Dovilė Bučiūnaitė gimusi 1985 metais, išsilavinimas aukštasis, profesinė kvalifikacija – buhalterė.
Dovilė Bučiūnaitė dirba vyriausia buhaltere.Vadovaudama darbuotojams, pirmenybę teikia kolegialiam klausimų sprendimui. Sprendimus priima operatyviai, atsakomybę už jų vykdymą prisiima sau. Geba numatyti priimamų sprendimų pasekmes bei greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.
Palaiko darbuotojų iniciatyvą, jei numato, kad jų pasiūlymai turės įtakos darbo sėkmei.
Vertina ir savo darbe aktyviai taiko specialiąsias žinias, gautas kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose.
Dovilė Bučiūnaitė požiūrį į darbo pareigas bei bendradarbius atskleidžia jos asmenines savybes. Ji principinga konfliktinėse situacijose, reikli savo ir kitų atžvilgiu.
Už nepriekaištingą darbo pareigų atlikimą Dovilei Bučiūnaitei buvo paskelbta bendrovės direktoriaus padėka.
Direktorius
(parašas)
Vytautas Barsys
∰
AKCINĖ BENDROVĖ „SVAJONĖ“
Kodas 25361478 Tyzenhauzų g. 145, LT-12345 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 456 1234 Faks. (8 ~ 5)456 1235
Uždarosios akcinės bendrovės „Dobilas“
Direktoriui
Į 2005-05-20 Nr. 2-45
DONATO NARBUTO CHARAKTERISTIKAr /> 2005.5.24 Nr. 2-46
Donatas Narbutas gimęs 1981 metais, išsilavinimas aukštasis, profesinė kvalifikacija – vadybininkas.
Donatas Narbutas dirba vadybininku nuo 1999 metų. Šiuo metu vadovauja darbuotojų grupei.
Vadovaudamas darbuotojams, pirmenybę teikia kolegialiam klausimų sprendimui. Sprendimus priima operatyviai, atsakomybę už jų vykdymą prisiima sau. Geba numatyti priimamų sprendimų pasekmes bei greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.
Palaiko darbuotojų iniciatyvą, jei numato, kad jų pasiūlymai turės įtakos darbo sėkmei.
Vertina ir savo darbe aktyviai taiko specialiąsias žinias, gautas kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose. Pastaruoju kėlė kvalifikaciją.
D.Narbuto požiūrį į darbo pareigas bei bendradarbius atskleidžia jo asmeninės savybės. Jis principingas konfliktinėse situacijose, savikritiškas, reiklus savi ir kitų atžvilgiu.
Už nepriekaištingą darbo pareigų atlikimą Donatui Narbutui buvo paskelbta bendrovės direktoriaus padėka.
Direktorius
(parašas)
Jonas Kvietkauskas
Direktoriaus pavaduotoja
(parašas)
Adolfina Mackevičienė

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „LEIDYBOS NAMAI“
Kodas 9027456 Naugarduko g. 7, LT-04444 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 213 1456
Akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“
Direktoriui
JONO JONAČIO CHARAKTERISTIKAr /> 2005-11-16 Nr. SR-87
Jonas Jonaitis vairuotojas UAB „Kelininkas“ nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2004 metų gruodžio 31 d. Tai sąžiningas, gerai atliekantis savo darbą žmogus, nekonfliktiška asmenybė. Su bendradarbiais Jonas Jonaitis taktiškas, mandagus ir malonus. Drausminių nuobaudų neturėjo.
Rekomenduoju jį jums ir neabejoju, kad turėsite puikų pagalbininką.
Direktorius
(parašas)
Jonas Tarvydas
Ūkio skyriaus...

Vieno talentingiausių XX a. lietuvių rašytojų V. Mykolaičio - Putino romanas “Altorių šešėly”, tai pirmasis meniškai brandus psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Romane vaizduojamas sudėtingas, įvairiapusis žmogaus charakteris konkrečioje aplinkoje, konkrečioje istorinėje laiko atkarpoje. Personažų poelgius motyvuoja gyvenimo aplinkybės, jie yra psichologiškai įtikinami. Dėmesys vidiniam pagrindinio veikėjo Liudo Vasario pasauliui, analitinis pasakojimo pobūdis leidžia romaną laikyti psichologiniu ir intelektualiniu.
Pirmoje kūrinio dalyje Liudas Vasaris – tylus, užsidaręs savyje („Liudukas buvo be galo drovus ir savy užsidaręs vaikas, ir jam reikėdavo panaudoti dideliausią valios prievartą pasisakyti kunigui savo nuodėmes.“) . Jis supranta, kad po kelerių metų neišvengiamai privalės tapti kunigu, nes to iš jo tikisi tėvai, tačiau suvokia, kad šiam luomui netinka. Taip pat klierikas supranta, kad privalo atsisakyti daugelio gyvenimo teikiamų malonumų. Tačiau tai neišvengiamai priešinasi jo brendimui ir traukai moterims. („ Bet kai jis išgirdo ją vadinant Liuce, pajuto keistą nerimastį ir smalsumą...“). Pirmoje dalyje labiausiai atsiskleidžia Vasario pastangos pažinti save, savo polinkius, galimybes, savo aukščiausias vertybes ir pasiryžimą jų laikytis, jas ginti einant konfliktų ir skaudžių apsisprendimų keliais. Taip Liudo asmenybė skyla pusiau. Viena pusė nori džiaugtis pilnaverčiu jaunuolio gyvenimu, o kita pusė reikalauja, kad būtų pateisinti tėvų lūkesčiai. Skilus asmenybei atsiskleidžia Vasario, kaip poeto, gabumai. Eidamas savęs pažinimo keliu jis vis labiau įsitikina, kad tik atsidavęs poetiniam talentui taps pačiu savimi, atras save. Taip pat išryškėja patriotiškumas („Liudą Vasarį tada jau buvo pagavusi pirmoji patriotizmo banga. Dirbti Lietuvai! Ką dirbti? Rašyti!“). Taigi Liudas Vasaris mokydamasis seminarijoj gyvena skatinamas jaunuoliško idealizmo,...

Pagrindiniame romano pasakojime Antaną Garšvą matome dirbantį di­džiausio Niujorko viešbučio keltuvininku (liftininku). Jis dėvi teatrinį kostiumą primenančią uniformą; privalomos baltos pirštinės uždengia motinos dovanotą žiedą, kuris yra Garšvos asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. Apsivilkęs uniformą žmo­gus nebeturi teisės būti savimi, taisyklės griežtai riboja jo išvaizdą ir elgesį, kuris turi tiksliai atitikti viešbučio mechanizmo darbą. Švarko atlapų kampuose pritvirtinti skaičiaus 87 ženklai paverčia svečius ap­tarnaujantį keltuvininką savotišku biorobotu, neturinčiu jokių indivi­dualybės žymių.
Kino filmuose jums tikriausiai yra ne kartą tekę matyti, kaip atrodo prabangių viešbučių patarnautojai, ir nesunkiai galite įsivaizduoti ne­jaukią taip apsirengusio žmogaus savijautą. Antanui Garšvai ryškia­spalvis keltuvininko kostiumas primena Johano Štrauso (Strauss) ope­retę, o jis pats, vilkėdamas suaugusiam vyrui nederantį drabužį, jaučiasi kaip į žmonių pasaulį patekęs kaukas. Garšva kenčia ne tik dėl bepras­miško darbo – lietuvių kalba tebemąstantis personažas išgyvena tam tikrą dvilypumą vien angliškai kalbančioje visuomenėje ir ironiškai sa­ve apibūdina kaip lietuvių tautos ambasadorių. Be to, Garšva, kaip po­etas, dar stipriau jaučia svetimumą ir priešiškumą sumaterialėjusios Amerikos atžvilgiu. Garšva norėtų nusivilkti uniformą, išsivaduoti iš kauko būsenos ir būti tiesiog žmogus, kūrybinė asmenybė, tęsti Maž­vydo pradėtą darbą, tačiau jo laisvę negailestingai suvaržo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Kitų galimybių, išskyrus bukinantį keltuvi­ninko darbą, emigrantas Garšva neturi.
„Labai malonus oras, madam. Jūs šiandien nuostabiai atrodote! Vos pažinau”, sako Garšva hotelio gyventojai, kuri šešiasdešimties metų. „Jūs esate žavus”, atsako ji. Ir abu šypsosi.
Su viešbučio klientais Garšva elgiasi kaip nuolat besišypsantis akto­rius, pagal aplinkybes improvizuojantis įsiteikiamus žodžius. Nedaug šilumos justi ir bendravime su kitais viešbučio darbuotojais: dažniau­siai jie apsikeičia maloniomis replikomis ir prasilenkia lyg du keltuvai, judantys skirtingomis kryptimis. Iš visų darbuotojų, su kuriais bendrau­ja Garšva, išskiriami trys personažai: starteris ir du keltuvininkai. Svar­biausias yra lenkas girtuoklis Stanley, menininkas (muzikantas) kaip ir Garšva. Abiejų draugų likimai panašūs: jaučiasi svetimi Amerikos vi­suomenėje, negalintys realizuoti savo talento, kenčiantys dėl nesusiklosčiusio asmeninio...

Baltaragio su Jurgos santykiai yra labai artimi jis prie jos yra labai prisirišęs nori apsaugoti ją nuo Pinčiuko, bei paguodžia ją kai jai liūdna.
Santykiai su Pinčiuku buvo niautralūs iki tol kol Pinčiukas suprato, kad Baltaragis jį apgavo tada jų santykiai pasidaro labai įtempti, nes Pinčiukas blokuoja atvažiavima piršliams ir visokias kitokias velniškas gudrybes.
Santykiai su Uršule yra geri iki tol kol jos manymu tas raganius nepakiša jos Pinčiukui, nes iki tol ji jam padėdavo tvarkytis, gaminti maistą ir taip toliau, bet kai ją pakiša tada Uršule ji vadina Raganiumi ir bando sunaikinti malūną.
Aš tai manau, kad Baltaragis yra geras žmogus kai reikia pagalbos padeda yra sumanus.
Pinčiukas yra infernalios kilmės būtybė turi ragiukus bei kanopas. Bet jis slepia savo velio ženklus todėl dažniausiai pasirodo žmogaus pavidalu. „ „Nusiėmė
ponaičiukas kepeliušką ir nusilenkė. Baltaragis pamatė du ragiukus,
iššokusius kaktoje, ir jokių abejonių neliko.”
Pinčiukas gyvena paudruvės pelkėse šalia Baltaragio malūno. „Apkaltino ji Baltaragį, kad jis, senas raganius,
norėjęs ją, skaistybės apžadus padariusią mergelę,
išleisti ne už to kito, tiktai už paties velnio, kuris iš
seno Paudruvės pelkėse gyveno ir Pinčuko vardu
vadinosi“
Jo siekis yra Gauti Baltaragio dukterį kuria Baltaragis net to nežinodamas pasirašė su juo sutartį.
Ir dar norėjo atkeršyti už apgavystę
Pinčiukas yra tinginys, nes niekam nedarydavo nei blogo nei gero tiktai seėdavo savo pelkėse ir klausydavo, kaip malūnas ūžia. „Pinčukas buvo toks netikęs velnias ir dar toks tinginys, kad
niekam nepadarydavo nei bloga, nei gera“
Pinčiukas pirmą kartą pasirodo kai nustoja suktis malūnas pas Baltaragį ir tada jisai sudaro sutartį su Baltaragiu sutartis buvo tokia, kad Baltaragis Nuolat suką malūną, o Pinčiukas jį sutuokia su Marcele, bet jis dar turėjo pažadėti, kad duos tą ko dar neturi.
Pinčiukas keršija Baltaragiui, nes kai baigiasi jų sutartis Baltaragis jį apgauna ir atiduoda ne Jurgą, bet uršulę nuo to laiko kai uršulė Pinčiuką stipriai primuša tada jis ir jai keršija. Ir keršija dar vienam veikėjui tai...

Kiekvienas autorius rašydamas knygą stengiasi kūrinio veikėjus išreikšti savaip. Taip pat ir Oskaras Vaildas. Skaitydami jo romaną „Doriano Grėjaus portretas“ labiausiai išryškėjo pagrindinio veikėjo vertybės ir charakterio bruožai. Romane kūrinio pagrindinė mintis buvo aiški – nors žmogus yra nepriekaištingas išorėje, tai bus beviltiška jeigu to paties grožio negalės išlaikyti ir viduje. Jis buvo pernelyg išpuikęs savimyla, bei labai vertino savo garbę ir grožį, kuriuo pats negalėjo atsigrožėt, todėl šiandien ir aptarsim jo charakterio bruožus ir vertybes. Iš visų ydų, žeminančių žmogų savimeilė, puikybė ir naivumas yra pačios pavojingiausios. Deja, pagrindinis kūrinio veikėjas - Dorianas šiomis ydomis pasižymėjo. Tačiau susipažinęs su Henriu jis pasikeičia – perima savo naujojo draugo pasaulėžiūrą, aukštinančią grožį, malonumus ir jaunystę. Kuomet Bezilis baigia portretą, Dorianas išsako troškimą, kad jis išliktų amžinai jaunas ir žavus, o sentų tik paveikslas. Supanašėjęs į draugą, Dorianas pradeda gyventi visiškai kitą gyvenimą: apimtas puikybės, palieka savo merginą Sibilę dėl jos nepasisekusio pasirodymo spektaklyje ,,Romeo ir Džuljeta”. Pažeminta mergina nusižudo. Po Sibilės mirties, Dorianas ima gailėtis ir netrukus pastebi, kad jo portretas...

Šiais mokslo metais ji turėtų būti 8 klasėje. Pažymiai labai įvairūs, stabilumo nėra. Kai netingi ir pamokai pasiruošia, gaunas gerus pažymius. Labai sunkiai sekasi matematika, biologija. Patinka lietuvių kalba, rusų kalba, istorija. Dėl pažymių, Ieva nėra pavyzdinga mokinė, tačiau labai draugiška, veikli ir aktyvi.
b) Drausmingumas
Kalbant apie drausmingumą, tai Ieva nėra labai drausmingas vaikas. Mokykloje yra gavusi ne vieną pastabą, kartais atsikalbinėja prieš mokytojus. Jai atrodo, kad kai kurių mokomųjų dalykų vertinama yra neteisingai ir dėl to kyla konfliktai. . Ieva ne visada adekvačiai atsižvelgia į pastabas, į blogą įvertinimą. Ne visada geba valdyti savo impulsyvumą. Tačiau dėl jos elgesio tėvai į mokyklą asmeniškai kviečiami dar nebuvo . Ji nėra pyktibiškas vaikas. Mokytojai su ja susitvarko lengvai, užtenka vos keletos pastabų.
c) Mokyklos režimo laikymasis
Mokykloje Ieva laikosi nustatytų mokyklos bei mokinio taisyklių. Iš pamokų nebėga, neveluoja, pyktibiškai pamokai netrukdo. Ateina apsirengusi tvarkingai, visada pasiruošusi pamokai, tik ne visda atlikusi namų darbus.
d) Sugebėjimas mokytis
Ieva mokytis sugeba, bet bėda ta, kad ji tingi. Kai būna pasiruošusi, gauna 9 ir 10. Manau problema yra dar ir tai, kad ji labai užimta užklasine veikla. Ieva labai veikli ir aktyvi. Lanko daug būrelių ir namo grįšta tik vakare. Todėl ir pamokas pradeda ruošti tik vakare. Mergaitė pirmenybę teikia būreliams, o paskui tik mokymuisi. Sugeba dirbti su vadovėliu savarankiškai, tačiau reikia paskatinti. Šią mokinę pažįstų labai gerai, nes ji yra mano dukterėčia, labai daug laiko praleidžiu su ja. Pastebėjau, kad ją paskatinus ir pagirus- iš karto jaučiasi jos noras mokytis, atsiranda motyvacija, o taip pat ir pažymiai pagerėja.
3. Bendrieji gebėjimai
a) Dėmesys
Ieva neturi dėmesio sutrikimų. Aišku čia dar daug kas priklauso nuo pateikiamos informacijos ar užduoties įdomumo. Jeigu vaikas labai sudomintas, jo dėmesį atitraukti sunku. Ieva vienu metu gali atlikti kelis darbus ir perkeltį dėmesį nuo vieno darbo prie kito. Jai nereikia...

Savo idėją rašytoja išreiškia siužetu ir charakteriais. Jos sukurti veikėjai tartum atėję iš paties gyvenimo: jie tokie ryškūs, kad juos tiesiog matome, girdime jų kalbą. Visi Vingiai iš vieno pasaulio, Katrė – iš kito, bet kiekvienas yra individualybė, gyvas žmogus, turintis savo nepakartojamus bruožus.
Ryškiausi „Marčioje“ Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės griaužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Tačiau jų charakteriai savaip skirtingi.
Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią. Jo šiurkštumą, nesiskaitymą su šeimyna demonstruoja kiekviena replika: „tylėk, na!- sušuko vyras.- Tuoj gauni į snukį! Kaip sakau, taip ir bus“. Savo neribotą valdžią Vingis ir tokiais visai jo elgsenai būdingais žodžiais : „Mano žemė, mano gyvenimas, mano viskas, turiu valią“. Tačiau Vingis daugiau šūkauja, o iš tikrųjų jokios galios neturi, nes ir žmona, ir sūnus jo ne itin bijo.
Vingienė, rodos, turėtu būti tokio vyro užuita, o tuo tarpu ji priešgyniauja, ginčijasi, bet jų abiejų požiūriai į gyvenimą iš tiesų beveik sutampa. Vingienė nemažiau atžari negu vyras, jos pagiežingas balsas nuolat skamba troboje. Apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, todėl ir marti, mėgstanti apsigerbti, jai kelia įtarimą. „Man nereik cackų pacackų! Man reik tokios purvabridės kaip ir aš pati“, - šaukia ji, sužinojusi, kad tėvas siūlo Jonukui siųsti piršlius pas...

Gėtė buvo universali asmenybė, šis bruožas būdingas ir „Faustui". Pirmoji veikalo dalis lyg ir susieta su viduramžiais – gotikiniai skliautai, seni rankraščiai, magija, bažnytinė muzika, dvasių šaukimas, velnio pasirodymas.
Vidinių prieštaravimų draskomas Faustas nėra idealus herojus. Tragedijos pradžioje jis – individualistas, galvoja tik apie savo asmeninė būtį, nori įgyvendinti savo nenumaldomus troškimus. Bet vėliau ryškėja Fausto meilė žmonijai. Vidinį prieštaringumą Gėtė vaizduoja ne kaip silpnybę, o kaip būtiną žmogaus savybę, verčiančią ieškoti, siekti kažko naujo. Faustas trokšta nenurimti, nesustoti vietoje. Veikla, nuolatinis siekimas – jam didžiausios vertybės. Tai atsikleidžia Faustui verčiant Evangeliją pagal Joną. Faustas nueina sudėtingą kelią, kol įsitikina, jog žmogaus gyvenimas – nuolatinė veikla. Visiškos tiesos ir galutinio tikslo niekada negalima pasiekti.
Fausto, kaip visos žmonijos atstovo misija, jo pažinimo kelias parodomas jau veikalo pradžioje. „Faustas" turi du prologus, vienas vyksta teatre, kitas – danguje. Mūsų neturi stebinti tai, kad Gėtės ,,Fauste" vaidina Biblijos personažai – archangelai, Dievas, velnias Mefistofelis. Tai amžinosios, tarpusavy kovojančios gėrio ir blogio jėgos, dangus ir pragaras čia sutartinės sąvokos, atitinkančios viduramžių dvasią, du kraštutinumai, tarp kurių blaškosi žmogus, kai dėl jo kovoja priešiškos jėgos. Dievo ir Mefistofelio dialoge ryškėja Fausto ateities perspektyva:
Taip, jis tamsybėj klaidžioja; bet aš
Savajam tarnui šviesą tuoj atskleisiu.
Juk sodininkas žino, kokį vaisių
Jo...

Vardenis Pavardenis (asmens kodas:), gyvenantis Gatvės g. 6, Vilniuje UAB „ĮMONĖ“ dirbo nuo pat bendrovės įsteigimo 2020.01.01. Pirmuosius metus Vardas dirbo vadybininku. Buvo įvertintas jo atkaklumas ir darbštumas, dėl to vėliau jis paskirtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, kurias užėmė 2 sekančius metus.
Kaip žmogus yra...

Prieš stojant į mokyklą , berniukas lankė darželį , kur susipažino su raidėmis, skaičiais. Papildomai jokių mokslo ar švietimo įstaigų Darius nelanko.
Labai mėgsta skaičiuoti, dainuoti ir juokauti. Lanko mokyklos chorą. Darius klaipėdietis, gyvena šalia mokyklos, todėl pats į ją ir ateina.
Berniukas antametis nebuvo,jis čia mokosi nuo pirmos klasės.
1.2. Berniukas auga pilnoje šeimoje, turi tėtį ir mamą. Be jo šeimoje yra dar vienas vyresnis brolis.
Tėtis aukštąjį išsilavinimą turintis verslininkas, dirbantis pagal patentą. Materialinių sunkumų šeima neturi.
Berniuko mama šiuo metu dirba pardavėja-konsultante Akropolyje.
Gyvena šeima Klaipėdoje, 2 kambarių bute, pasak Dariaus namuose mažai erdvės jam.
II. MOKINIO MOKSLUMO, JO ELGESIO IR KITOS MOKYKLINĖS VEIKLOS APIBŪDINIMAS.
2.1. Berniukas pats vidutinio gabumo mokinys. Labai patinka ir ypač sekasi berniukui matematikos pamokos, o ypač sunkiau su lygtimis, labai reiškiasi per matematikos ir gimtosios kalbos pamokas.. Jis mielai skaito garsai ir raiškiai tekstus ir užduotis klasėje. Dariaus noras atlikti užduotį per pamokas priklauso nuo daugelio dalykų: nuotaikos, nuovargio, užduoties sudėtingumo ir įdomumo. Jeigu užduotys įdomios, vaikas nepavargęs ir geros nuotaikos jis sugeba dirbti geriausiai iš visų klasės draugų ir prašo vis papildomų užduočių. Bet jeigu nuotaika prasta ir vaikui neįdomu, tai jis padarys tik tiek kiek vidutinis mokinys, neprašydamas naujų užduočių. Vaikas nuo programos neatsilieka, ir yra toliau pažengęs matematikos pamokose nei kiti klasės mokiniai.
Darius neramus, kai nori paklausti ar kai yra kviečiami atsakinėti kiti mokiniai, virsta iš suolo.
2.2. Kalbant apie drausmingumą, tai Darius drausmingas vaikas. Neteko pateikti nei vienos pastabos dėl jo drausmės, išskyrus virtimus iš suolo. Jis ne tik drausmingas pats bet ir palaiko drausmę klasėje, sudrausmindamas savo klasės draugus. Dėl to buvo ne kartą įžeistas klasės draugų, tačiau jam pavyko su jais susitarti, kad vaikai gerbtų mokytoją.
Darius visada tvarkingai apsirengęs, uniforma visada...