Skaitydamas gali išmokti daug dalykų, lavinti vaizduotę, suprasti kitų žmonių jausmus, pasimokyti iš veikėjų klaidų ir mokytis spręsti problemas. Knyga turėtų būti vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Neskaitantis žmogus būtų be vaizduotės, be emocijų.
Skaityti verta todėl, nes skaitant yra lengviau rašyti rašinius, dėstyti savo mintis, kurti. Skaitymas lavina žodyną, taip pat praverčia rašiniuose, kai reikia pavartoti vaizdingus žodžius. Skaitymas lavina vaizduotę ir susikaupimą. Skaitant galima tapti protingesniu, įdomesniu žmogumi.
Pradėdamas skaityti kiekvienas pasirenka sau patinkantį ir tinkantį knygos žanrą. Vieniems patinka enciklopedijos, fantastinės knygos, kitus domina romanai, detektyvai...

Knygos skaitymas – lėtas ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Bet įpratę skaityti, tikrai suprasime, kokią naudą duoda knyga: ji gali nuraminti, padėti atsipalaiduoti arba paskatinti mąstyti, pažinti pasaulį ar žmones. Remdamasis skaitytomis knygomis, pagrįsiu, kodėl yra verta skaityti knygas.
Knygų skaitymas – vienas iš būdų geriau pažinti save, suprasti savo jausmus ir emocijas. Kai mes žiūrime filmą, mums viskas yra parodoma ir tereikia stebėti, o skaitydamas knygą žmogus pasitelkęs savo vaizduotę susikuria vaizdus pats. Veikėjai, jų apranga ir aplinka, kurioje vyksta veiksmas, knygoje nėra labai smulkiai ir detaliai aprašomas. Kiekvienas skaitytojas turi iš nurodytų detalių savo vaizduotėje susikurti išsamų paveikslą. Mano nuomone, ypač novelės žanras lavina žmogaus vaizduotę. Juk trumpame tekste, kuriame glaustas pasakojamas įvykis, beveik nėra aprašymų, o skaitytojas visą vaizdą susikuria pats. Jobo Biliūno novelėje ,,Kliudžiau“ pasakojama apie katytę, kurią pašovė berniukas. Katytės aprašymas apima vos vieną sakinį: ,,Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustirę ir pasišiaušę“, o mūsų vaizduotėje jau kyla katytės paveikslas. Kiekvienas skaitytojas savo vaizduotėje sukuria ir aplinką, kurioje vyksta veiksmas, ir net įsivaizduoja, ką jaučia ta maža katytė, ir kaip po ,,laimingo“ šūvio pasijuto berniukas. Kylantys jausmai ir emocijos, skaitant šią istoriją, atskleidžia žmogaus asmenines savybes, tokias kaip jautrumas ar gailestingumas, išlaisvina emocijas. Taigi, skaitydamas knygą žmogus ne tik lavina savo vaizduotę, bet ir labiau pažįsta save, geriau supranta savo emocijas, todėl skaityti yra verta.
Kita priežastis, kodėl skaityti verta, yra mokymasis gyvenimiškos patirties. Kuo labiau įsijauti į skaitomos knygos turinį, tuo labiau keičiasi tavo reakcija į gyvenimiškas situacijas. Juk viskas, apie ką skaitai, sukasi tavo galvoje, imi vertinti, mąstyti, svarstai, kaip pats būtum tokioje situacijoje pasielgęs. Patys gyvendami laimingose šeimose dažnai nė nesusimąstome, ką turi išgyventi vaikai, kurių tėvai yra geriantys ar smurtaujantys. Todėl knygos, kurios atskleidžia visai kitokią realybę, padeda mums kitaip...

Knygų skaitymas yra vienas iš svarbiausių mano gyvenimo aspektų. Jos lydi mane, nuo mažiausiųjų laikų. Su knygomis išmokau kalbėti, bendrauti, tapau komunikabili ir atsakinga. Šiais naujaisiais laikais žmonės pamiršo, kad knygų skaitymas yra labai didelė vertybė. Atlikus apklausą, pusę apklaustųjų pateiktų jog jie visiškai neskiria laiko knygų skaitymui. Statistika vis didėja, nes atsiranda naujausios technologijos, kurios skatina žmonės gyventi virtualiame pasaulyje ir nekreipti dėmesio į savo jausmus, išsilavinimą. Skaitymo nauda yra labai didelė. Esu vis dar viltyje, kad žmonių kurie mėgsta skaityti knygas vis didės. Nes juk knygos gali išmokyti mus gyventi.
Visų pirma, skaitymas lavina vaizduotę. M. Hedono romane „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, veikėjas – Kristoferis, patiria labai daug skaudžių situacijų, kurias žingsnį po žingsnio bando įveikti. Mums leidžiama įsivaizduoti berniuko situacijas, galvoti kokiu būdu tu jas įveiktum. Iš pradžių, pradedant skaityti knygą, mes nematome jokių vaizdų, tačiau jai einant į pabaigą, mes jau mintyse vaizdus turime, juk įsivaizduojant knygas, skaityti yra daug įdomiau. Knygų skaitymas priverčia mūsų vaizduotę dirbti, su laiku ji plečiasi. Ateityje gebėjimas įsijausti į kitų žmonių kailį, padės mums tiek darbe, tiek asmeniniuose santykiuose. Taigi, vaizduotė yra labai svarbus gyvenimo įrankis, kuris bus naudingas mums įvairiose gyvenimo situacijose.
Antra, skaitydami knygas atrandame ir kuriame save. Kaip David Foenkinos „Ištikus laimei“, sutuoktinių porą susitinka iš naujo....

Šiais laikais žmonės, ypač jaunimas, vengia skaityti knygas ir mano, jog tai beprasmiška.
Jaunimas iškeičia knygų skaitymą į naršymą internete, televizoriaus žiūrėjimą. Tad iškyla klausimas, kuo vertingos yra knygos? Remsiuosi žymaus Lietuvos rašytojo I.Šeiniaus impresionistiniu romanu "Kuprelis". Kūrinyje pasakojama apie kuproto malūnininko (praminto Kupreliu) nelaimingai užsibaigusią meilės istoriją, kurią jis papasakojo netikėtai į malūną užklydusiam jaunuoliui. Kai jo gyvenimo meilė jį paliko, Kuprelis panėrė į knygų skaitymą. Tai jam leido pamiršti skaudžius prisiminimus, bei...

Knyga – Tai ne vien surišti popieriaus lapai su viršeliu, bet ir nesibaigiantis informacijos šaltinis kuriame slypi svarbiausia bei nepakeičiama išmintis. Knyga – Tai kelias į pažinimą ir į mokslo pasaulį, kuriame slypi praeities istorija ir atrastos visatos paslaptys. Taigi knygas skaityti verta. Knygos prisideda prie žmogaus vystymosi, ir asmeninio tobulėjimo. Be knygų iki pat šiol nežinotume apie savo kilmę, pavardes, giminystės šaknis, kalbą, istoriją. Šiuolaikiniams apsuptiems technologijų žmonėms knygos pasidarė nebesvarbios, nes atrasta alternatyva - internetas, atrodo kaip geresnis būdas sužinoti rūpimą informaciją greičiau, be pastangų. Tačiau tai netiesa. Šiuolaikiniams žmonėms taip pat reikalingos knygos. Todėl šiandien, šioje kalboje remiantis savo žiniomis ir savo pačios patirtimi plačiai paaiškinsiu kokia knygos vertė žmogui ir ką naudingo ji gali duoti.
Pirmiausia – skaitydami plečiame ir turtiname savo žodyną. Skaitant knygas, labai dažnai pasitaiko naujų mums nevartojamų arba mažai vartojamų žodžių. Kuo daugiau skaitome, tuo daugiau žodžių įsimename. Kuo daugiau įsimename, tuo didesnė tikimybė, kad šie žodžiai persikels į mūsų kasdieninę kalbą. Su laiku mūsų kalba taps iškalbingesnė, lengvesnė, skambesnė o kitiems žmonėms patrauklesnė. Taip pat skaitymas didina bendrą išprusimą. Egzistuoja daugybė literatūros, kuri suteikia mums daug žinių ir išminties. Ypač dabar yra populiarios mokslinės knygos, kuriuose trumpai ir aiškiai paaiškinami įvairiausi dalykai. Tačiau net tie, kurie nesirenka mokslinės knygos, o į rankas griebia grožinę literatūrą ar biografijas, gali taip pat sužinoti apie istorinius įvykius ar apie kitus kraštus. Negaliu nepaminėti to, kad knygos taip pat lavina žmogaus vaizduotę. Skaitant patys susikuriame aplinkos vaizdą, knygos veikėjų išvaizdą ir įvykių detales. Skaitant, patys galvoje kuriame vaizdinius kurie mums padeda vis geriau suprasti kas norima...

Icchokas Meras

Kai kurie žmonės mano, kad knygų skaitymas , tai tuščias laiko švaistymas. Tačiau didžioji dalis žmonių iš prigimties yra smalsūs ir žingeidūs. Jie nori žinoti, kokia yra knygų nauda. Tik knyga gali patenkinti žmogaus poreikį sužinoti, patirti, išmokti.
Taip pat skaitydami mes atrandame save ir per save suvokiame kitus. Mes visi norime atsakyti i klausimą : ko aš noriu iš savęs? Knygos leidžia suprasti kokios yra tikrosios vertybės ir padeda atsirinkti naudingus dalykus. Tai aiškiai atsispindi Cat Clarke knygoje „Lemiamas apsisprendimas“ - kvaili žaidimai gali nuvesti prie tragiškų pasekmių....

Mano manymu, vienas iš svarbiausių knygų skaitymo pliusų yra vaizduotės lavinimas. Priešingai nei žiūrint filmą, kuriame žiūrovui pateikta vizualizacija, knygoje tik žodžiai. Skaitant, skaitovas galvoj sukuria savo vizualizaciją, savaip pagal autoriaus aprašą įsivaizduoja vietovę, veikėjus ir jų veiksmus. Gediminas Beresnevičius savo knygoje „Sukurk kroodilą“, rašė, kad vienas iš pagrindinių kūrybą skatinančių dalykų yra vaizduotės lavinimas. Anot jo, knygų skaitymas yra neatsiejamas dalykas kūrybai.
Taip pat knygų skaitymas suteikia žinių. Įsigilinus į siužetą, supranti kokias klaidas padarė veikėjai. Juk geriausia mokytis iš svetimų klaidų. Pavyzdžiui klasikiniame Jono Biliūno kūrinyje „Kliudžiau“, galima pajusti pagrindinio veikėjo patiriamą vidinį skausmą....

Skaitydamas gali išmokti daug dalykų, lavinti vaizduotę, suprasti kitų žmonių jausmus, pasimokyti iš veikėjų klaidų ir mokytis spręsti problemas. Knyga turėtų būti vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Neskaitantis žmogus būtų be vaizduotės, be emocijų.
Skaityti verta todėl, nes skaitant yra lengviau rašyti rašinius, dėstyti savo mintis, kurti. Skaitymas lavina žodyną, taip pat praverčia rašiniuose, kai reikia pavartoti vaizdingus žodžius. Skaitymas lavina vaizduotę ir susikaupimą. Skaitant galima tapti protingesniu, įdomesniu žmogumi.
Pradėdamas skaityti kiekvienas pasirenka sau patinkantį ir tinkantį knygos žanrą. Vieniems patinka enciklopedijos, fantastinės knygos, kitus domina romanai, detektyvai...

Anot anglų rašytojo ir žurnalisto Džordžo Orvelo mes turime skaityti knygas, kad suteiktume džiaugsmo savo sieloms. Taip pat galima sakyti, kad skaitant ateina ne vien džiaugsmo potyris, mes taip pat sužinome daug naudingos ir įdomios informacijos, suprantame kai kurių žmogiškųjų savybių svarbą bei skaitydami galime pamatyti kaip gera gyventi pasaulyje, kuriame ne viskas tobula.
Visų pirma skaityti knygas būtina, kad gautume ir lengviau įsisavintume naudingą arba tiesiog įdomią informaciją, nes netgi mokslininkai įrodė, kad skaitydami žmonės informaciją įsisavina lengviausiai. Manau, kad knygos yra apskritai vienas iš geriausių būdų plėsti savo akiratį ir gilinti žinias. Būtent dėl tokio naudingos informacijos ir žinių gavimo žmonės renkasi enciklopedijas, tokias kaip ,,Pasaulio atlasas“, ,,Pasaulio gamta“ ir kitos žingeidžių žmonių akį traukiančios knygos. Ten surašyta ne tik konkreti medžiaga apie tam tikrą daiktą ar objektą, tačiau ir įdomūs ar neįtikėtini faktai, kurie ypač patraukia dėmesį. Todėl dažnai enciklopedijas galima išvysti mokyklų lentynose ar tiesiog išdidžiai stovinčias namų aplinkoje. Taigi gauti naudingą ir įdomią informaciją skaitant yra tikras lobis.
Dar viena priežastis kodėl verta skaityti yra žmogiškųjų savybių svarbos supratimas. Skaitydami išsiaiškiname ne tik veikėjus, veiksmą, bet galime įgyti sampratą apie savybes tokias kaip draugiškumas, nuoširdumas ir dar daug kitų. Būtent apie tokias savybes ir jų panaudojimą yra parodoma knygoje ,,Trys paršiukai“. Ši istorija veda prie to, kad artėjant žiemai visi paršiukai turėjo pasistatyti po namelį, tačiau du jaunesnieji buvo tinginiai. Taigi jie paskutinę akimirką pasistatė po šiaudinį ir po medinį namą, o vyriausias paršiukas plušėjęs visą rudenį pasistatė...