Šiuo metu labai daug kalbama apie neįgalių žmonių integraciją į visuomenę, tačiau reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar vyrauja neigiami stereotipai neįgaliųjų žmonių atžvilgiu. Todėl labai svarbu, kad sveikas žmogus išmoktų pažvelgti į neįgalų žmogų, kaip į save patį. Neįgaliems žmonėms reikalinga visuomenės parama, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat ypatingas dėmesys reikalingas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.
Kaip padėti šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kad kuo mažiau ji būtų traumuojama? Neįgalieji susiduria su ribojimais ir, tenkinant jų poreikius, atsiranda tendencija kurti ribojančią aplinką, kuri kartais gali būti naudinga. Tačiau būna ir taip, jog sukuriama tokia aplinka, kuri sustabdo individo vystymąsi. Aplinka turėtų sustabdyti negalės augimą. Todėl iškyla būtinybė formuoti tik tokią aplinką, kurios apribojimai yra akivaizdžiai pateisinami.
Svarbu, kad patys tėvai apsiprastų su neįgalaus vaiko gimimu. Integracija turi prasidėti šeimoje, sulaukusioje neįgalaus vaikelio. Tačiau, tam, kad įvyktų sėkminga integracija į šeimą, jai turi padėti specialistai, draugijos, draugai. Tikėtina, kad įvykus sėkmingai integracijai į šeimą, vaikas bus sėkmingai integruotas į visuomenę, nes nuo tėvų priklauso, kaip jie pateiks savo vaikelį visuomenei, kaip išugdys jo asmenybę, gebėjimus, kaip išmokys gyventi su negalę.
Šiandien ypatingų poreikių turintys vaikai ir suaugusieji stengiasi išmokyti mus kažko labai svarbaus. Jie visų pirma nori mums parodyti, kad yra tokie pat žmonės kaip ir visi kiti. Jie ragina mus atsisakyti niekinamo požiūrio ir etikečių klijavimo, nes tai paverčia juos antrarūšiais žmonėmis – invalidais. Mes turime išmokti gerbti kiekvieno individo unikalumą, pripažinti jo teisę dalyvauti mūsų bendruomenės gyvenime. Mat šis dalyvavimas suteikia kiekvienam individui galimybę visapusiškai patenkinti savo poreikius ir jaustis priimtu, o ne atstumtu.
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 m. šalyje gyveno 258 894 neįgalūs asmenys, iš kurių 15 881 vaikų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.
Neįgaliems vaikams ir jaunimui su negalia socialinė globa buvo teikaima socialinės globos įstaigose, jose gyveno 711 vaikų.
Darbo tikslas: Atskleisti šeimos, auginančios neįgalų vaiką,...

Projektas „Viešosios fizinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems Alytaus mieste “ skiriamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią, regėjimo sutrikimų bei kurtiesiems. Pagrindinė šio projekto problema – aplinka nepritaikyta neįgaliesiems, kurią šiuo projektu bus bandoma įgyvendinti. Projekto įgyvendinimas padės pritaikyti aplinką neįgaliesiems, palengvins jų integraciją į visuomenę.
Projektas apims žmonių su negalia integracijos į visuomenę bei jų savarankiškumo skatinimą ir bendruomenės informavimą apie žmonių su negalia padėtį bei integracijos į visuomenę sunkumus. Siekdami stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą bei integraciją į visuomenę skatinsime žmones su negalia aktyviau dalyvauti visuomeninio gyvenimo srityse. Prieš projektą rengiant sukviesime keletą neįgaliųjų grupių į Alytaus dienos užimtumo centrą ir apklausime pagrindines jų problemas su kuriomis, jie susiduria gyvenime.
Apklausus neįgaliuosius nuspręsta: projekto metu kurtiesiems bus organizuojami gestų kalbos kursai, draugijos nariai bus aprūpinti gestų kalbos žodynais, bus skatinamas kurčiųjų tarpusavio bendradarbiavimas ir įgytų žinių ir įgūdžių perteikimas kitiems neįgaliesiems.
Žmonėms su regėjimo ar judėjimo negalia vykdysime teorinius ir praktinius mokymus, kurie ugdys gebėjimą apsipirkti prekybos centruose. Mokymų metu bus didinamas parduotuvės personalo ir pirkėjų sąmoningumas, kaip padėti neįgaliesiems.
Mokymus vykdys kvalifikuoti ekspertai iš respublikinių neįgaliųjų centrų, nes mūsų mieste tokių dar kol kas nėra. Be to, Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centro darbuotojai stebėdami ir dalyvaudami projekte ugdys gebėjimus dirbti su neįgaliaisiais. Informacija apie projektą bus skleidžiama spaudoje, televizijoje, radijuje.
Projektą vykdys Alytaus aklųjų ir silpnaregių draugija, Alytaus kurčiųjų ir Alytaus invalidų draugijos. Koordinatorius – Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centras.
Šį projektą atiduosime vertinti Respublikinei invalidų reikalų tarybai. Papildomo finansavimo prašysime iš savivaldybės bei Respublikinės invalidų reikalų tarybos.
Projekto tikslai
• Žmonių su negalia integracijos į visuomeninį gyvenimą skatinimas per neįgaliųjų integracijos į visuomenę pagalbą ir Alytaus bendruomenės sąmoningumo ugdymą.
• Neįgaliųjų organizacijų bendradarbiavimo skatinimas per neįgaliųjų integracijos į visuomenę pagalba.
• Įgalinimas motyvaciją praradusiems neįgaliesiems pasitikėti savimi ir dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime.
Projekto uždaviniai
• Bendradarbiauti su prekybos centrų, visuomeninių organizacijų ir įstaigų vadovais, neįgaliųjų fizinės aplinkos pritaikymo procese.
• Prekybos centruose pasirūpinti, kad...

)Klasikiniai psichologijos tyrimai: kaip mes paklūstam autoritetams.
Eksperimentu, sukėlusiu daug diskusijų, S.Milgramas parodė, kad 75% vidutinių gyventojų besąlygiškai paklūsta pseudomoksliniam autoritetui ir gali kankinti ir netgi nužudyti jiems visiškai nepažįstamą, nekaltą žmogų.
Eksperimento rezultatai buvo netikėti ir pribloškiantys. Nors daugeliui eksperimento dalyvių teko patirti stresą, daugelis priešinosi eksperimento vadovui, didelis procentas jų tęsė bandymą iki aukščiausios elektros generatoriaus padalos. Daugelis pakluso eksperimento vadovui nepaisydami aukos aimanų, skausmo, kurį, kaip atrodė, kelia šokas, nepaisydami visų maldavimų paleisti. Šis eksperimentas rodo, kad socialinė įtaka gali būti pakankamai stipri, kad priverstų žmones žiauriai elgtis. "Svarbiausias dalykas, išriškėjęs iš mūsų tyrimo yra tai, kad paprasti žmonės, dirbantys savo darbą ir nesantys labai priešiški kitiems, gali tapti baisaus naikinančio proceso veikėjais" -sakė Milgramas.
Daug kas S.Milgramo eksperimentą kritikavo ir abejojo jo rezultatais, nes nenorėjo jų pripažinti. Eksperimentas buvo atliktas ir kituose universitetuose įvairiose šalyse; paaiškėjo, kad žmonės yra dar klusnesni negu Milgramo atliktame eksperimente.
Milgramo eksperimentas buvo pirmasis, todėl reikėjo tikėtis, kad jis bus pavadintas nemoraliu, nepateisinamu ir nevertingu.
Anot Hėgelio, skirtumas tarp vyro ir moters yra toks pat, kaip skirtumas tarp gyvūno ir augalo: gyvūnas labiau atitinka vyro charakterį, augalas labiau moters, nes ji yra ramesnis iišsiskleidimas. Požymių, pagal kuriuos skiriame dvi lytis yra labai daug. Tai biologiniai, kurie dar skirstomi į vidinius ir išorinius; psichologiniai, socialiniai ir kt.
Konstitucijos nuostata, kad "vedybos yra vyro ir moters sąjunga" teisiškai įtvirtina santuokos institutą, kurios tikslas yra sukurti šeimą. Santuoka yra svarbi, vertinga, nes ji sudaro sąlygas vaikams auginti ir suteikia pastovumo visuomenei. Anot humanistų, santuoka turi būti nuolat kuriama, nes šeima yra ateities visuomenės pagrindas: "Šeima yra ankstesnė ir būtinesnė negu valstybė"(Aristotelis).
Anot Hėgelio, santuoka yra viena iš absoliučių principų, kuriais remiasi bendruomenės dorovė; todėl santuokos institucija laikoma vienu iš valstybių įkūrimo momentu, nes šeima natūraliai ir iš esmės dėl asmenybės principų išsišakoja į daugybę šeimų, kurios apskritai santykiauja tarpusavyje kaip savarankiški...