17 fizikos laboratorinių darbų

Laboratorinis darbas Nr. 1 Medžiagos tankio nustatymas ir atsitiktinių paklaidų apskaičiavimas TIKSLAS: nustatyti žinomos geometrinės formos kietojo kūno medžiagos tankį ir įvertinti matavimo paklaidas. PRIEMONĖS: tiriamos medžiagos kietasis kūnas, svarstyklės, slankmatis, mikrometras. PAGRINDINĖS FORMULĖS IR MATAVIMO METODIKA Vienalyčio kūno tankis  yra lygus vienetiniame tūryje esančios medžiagos masei ir išreiškiamas taip: Darbe nustatymas stačiakampio gretasienio formos kūno tankis. Jo tūris išreiškiamas taip: Kūnų matmenys išmatuojami slankmačiu arba mikrometru, masė nustatoma svarstyklėmis. BANDYMO EIGA 1. Išmatuojame kūno geometrinius matmenis. Kiekvieną dydį matuojame 3 – 5 kartus ir matavimo duomenis surašome į toliau pateikto pavyzdžio lentelę. Matuojant mikrometru užrašome šimtąsias milimetro dalis, slankmačiu – dešimtąsias, atitinkančias prietaisų tikslumo klasę. Pasveriame kūną ir nustatome jo masę m. 2. Apskaičiuojame kūno matmenų tiesioginių matavimų aritmetinius vidurkius ir pagal formulę apskaičiuojame kūno vidutinį tūrį . Įrašę skaitmeninius dydžius į formulę, apskaičiuojame tiriamos medžiagos vidutinį tankį . 3. Įvertiname tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. Paklaidų skaičiavimo formulės: Nr. ai, mm , mm ai - , mm (ai - )2, mm S, mm a, mm 1. 2. 3. 4. 40,0 39,9 39,0 39,4 39,6 +0,4 +0,3 -0,6 -0,2 0,16 0,09 0,36 0,04 0,23 0,73  = 0,95 =0,65 Nr. bi, mm , mm bi - , mm (bi - )2, mm S, mm b, mm 1. 2. 3. 4. 24,9 25,0 25,2 24,8 24,9 0,0 0,1 0,3 -0,1 0,0 0,01 0,09 0,01 0,01 0,03  = 0,95 =0,11 Nr. ci, mm , mm ci - , mm (ci - )2, mm S, mm c, mm 1. 2. 3. 4. 8,00 8,02 7,94 8,05 8,00 0,00 0,02 -0,06 0,05 0,000 0,004 0,036 0,025 0,07 0,22  = 0,95 =0,065 Skaičiavimai: Įvertiname tiesioginių matavimų paklaidas: Išvada: atlikę bandymą nustatėme, kad žinomo geometrinės formos kieto kūno medžiagos tankis yra lygus Todėl šis kūnas padarytas iš skaičiavimas atliktas su paklaida palyginę gautą medžiagos tankio rezultatą su pateiktu žinyne, nustatome, kad tai yra geležis: . Naudota literatūra: B. Javorskis irk t. „Fizikos kursas”1970m, A. Tamošauskas „Fizika“ 1987 Laboratorinis darbas Nr. 3 Sukamojo judėjimo dėsnio tikrinimas Tikslas: Ištirti Oberbeko švytuoklės sukimosi kampinio pagreičio priklausomybės nuo jėgos momento pobūdį ir nustatyti švytuoklės inercijos momento bei trinties jėgos momento didumus. priemonės: Oberbeko švytuoklė, kuri sudaryta iš keturių ritinių, užmautų ant įtvirtintų skriemulyje sukryžiuotų strypų, sekundometras, pasvarėlių rinkinys, svarstyklės, slankmatis, liniuotė. Pagrindinės formulės ir Darbo eiga Besesisukančios Oberbeko švytuoklės kampinį pagreitį  nustatome išmatavę pasvarėlio kritimo aukštį h, laiką t ir skriemulio, aplink kurį apvyniota virvelė, skesmenį d. Kadangi pasvarėlio kritimo pagreitis ir skriemulio paviršiaus taškų linijiniai pagreičiai lygūs, tai visos sistemos kampinis pagreitis lygus: (1) Oberbeko švytuoklæ veikiantis jėgos momentas M lygus : (2) Paklaidų formulės: (3) (4) 1. Nustatome ir užfiksuojame ritinėlių, užmautų ant švytuoklės strypų, padėtį. Švytuoklė subalansuota, jei ją pasukus kiekvienas ritinėlis gali užimti žemiausią padėtį. 2. Pasveriame pasvarėlius mi, išmatuojame veleno skremulio skesmenį d ir pasvarėlio kritimo aukštį h. 3. Patikriname automatinio laiko registravimo mechanizmą ir parengiame sekundometrą matavimui. 4. Užviniojame virvutę ant skriemulio, prikabiname prie jos pasvarėlį mi ir priartine per keletą milimetrų iki laiko paleidimo mechanizmo leidžiame kristi. Bandymą kartojame ne mažiau su 3 mi. 5. Analogiškai pakartuojame matavimą užviniuoję virvutę ant mažesnio skersmens skremulio. 6. Apskaičiuojame kampinius pagreičius i ir juos atitinkančius jėgos momentus Mi. 7. Nubrėžiame funkcijos i =f(Mi) grafiką. 8. Įvertiname  ir M matavimo paklaidas ir suformuluojame išvadas. h = 0,525 m r = 0,015m m1 = 0,113 kg Nr t1 t1 - (t1 -)2 1. 9,93 9,4 +0,4 0,16 0,061 0,174 2. 9,28 -0,16 0,0256 3. 9,12 -0,32 0,1024 m2 = 0,203 kg Nr t2 1. 7,12 7,08 2. 7,19 3. 6,92 m3 = 0,292 kg Nr t3 1. 5,78 5,75 2. 5,86 3. 5,61 m4 = 0,280 kg Nr t4 1. 5,67 5,11 2. 4,97 3. 5,20 Įvertinamos tiesioginių matavimų paklaidos ( = 0,95 ): Δt = Δm = Δh = Δd = Pagal (4) formulę: ΔM = Pagal (3) formulę: Δ = Taškais pažymime ekspermento rezultatus. Linijos nubrėžtos pagal tiesių lygtis: išvados Atlikant bandymą nustatėme, kad kampinis pagreitis  ir sistemą veikiantis jegos momentas M susieti tiesine priklausomybe y=kx+b. Naudota literatūra: B. Javorskis irk t. „Fizikos kursas”1970m, A. Tamošauskas „Fizika“ 1987 Laboratorinis darbas Nr. 4 sTRYPO INERCIJOS MOMENTO MATAVIMAS SUKAMŲJŲ SVYRAVIMŲ METODU Tikslas: išmatuoti kūno (strypo su pasvaru) inercijos momentą. Priemonės: matavimų stendas, kurį sudaro metalinis strypas, pakabintas ant plieninės vielos, ir pasvarai, sekundometras, slankmatis, kūnai, kurių inercijos momentai apskaičiuojami. Pagrindinės formulės ir darbo metodika Sistema harmoningai svyruos, jei strypą pasuksime mažu kampu aplink stačiąją ašį ir paleisime. Harmoningųjų sukamųjų svyravimų periodas T0 priklauso nuo vielos sąsūkos modulio k ir švytuojančio kūno inercijos momento I0 : (1) Papildomai pritvirtinus ant strypo simetriškai du ritinius, kurių bendras inercijos momentas Ik­ gali būti įvertintas, pakinta ir sistemos svyravimų periodas: (2) Ritinių svyruojančių kartu su strypu aplink stačiąją aš, inercijos momentas Ik apskaičiuojamas pagal Šteinerio teoremą: (3) Čia m vieno ritinio masė, D jo skersmuo, d atstumas nuo svyravimų ašies iki ašies, einančios per ritinio masės centrą. Iš (1), (2), (3) išplaukia: (4) Parinkus periodų T0 ir T matavimų metu tą pati skaičių N, (4) galime perrašyti: (5) Paklaidų formulės: (6) Bandymo eiga 1. Užsukę strypą (be ritinių) nedideliu kampu, paleidžiame jį svyruoti ir išmatuojame N=10 svyravimų laiką t0. Atliekame kelis bandymus ir įvertiname vidutinį t0 didumą. 2. Ant strypo nuotolyje d1 nuo svyravimų ašies įtvirtiname ritinius, kurių masę m ir skersmenį D prieš tai išmatuojame. Užsukę tokiu pat kampu sistemą su ritiniais, išmatuojame kelis kartus to paties svyravimų skaičiaus N laiką t, ir surandame jo vidurkį. 3. Ant strypo kitame nuotolyje d2 nuo svyravimų ašies įtvirtiname ritinius ir pakartojame bandymą. 4. Iš (5) formulės apskaičiuojame strypo inercijos momentą I0. 5. Įvertiname tiesioginių matavimų m, D, d, t0, t paklaidas Δm, ΔD, Δd, Δt0, Δt ir apskaičiuojame netiesioginio I0 matavimo paklaidą ΔI0. Nr. t0i,s

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!