• Kazys Boruta – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas.
• 1925 m. gegužės mėn. buvo suimtas už leidinyje „Draugas jauniems“ išspausdintus Gegužės 1-osios šūkius. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.
• Tėvai – Kazimieras Boruta, Ona Kazanskaitė – Borutienė.
Tema, keliamos problemos, pagrindine mintis.
• Tema – Baltaragio nauja meilė ir sandoris su velniu Pinčiuku.
• Pagrindinė mintis – negalima sudarinėti sandorių, o ypač apie žmogų ar jausmus.
• Keliamos problemos – Kodėl Baltaragis sudarė sandorį su Pinčiuku? Kodėl Girdvainis nebuvo su savo Jurga, o ieškojo savo Obuolmušių?
Kūrinio siužetas
• Kartą gyveno Baltaragis. Turėjo jis malūna. Baltaragis buvo įsimylėjęs netoliese gyvenusia Marcelę, bet jam trugdydavo pas jį gyvenusi Uršulė. Pagaliau Baltaragis...

Ilona Ežerinytė – trijų prestižinių Lietuvos vaikų literatūros premijų nominantė, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY narė. Rašyti knygas pradėjo būdama penkiasdešimties. Jos pirmoji knyga -,,Šunojaus diena“- pripažinta reikšmingiausiu praėjusių metų vaikų literatūros debiutu, o antroji – romanas paaugliams ,,Sutikti Eidą“ pelnė Prano Mašioto premiją.
Šios knygos pradžioje yra pasakojama apie paauglį Dovą. Tai ką jis dažniausiai jautė buvo galima apibūdinti vienu žodžiu – nuobodulys. Viskas – visos dienos, pamokos, namų darbai, tėvai, žaidimai, net krepšinio treniruotės – buvo pilka. Dovas nepabaigė muzikos mokyklos, dėl ko buvo labai nusivylęs jo tėvas – Frederikas. Frederikas norėjo, kad jo sūnus pasiektų tai, ko nepavyko pasiekti jam pačiam. Vieną dieną vyriausias dirigentas Henrikas pasiūlo Frederikui keistą kūrinį, kurio niekam nebuvo pavykę sugroti. Tai buvo Tito Vajerio kūrinys. Kad įgyvendinti Henriko pasiūlymą, tėvas turėjo leistis į kelionę laiku. Tačiau, jis to vienas negalejo padaryti, nes reikia keliauti su kažkuo. Frederikas pasakė Henrikui, kad labai norėtų, tačiau neįsivaizduoja su kuo. Henrikas pagalvojo apie Dovą, tačiau Frederikas galvojo, kad Dovas pats netinkamaiusias tam – Dovas nekenčia muzikos. Henrikas jį įkalbėjo pasikalbėti su Dovu, dėl kelionės laiku. Taip jų pokalbis ir baigėsi. Tėvas grįžo namo, papasakojo Dovui apie šią idėją, Dovas labai abejojo, bet jie vienas kitą įkalbėjo. Kitą dieną jie abu atvyko pas Henriką. Jis labai apsidžiaugė sužinojęs, kad Dovas vyks kartu su savo tėvu. Henrikas jiems papasakojo visą planą kaip kas turi įvykti. Po kelių dienų jau atėjo laikas, atėjo laikas jiems nusikelti į 1899 metus. Tik ten atvykęs, Dovas susipažino su Riva. Riva buvo labai smalsi, daug visko klausinėjo, nes Dovo ji niekada nemačius. Dovas negalėjo išsiduoti, kad atvyko iš ateities, todėl nelabai norėjo daug pasakoti. Jis Rivos pasiteiravo ar pažįsta Titą Vajerį, Riva pasakė, kad jis planuoja vesti jos vyresniąją seserį. Tuo tarpu jo tėvas buvo kažkur kitur. Dienos gale jie susitiko viešbutyje,...

Darbas žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą.
Kai kuriems žmonėms darbo susiradimas nekelia jokių problemų, jie tai daro taip, kaip plaukia geri plaukikai. Atrodo grakštūs judesiai, ne didelės pastangos, bet greitis didelis, tuo tarpu nelabai mokantis plaukti kelia didelius purslus, tačiau nuplaukia mažai. Taip ir su darbo ieškojimu. Galima tai daryti lyg tarp kitko, lengvai bet gerai, nes veiksmus atliekame teisingus. Galima atvirkščiai dėti ne dideles pastangas, bet tai daryti įsitempus, daryti netinkamus veiksmus daug vargti, bet pasiekti menkus rezultatus.
Darbo ieškojimas yra darbas, kuris, kaip ir visi darbai, reikalauja pastangų, laiko ir tam tikrų sugebėjimų. Ir kaip mes save pristatysime būsimam savo darbdaviui, nuo to priklausys ar mes gausime mus dominantį darbą.
Savo darbe aš stengsiuosi atskleisti, ką turi daryti žmogus, ieškodamas darbo: kaip turi elgtis, į kokius pagrindinius dalykus turi atkreipti dėmesį, kadangi nuo savęs pristatymo ir pateikimo labai daug kas priklauso.
TIKSLAS
Išsiaiškinti, kaip reikia save pristatyti ieškant darbo.
UŽDAVINIAI
• Išanalizuoti, kaip turi elgtis ruošdamasis pokalbiui dėl darbo;
• Išsiaiškinti, kaip elgtis nuėjus pokalbiui pas darbdavį;
• Išsiaiškinti, kaip turi save pristatyti naujoje darbo vietoje.
KAIP RUOŠTIS POKALBIUI DĖL DARBO
Pats pirmiausias žingsnis save pristatant yra gyvenimo aprašymas ( CV ), nuo jo gali daug kas priklausyti. Gyvenimo aprašymas - tai asmeninis skelbimas, kuriuo stengiamasi įtikinti darbdavį leisti atvykti į pokalbį. Dauguma darbdavių žiūri į gyvenimo aprašymą kaip į materialų mūsų gebėjimo bendrauti raštu įrodymą ir mūsų nuomonę apie save. CV rašymo tikslas - sužadinti darbdavio suinteresuotumą bei norą su mumis pasikalbėti. Todėl CV reikia pristatyti save kiekvienam darbdaviui kaip būsimą darbuotoją. Sėkmingai parašius CV, kitas žingsnis motyvacinis laiškas, kurio reikalauja daugelis darbdavių. Juo būtina paaiškinti, kodėl būtent mes labiausiai tinkame į šią darbo vietą. Pirmas sakinys turi būti tiesiogiai susijęs su įmonės, kurioje pretenduojame dirbti, specifika. Reikia išsiskirti taip, kad darbdavys susidomėtų jūsų siūloma nauda. Rašant motyvacinį laišką būtina mąstyti ne apie save, o apie darbdavį....

Šią knygą pasirinkau skaityti, nes pasiūlė draugai.
Pirmasis įspūdis ją pavarčius.
Mano pirmasis įspūdis ją pavarčius buvo, kad puikiai perteikta knygos mintis.
PAGRINDINIAI Veikėjai
• Skerdžius Lapinas – stiprus, žemo ūgio, seniausias kaimo žmogus.
• Grainio Liepa - žalia, išsišakojusi, visų toje apylinkėje medžių aukščiausia.
• Mykoliukas – viskuom besidomintis žmogus.
• Valainis – iš senų laikų garsus žmogus.
Kūrinio tema ir pagrindinė mintis
Kūrinyje rašoma apie lapiną Skerdžių, kuris turi neapsakomą ryšį su gamta.
Šio kūrinio pagrindinė mintis: žmogaus ryšys su gamta.
Skaityto kūrinio įsimintiniausia vieta
Įsimintiniausia kūrinio vieta...

Knygos pristatymas (apie ką yra knyga? Aprašyk 3-4 sakiniais).
Knygoje pasakojama kaip Tomas bando tapti šmėklų medžiotoju. Keliaudamas po grafystėję jis sutinko Alisą. Vėliau jis laikė bandymus, kurių metu įvyko daug įvykių. Knyga turi įdomią pabaigą kurioje gali matyti kaip pasikeičia veikėjų charasteristika ir poelgiai.
3.Knygos veikėjai (aprašyk labiausiai patikusį veikėją, nurodyk 2-3 bruožus ir argumentuok).
• Tomas Vorldas – Jaunas, bailus, nes bijojo vaiduoklių. Naivus, nes jis tikėjo Alisos...

Justinas Marcinkevičius dramoje bando apimti beveik visą Mindaugo gyvenimą nuo jo iškilimo į vyriausius Lietuvos kunigaikščius iki jo nužudymo. Kadangi didžioji dalis valdovo gyvenimo nėra užfiksuota jokiuose dokumentuose, kūrėjas laisvai interpretuoja įvykius, kartais prasilenkdamas su istorine tiesa. Iš pradžių parodoma, kad baigus karą su Volyne, pasirodo iš Vakarų naujas priešas – kryžiuočiai. Taip smulkieji bajorai pajunta pavojų, o Mindaugas supranta, kodėl būtinai reikia imtis Lietuvos sujungimo. Rašytojui nėra tokie svarbūs istoriniai faktai, jam labiau rūpi žmogiški psichologiniai išgyvenimai. Nors, kaip teigia Juodasis metraštininkas, ,,žmogus be faktų – ne žmogus“. Tad dramoje vis tik gausu istorinių nuorodų ir faktų. Mano nuomone, svarbiausias tikslas yra parodyti, kad Mažvydo darbai dėl kilnaus tikslo žeidžia jį kaip asmenybę, kaip žmogų. Tame vidiniame konflikte laimi Mažvydas, besirūpinantis tėvynės suvienijimu bet kokiomis priemonėmis: prievarta, klasta, žiaurumu, melu, aplinkybių savanaudišku panaudojmu. Tik tokiomis nedoromis priemonėmis yra kuriama valstybė, pajėgi gintis nuo priešų. Valdovas, supratęs, kas gali padėti išsaugoti Lietuvą, daugiau nieko kito nebesiekia: ,,Nėra daugiau dievų./ yra tiktai tėvynė. Vienas dievas. /žiaurus, negailestingas ir ... teisus“. Mindaugas siekia, kad visi tikėtų šiuo dievu – tėvyne, ir keiktų, ir garbintų, ir jai aukotųsi. Mindaugo siekiai kilnūs, bet priemonės nedoros: pasisavina ištikimo bičiulio žemes, o jo žmona iš pradžių buvo Mindaugo meiluže, vėliau Mortą po vyro savižudybės veda pats Mindaugas. Galiausiai Mindaugas nužudomas. Mirties scena yra vaizduojama keramikos dirbtuvėlėse, kur Daumanto nužudytas Mindaugas krenta ant Senio lipdomos Mindaugo kuriamos Lietuvos. Taigi, drama apima Mindaugo gyvenimą, jo veiklą iki pat tragiškos žūties.
Mindaugo charakteris dramoje yra dvilypis. Jį matome ir kaip despotišką tironą, ir kaip kenčiantį žmogų. Nors siekia suvienyti Lietuvą ne visiškai dorais būdais, bet jis nėra neigiamas personažas, atvirkščiai – jis vertas užuojautos ir meilės. Pirmiausia žavi Mindaugo besąlyginis nesavanaudiškas atsidavimas Lietuvos sujungimui, nes jis neieško asmeninės garbės, bet siekia bendro tikslo – Lietuvos valstybingumo, nes tik...

Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo
• bučiuoti – bučiuoja – bučiavo
• važiuoti – važiuoja – važiavo
• kamuoti – kamuoja - kamavo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -(i)auti, -(i)auja, -(i)avo
• keliauti – keliauja – keliavo
• pramogauti – pramogauja – pramogavo
• prekiauti – prekiauja - prekiavo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo
• svajoti – svajoja – svajojo
• plaukioti – plaukioja – plaukiojo
• -oti, -o, -ojo
• ieškoti – ieško – ieškojo
• žinoti – žino – žinojo
• Bet:
• giedoti – gieda – giedojo
• miegoti – miega – miegojo
• raudoti – rauda - raudojo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -ėti, -i, -ėjo
• norėti – nori – norėjo
• stebėti – stebi – stebėjo
• -ėti, -a, -ėjo
• skaudėti – skauda – skaudėjo
• kalbėti – kalba – kalbėjo
• -ėti, -ėja -ėjo
• didėti – didėja – didėjo
• plonėti – plonėja – plonėjo
• Bet:
• kentėti – kenčia – kentėjo
• kvepėti – kvepia – kvepėjo
• reikėti – reikia – reikėjo
• privalėti – privalo - privalėjo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -yti, -ija, -ijo
• liudyti – liudija – liudijo
• kirmyti – kirmija – kirmijo
• pelyti – pelija – pelijo
• -yti, -o, -ė
• rašyti – rašo – rašė
• skaityti – skaito – skaitė
• valgyti – valgo - valgė
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -inti, -ina, -ino
• maitinti – maitina – maitino
• kabinti – kabina – kabino
• sodinti – sodina - sodino
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -inėti, -inėja, -inėjo
• žiūrinėti – žiūrinėja – žiūrinėjo
• čiupinėti – čiupinėja – čiupinėjo
• šliaužinėti – šliaužinėja - šliaužinėjo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -enti, -ena, -eno
• gyventi – gyvena – gyveno
• kūrenti – kūrena – kūreno
• verkšlenti – verkšlena - verkšleno
Pagrindinės veiksmažodžių formos Veiksmažodžių priesagos
• -telėti, -telėja, -telėjo
• krūptelėti – krūptelėja – krūptelėjo
• riktelėti – riktelėja - riktelėjo
Pagrindinės veiksmažodžių formos Šaknies balsių i, ū kaita
• kilti – kyla – kilo
• birti...

Rūta Šepetys - lietuvių kilmės JAV rašytoja. Gimė 1967 m. lapkričio 17 d.” Detroite , Amerikoje .Rūta Šepetys baigė Hilsdalo koledžą, kur studijavo operą, tarptautinius finansus. Vėliau mokslus tęsė Prancūzijoje (Toulone ir Nansyje). Įgijusi magistro laipsnį grįžo į JAV ir trylika metų dirbo Los Andžele, muzikos verslo srityje. Įkūrė savo firmą, atstovavo daugeliui garsių JAV muzikantų, dainininkų ir grupių. Panorusi šiek tiek ramesnio gyvenimo, persikėlė į Tenesio valstiją. Dabar Rūta gyvena Nešvilyje su vyru Michaelu.
Autorė : Rūta Šepetys.
Puslapių skaičius : 334 psl.
Leidykla : Alma littera.
Originali kalba : Anglų k.
Leidimo metai : 2011m.
• 1941 - aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime.
• Viskas griūva.Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais..
Knygos santrauka(2)
• Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie - dar gyvi.Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos.
• Tik ar vien meile gali būti gyvas?„Tarp pilkų debesų" - užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.
Veikėjai
• Lina Vilkaitė – šešiolikmetė mergina, pagrindinė knygos veikėja , atkakliai siekianti savo tikslo, nepaprastai talentinga, užsispyrusi, protinga ir neprarandanti vilties.
• Elena Vilkienė – Linos mama, gražios išorės ir vidaus moteris, nuoširdi, rūpestinga, protinga, bei mylinti mama.
• Jonas Vilkaitis – Linos brolis,linksmas, nuoširdus geraširdis, paslaugus ir protingas.
• Andrius Arvydas-17-os metų vaikinas,tremtyje įsimylėjęs Liną.
Temos
• Žmonių tremimas ir išnaudojimas;
• Nuolatinė nežinia;
• Šalčio, bado bei ligų išgyvenimai;
• Tikėjimas ir viltis nepasiduoti;
Pagrindinė knygos mintis
„Tarp pilkų debesų“...

• „Tarp pilkų debesų“ yra pirmoji Rutos Sepetys knyga. Kad ją parašytų, autorė apsilankė Lietuvoje, susitiko su žmonėmis, išgyvenusiais trėmimus. Pagrindinę idėją knygai padiktavo R. Sepetys šeimos istorija.
• Knyga išleista 2011 m. yra 335 psl. Žanras – Romanas, Drama.
• Šioje knygoje aprašoma apie trėmimą į Sibirą, Sovietų valdžią.
• Vieną vakarą į Vilkų šeimos namus įsiveržia sovietų kariai. Jie turi susiruošti per 20 minučių. Įsėdę į tamsų traukinio vagoną visi pešėsi dėl geresnios vietos, visi buvo alkani, ištroškę ir pavargę.
• Ši knyga yra pamokanti kaip reikia vertinti savo šeimą, o jeigu...

Santjagui būdingi bruožai yra nepalenkiama valia, ištvermė, gerumas ir didžiulė meilė jūrai. Niekada nepraranda vilties. Senis gyvena skurdžiai, miega ant lovos, apklijuotos senais laikraščiais. Maitinasi žuvimi, kuria ne kiekviena dieną turį.
Nepaisant to, kad vietiniai žvejai senį vadina nepasisekusiu, nes jis aštuoniasdešimt keturias dienas nepagavo nė vienos žuvies, berniukas tiki seniu, visokeriopai palaiko ir skatina. Jaunas berniukas įkvepia Santjago viltį. Jis labai myli senį, todėl juo rūpinasi, atneša kavos ir valgyti, valo jo daiktus.
Jeigu iš jų abudu rinkti į ką norėčiau būti panaši, tai negalėčiau išrinkti, nes jie abudu yra labai geri žmonės. Iš šiu abudu žmonių mes galim daug ko išmokti. Pavyzdžiui iš berniuko galėtum išmokti gerumo, a iš senio niekada neprasti vilties.
Knygoje pasakojama apie seną žvejį, vardu Santjagas, kuris jau aštuoniasdešimt keturias dienas nepagavo nė vienos žuvies, bet jis nepraranda vilties tai padaryti kitą dieną. Jam labai padeda žvejoti berniukas, tačiau tėvai jam uždraudė plaukti žvejoti su Seniu, nes buvo kiti geriausi žvejai, kurie pagaudavo daug žuvų ir jie norėjo, kad berniukas plaukiotu su šiais žvejais, nors berniukas nenorėjo palikinėt seni, nes senis jį daug ko išmoko. Berniukas labai myli senį. Kiekviena rytą berniukas ateidavo ir duodavo seniui valgyti. Visą dieną praleisdavo kartų.
Ir pagaliau vieną rytą Senis pagauna milžiniška žuvis, kuri nutempia senio laivą toli į jūrą. Ir prasideda kova tarp žuvies ir senio. Taip senis jūroje praleidžia tris dienas. Tuo metu jis galvojo apie daugelį dalykų- apie savo gyvenimą, apie žuvį, kuri nepasiduoda ir tempe jo laivą, bet jis ja suprasdavo, nes jis žinojo, kad žuvis kaip ir jis norėjo gyventi ir kovojo už savo gyvenimą ir už tai jis ją ima gerbti. Žuvis jam pasidaro tarsi draugę, nes su kuo jis galėjo kalbėt, tai tik su žuvimi. Bet jis buvo priverstas ją užmušti, nes ilgiau jau negalėjo būti jūroje, nes ne buvo nei maisto, nei vandens. Jau...