Pereinamuoju procesu vadinamas toks elektromagnetinis procesas, kuris vyksta elektros grandinėje kol pereinama nuo vieno nusistovėjusio rėžimo prie kito. Tai įvyksta, kai šuoliu pakinta grandinės struktūra, jos elementų parametrai , taip pat kai prijungiami ar atjungiami šaltiniai.
Pereinamųjų procesų analizės tikslas yra nustatyti tiesinės elektros grandinės srovių ir įtampų momentines reikšmes per laiko tarpą nuo pereinamojo proceso pradžios (t0). Analizė atliekama sprendžiant tiesinių diferencialinių lygčių sistemą, sudarytą pagal žinomus grandinių skaičiavimo metodus, kai t>0.
Pereinamieji procesai tiesinėse elektros grandinėse gali būti nagrinėjami įvairiais metodais: klasikiniu, operacininių, dažniniu, būsenos kintamųjų ir kt. metodas parenkamas atsižvelgiant į nagrinėjamos grandinės sudėtingumą, poveikio į grandinę pobūdį, taip pat į pereinamųjų procesų analizės tikslą įvairiose technikos srityse.
Pereinamieji procesai atsiranda grandinėje įvykus komutacijai. Komutacija vadinamas aktyviųjų ir pasyviųjų grandinės šakų ar elementų prijungimas, atjungimas bei perjungimas, kuriems įvykus pasikeičia grandinės parametrai ar schema.Tą momentą, kai įvyksta komutacija, laikome pereinamojo proceso pradžia, t.y. komutaciją žymime t0. Tuomet laiko momentą prieš komutaciją žymime t-0, o laiko momentą tuoj po komutacijos – t  +0.
Elektros grandinei komutacijos momentu galioja I ir II komutacijos dėsniai. Laikoma, kad elektros grandinės elementai L ir C pastovūs.
I komutacijos dėsnis. Srovė induktyvume ir srovės sukurtas magnetinis srautas tuoj po komutacijos išlieka tokie pat kokie buvo prieš komutaciją: iL(+0)  iL(-0), (+0)  (-0).
II komutacijos dėsnis. Įtampa talpoje ir sukauptas elektros krūvis talpoje tuoj po komutacijos išlieka tokie pat kokie buvo prieš komutaciją: uc(+0)  uc (-0), q(+0)  q(-0).
Srovės induktyvume iL ir įtampos talpoje uc reikšmes momentu t0 vadiname nepriklausomomis pradinėmis sąlygomis. Kitų srovių ir įtampų taip pat jų išvestinių reikšmes tuoj po komutacijos vadiname priklausomomis pradinėmis sąlygomis.
30 variantas
1...

Elektrotechnika - tai technikos mokslo šaka, aprėpianti elektrinių ir magnetinių reiškinių teoriją ir jų praktinį taikymą. Elektrotechnika, kaip taikomasis mokslas, nagrinėja pačius bendriausius elektromagnetinių procesų analizės ir sintezės metodus, taikomus elektros mašinose, elektros pavarose ir t.t. Tai yra nuolatinė srovė, kintamoji srovė įvairiose elektros grandinėse, keturpoliai ir t.t.
Šiame darbe nagrinėsiu pereinamuosius procesus tiesinėje elektros srovės grandinėje. Elektros srovės grandinės rėžimą,kai įtampa,bei srovė nekinta bėgant laikui arba kinta periodiškai , vadinsime nusistovėjusiu elektros grandinės darbo rėžimu. Anksčiau tyrėme tik elektros grandinių stacionariuosius režimus. Laikydavome, kad įjungus imtuvą į tinklą, jo nuolatinė arba kintamoji srovė įgauna tam tikrą vertę (I=const. arba Im=const.), kuri negali pakisti, jei nepakeisime šaltinio ar imtuvo parametrų.Tačiau grandinę išjungus srovė pranyksta tuo pačiu metu, per laiko tarpą t=0. Bet iš tikrųjų taip atsitinka nevisada: jei elektros grandinėje yra energiją kaupiančių ar atiduodančių elementų, tuo momentu kai keičiasi jos rėžimas, vyksta pereinamieji procesai.
Pereinamuoju procesu vadinsime reiškinį, kurio metu elektros grandinė pereina iš vieno darbo rėžimo į kitą. Tai įvyksta tada, kai šuoliu pakinta grandinės elementų parametrai, tuo pačiu prijungiami ar atjungiami šaltiniai. Pereinamieji procesai gali vykti tik grandinėje, kurioje yra reaktyviųjų elementų.
Kartais pereinamasis procesas yra įprastas grandinės darbo rėžimas. Šitaip veikia relaksaciniai generatoriai, elektriniai filtrai, impulsyviniai suvirinimo įrenginiai, implsinės lempos, skaičiavimo technikos loginiai elementai.
Kitu atveju pereinamasis procesas gali būti avariniu grandinės darbo rėžimu, kurio metu įtampa arba srovė galbūt bus didesnė, nei praėjusio ar ateinančio nusistovejusio rėžimo.
Elektros srovės grandinėse yra reaktyvieji, bei aktyvieji imtuvai. Aktyviuosiuose imtuvuose energija nėra kaupiama, bet yra negrįžtamai paverčiama kitokios rūšies energija. Prie tam tikrų sąlygų, galime sakyti, kad aktyviuosiuose imtuvuose pereinamieji procesai nevyksta : srovė atsiranda ir pradingsta per laiko tarpą t=0.
Analitinė dalis
DARBO DUOMENYS
Duota:
Variantas
E,V
L,mH
C, μF
R1, Ω
R2, Ω
R3, Ω
21
100
1
10
50
2
25
Rasti:
1pav. Darbo schema
UŽDAVINIO SPRENDIMAS KLASIKINIU METODU
Kadangi ir sujungti nuosekliai,juos galima sudėti ir skaičiuoti,kaip viena rezistorių:
Pereinamojo proceso sroves užrašau nusistovėjusios ir laisvosios srovės dedamosios suma, apskaičiuoju srovių ir...

Rasti lentelėje nurodyto dydžio (srovės arba įtampos) kitimo dėsnį po komutacijos. Uždavinį spresti klasikiniu ir operaciniu metodais.
L, mH
C, mF
R1, W
R2, W
R3, W
R4, W
150
4
5
3
10
2
13
Rasti:
1 Pav. Skaičiavimo shema
Sprendimas
Skaičiavimas klasikiniu metodu
1. Ieškomą srovę išreiškiu nusistovėjusios ir laisvosios dedamųjų suma:
;
2. Ieškomosios srovės nusistovėjusi dedamoji:
;
3. a) Randu pradines nepriklausomas sąlygas:
1 komutacijos dėsnis
;
2 komutacijos dėsnis
;
3. b) Randu pradines priklausomas...

Elektrotechnika yra mokslas, tiriantis elektromagnetinius procesus ir jų praktinį panaudojimą. Teorinė elektrotechnika, kaip taikomasis mokslas, nagrinėja pačius bendriausius elektromagnetinių procesų analizes ir sintezės metodus, taikomus įvairiose elektrotechnikos šakose (elektros mašinose, elektros pavarose ir t.t.), Daugelyje elektrotechnikos įrenginių panaudojami apriboti elektros srovės keliai, vadinami elektros grandinėmis. Fiziniu požiūriu elektros grandinę sudaro šaltiniai ir imtuvai, kurie sukuria tam tikrą grandinės rėžimą. Elektros grandinės darbo rėžimas, kai srovė ir įtampa laikui bėgant nekinta (nuolatinės srovės grandinė) arba yra periodinės laiko funkcijos (kintamosios srovės grandinė), vadinamas nusistovėjusiu. Tokio režimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant algebrinius grandinių analizės metodus. Tačiau realiose grandinėse šaltiniai, imtuvai gali būti prijungiami arba išjungiami.
Pakitus grandinės schemai arba jos elementų parametrams, jos nusistovėjęs rėžimas sutrinka. Bet koks grandinės pakeitimas, sutrikdantis nusistovėjusį rėžimą, vadinamas komutacija. Įvykus komutacijai, grandinė pereina nuo vieno nusistovėjusio rėžimo prie kito. Taigi tokie procesai, vykstantys grandinėje po komutacijos , jai pereinant nuo vieno nusistovėjusio rėžimo prie kito, vadinami pereinamaisiais procesais. Pereinamieji procesai vyksta tik tokiose grandinėse, kuriose yra reaktyviųjų elementų. Tokių procesų analizės tikslas yra nustatyti tiesinės elektros grandinės srovių ir įtampų momentines vertes per laiko tarpą nuo vieno pereinamojo proceso pradžios (t = 0), tai yra nuo to momento, kai vienas nusistovėjęs rėžimas staiga pakinta iki tada, kol nusistovės kitas rėžimas. Pereinamieji procesai tiesinėse elektros grandinėse gali būti nagrinėjami įvairiais metodais: klasikiniu, operaciniu, dažniniu, būsenos kintamųjų metodu. Metodas pasirenkamas atsižvelgiant į nagrinėjamos grandinės sudėtingumą, poveikio i grandinę pobūdžio, į pereinamųjų procesų analizės tikslą, nes kai kuriais atvejais pereinamasis procesas yra normalus grandinės darbo režimas. Bet toks procesas gali tapti avariniu grandinės režimu, kurio metu srovė arba įtampa gali daug kartų viršyti buvusio arba būsimo nusistovėjusio režimo vertes, o tai gali pakenkti prietaisui.
ANALITINĖ DALIS
Šiame darbe pereinamuosius procesus skaičiuosiu dviem metodais: klasikiniu ir operaciniu.
Pereinamieji procesai galimi, kai šuoliu pakinta grandinės struktūra, jos elementu parametrai, prijungiami ar atjungiami šaltiniai (mano...