas N1 = 0,1N Titruojant suvartotas HCl kiekis V1 = 3,6 ml Vandens šarmingumas A: Antrą kartą titruojant sunaudotas HCl tūris V2 = 1,3 ml Vandenyje liko šarminės medžiagos B: Karboninis kietumas KK: KK = A – B KK = 3,6 – 1,3 = 2,3 mgekv/l 2. Tirimui paimtas vandens kiekis V = 100ml Trilono B normalingumas N3 = 0,1N Trilono B suvartotas titruojant kiekis V3 = 6 ml Bendras kietumas (BK) : 3. Pastovus vandens kietumas (PK): PK = BK – KK PK = 6 – 2,3 = 3,7 mgekv/l Išvados: Kadangi BK = 3,7 mgekv/l , tai rodo jog vandens kietumas yra vidutinis t.y nei kietas nei minkštas. Literatūros sąrašas: : 1. Jankauskas J., Kazragis A., Kerienė J., Tamulaitienė B., Zalieckienė E. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai ir uždaviniai. – Vilnius: Technika, 2006. 147-159 p. 2. Girčienė B. ir kt. Chemijos laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 1995. Laboratorinis darbas Nr.3 (10) Įvairių druskų hidrolizė Druskos jonų ir vandens sąveika, kuriai vykstant susidaro silpna rūgštis, silpna bazė, rūgštus jonas ar bazinis jonas, vadinama hidrolize. 1 grupė. Druskos (sudarytos iš stiprios bazės ir stiprios rūgšties) nesihidrolizuoja. OH suteikia tirpalui hidrolizuojančių savybių (pH>7) 2 grupė. Stiprios bazės silpnos druskos (pH>7) 3 grupė. Silpnos bazės ir stiprios rūgšties druskos (pH PbOHCl + HCl Pb2+ + 2Cl + H2O Pb2+OH + H+ II stad. Pb2+OH-Cl- + H2O Pb(OH)2 + HCl Pb2+(OH)- + Cl- + H2O Pb(OH)2 + H+ + Cl- Pb2+(OH)- + H2O Pb(OH)2 + H+ 3. Na3PO4 + 3 H2O 3NaOH + H3PO4 I stad. 3Na+ + PO4-3 + H2O 2Na + HPO4-2 + Na+ + OH- PO4-3 + H2O HPO4-2 + OH- II stad. Na2HPO4 + H2O NaH2PO4 + NaOH 2Na+ + HPO4-2 + H2O Na + H2PO4- + Na+ + OH- HPO4-2 + H2O H2PO4-+ OH- III stad. NaH2PO4+ H2OH3PO4 + NaOH Na+ + H2PO4- + H2O H3PO4+ Na+ + OH- H2PO4- + H2O H3PO4+ OH- 4. Zn(CH3COO)2 + H2O→ Zn2+ (OH)2 + CH3COOH I stad. Zn(CH3COO)2 + H2O Zn(OH) + CH3COOH Zn2++ 2 CH3COO+ H2O Zn(OH) + CH3COOH+ CH3COOH II stad. Zn(OH) + H2O Zn2+ (OH)2+ H+ Išvados: Nustatėme druskos tirpalų grupes, tirpalo reakciją bei tirpalo rūgštingumą. Literatūros sąrašas: 1. Jankauskas J., Kazragis A., Kerienė J., Tamulaitienė B., Zalieckienė E. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai ir uždaviniai. – Vilnius: Technika, 2006. 135-146 p. 2. Girčienė B. ir kt. Chemijos laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 1995.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!