Maironio poema “Jaunoji Lietuva”. Įžangos analizė.
Maironis lietuvių kūrybojeužima labai svarbią vietą vien dėl to, jog nuo jo kūrybos prasidėjo naujas eilėraščių suvokimas, pagrįstas nauja eilėdara ir jausmais. Autoriaus poema „Jaunoji Lietuva“ parašyta tokiu istoriniu laiku, kai spaudos draudimas Lietuvoje jau buvo panaikintas, kai žmonės gyveno tautinio atgimimo idėjomis. Tai buvo romantizmo epochos ir jos idėjų veikiami žmonės. Ne išimtis ir pats Maironis. Savo poemoje „Jaunoji Lietuva“ jis pavaizdavo savo gyvenamąjį metą, jo žmones ir siekius bei problemas. Taip pat išreiškė meilę tėvynei.
Pavadinimas pabrėžia – Jaunoji Lietuva. Maironis kalba apie tą Lietuvą, kuri nuo XIXa. pab., nuo „Aušros“ ir „Varpo“ laikų tarsi budo iš ilgo miego, kėlėsi naujam politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Taigi, pavadinimą galima interpretuoti kaip naujos, atbudusios Lietuvos rodiklį.
Poemos įžangos turinys skyla į dvi dalis. Vienoje – Lietuvos praeitis, kitoje – dabartis, kuri palaipsniui pereina į ateitį. Autorius aukština Lietuvos praeitį, lygina ją su dabartimi ir siekia kovoti, kad senieji laikai grįžtų. Kūrinio nuotaika pakili, patriotiška. Skatinama meilė tėvynei, pasiryžimas dėl jos padaryti viską. Tai lyg kvietimas į kovą dėl geresnės Lietuvos ateities. Pagrindinė problema – dabartinė Lietuvos padėtis, o praeitis aprašoma taip, lyg būtų buvęs idealus pasaulis. Dabartis nuspalvinama pesimizmo spalvomis: „Miega bočių šalis!/ Apsiniaukus naktis/ Tiek amžių kaip jai nebešvinta!..”.
Lyrinis poemos subjektas yra oratorius. Jo kalba pakili, patriotiška, raginanti kovoti. Lyrinis „Aš“ šia kalba kreipiasi į visą tautą,...

Svarbiausi tarpukario Lietuvos įvykiai ir datos. Lietuvos okupacija. Visa ši informacija pateikta šiame rašto darbe glaustai ir aiškiai, tam, kad perskaičius žinotumėte chronologinę įvykių seką ir tokiu būdu gautumėte geresnį pažymį!

Lietuva, Latvija ir Estija, arba kitaip, Baltijos šalys yra labai glaudžiai susiijusios tarpusavy tiek savo geografine padėtimi, tiek istorija, politine sistema bei ekonomika. Tačiau, kaip ir visur kitur, visada galima rasti skirtumų. Šio darbo tikslas – palyginti Baltijos valstybes kuo daugiau aspektų, išskirti jų panašumus ir skirtumus. Įdomumo dėlei, aukščiau pateiktos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos ir nacionaliniai herbai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos geografinė padėtis yra labai panaši, nes šalys yra kaimynės ir palyginus nedidelio ploto. Visos trys valstybės turi bendrą pavadinimą – Baltijos šalys, ir vakaruose turi išėjimą į Baltijos jūrą (Latvija bei Estija jį turi dar ir šiaurės vakarų bei šiaurinėje šalies dalyje, t.y. Rygos ir Suomijos įlankos). Piečiausiai esanti Lietuva yra pačiame geografinės Europos centre ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje. Šiauriau gyvena mūsų kaimynai latviai, o dar šiauriau – latvių kaimynai estai. Lietuva, Latvija ir Estija yra toje pačioje laiko juostoje.
Šalies ploto atžvilgiu pirmaujame mes – Lietuvos teritorija užima 65 200 km². Tačiau tik nežymiai nuo mūsų atsilieka kaimynai latviai – jų valstybės bendras plotas yra 64 589 km². Šiek tiek daugiau atsilikusi Estija, kurios teritorija, kartu su keliomis jai priklausančiomis didesnėmis salomis, bei daugybe mažesnių salelių, užima 45 226 km².
Kalbant apie šalies gyventojų skaičių, vėlgi pirmauja Lietuva, kurioje, 2006 m. liepos mėn. duomenimis, gyvena 3 585 906 žmonės (68,5% iš jų gyvena miestuose). Remiantis tais pačiais duomenimis, Latvijoje yra 2 274 735 gyventojai, o Estijoje - 1 324 333, taigi, grubiais paskaičiavimais, vos ne trigubai mažiau nei Lietuvije ir beveik dvigubai mažiau nei Latvijoje. Visi šitie skaičiai daugmaž proporcingai atsispindi ir bendrame gyventojų tankyje: Lietuvoje - 55,00 žm./km², Latvijoje - 35,22 žm./km² ir Estijoje - 29,28 žm./km².
Latvijos ir Estijos sostinės Ryga (Rīga) bei Talinas (Harju arba Tallinn) nuo Lietuvos sostinės Vilniaus skiriasi tuo, jog tuo pačiu yra ir uostai (Ryga įsikūrusi didžiausios Latvijos upės –...

Lietuva Caro valžioje XIXa. Rusijos politika: 1863–1905 m.

Lietuviškoji spauda Amerikoje Lietuviškoji spauda Amerikoje atsirado 1874 m. Tačiau ir ji buvo toje pačioje lenkų brolybės dvasioje.

Mindaugo laikų Lietuva: valstybės sukūrimas, Mindaugo ir jo šeimos pasikrikštyjimas, Lietuvos Karalius, Voruta, Kova dėl Mindaugo palikimo, Viduramžių Lietuvos palikimas, Baltarusija, Ukraina.

Lievuva, 6-9 dešimtmetis, disidentų judėjimas, pasipriešinimai.

Pasaulio ekonomika – tai nacionalinių ekonomikų visuma, bei jų tarpusavio bendradarbiavimas. Norime ar nenorime, kasdien mes vis daugiau ir daugiau girdime apie pasaulio ekonomika, kuri yra mūsų gyvenimo dalis. Ji vis labiau mus veikia ir skverbiasi į mūsų kasdienybę, ir visai nesvarbu ar mes tai suprantame ar ne.
Visi mes vienaip ar kitaip susiję su pasaulio ekonomika. Tačiau su pasaulio ekonomika esame susiję ne vien kaip užsieninių prekių ir paslaugų vartotojai. Pasaulio ekonomika apima visus žmonių, verslo ir valstybių tarpusavio santykius, kurie peržengia valstybių sienas, kartais net ir neteisėtai. Pasaulio ekonomikos kriterijais vadovaudamiesi, siekiame tam tikrų politikos ar ekologijos tikslų. Apskritai visa, kas peržengia valstybių sienas – paslaugos, prekės arba pervesti pinigai – sudaro pasaulio ekonomikos dalį. Maisto produktų importas, automobilių eksportas, investicijos užsienyje, net paslaugos, kaip antai: kino filmai ar turizmas – tai kiekvienos šalies įnašas į pasaulio ekonomikos veiklą.
Tendencijų analizė leidžia mums pažvelgti į ateitį ir pamatyti keletą galimų problemų ir perspektyvų XXI a. pasaulio ekonomikoje. Tačiau reikia turėti omeny, jog prognozavimas – tai ta sritis, kur daroma daugiausia klaidų. Naujos pasaulio ekonomikos vystymosi tendencijos pasireiškia globalizacija, poindustrializacija, transnacionalizacija, internacionalizavimu ir informacinių technologijų vystymusi bei naujos visuomenės ir naujų požiūrių formavimusi.
• Vadovavimas.
Kadangi ekonominė plėtra yra neatsiejama nuo ekonomikos augimo teorijų (kurios paaiškina, kaip ir kodėl vyksta arba nevyksta plėtra).
2.“Plėtra”
Remiantis grynai ekonominiais samprotavimais, sąvoka “plėtra” reiškia ekonomikos sugebėjimus pasiekti ir išlaikyti metinius bendro nacionalinio produkto (BNP) augimo tempus (5 – 7 proc. bei daugiau)norint sužinoti, ar šalies ekonomika vystosi, būtina atsakyti į tokius klausimus:
• Ar sumažėjo skurdo lygis?
• Kaip pasikeitė nedarbo lygis?
• Koks nelygybės lygis?
• BNP augimas?
• Įsijungimas į Europos pinigų sąjungą ,ar tai gerai?
3.Ekonominė plėtros nauda Lietuvai ir kitoms ES narems
Iš esmės yra trys svarbiausi dalykai, kurie plėtimosi procese atneštų realią ekonominę naudą ES: Pirmiausia, asocijuotų šalių įsijungimo į vidaus rinką nauda gali būti vertinama tiek rinkos išsiplėtimo tiek...

Keletas faktų apie Lietuvą anglų kalboje. Pradinių klasių lygio.

LITERATŪRA.....................................................................................................................................7
Įvadas
Paklausti, kas yra žymiausias visų laikų Lietuvos menininkas, daugelis net nesusimąstę atsakytume – Čiurlionis. Tačiau paaiškinti, kodėl būtent Mikalojus Konstantinas Čiurlionis taip vertinamas meno pasaulyje, sugebėtų tikrai ne kiekvienas. Mano tikslas išsiaiškinti, kodėl Čiurlionio kūriniai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje? Kokia jo kūrinių reikšmė? Kokią svarbą Čiurlionio darbai turi Lietuvai ir jos istorijai?
Biografija
Kad geriau pažintume Čiurlionio asmenybę, susipažinkime su jo biografija.
Pirmą oro gurkšnį M.K. Čiurlionis įkvėpė 1875 rugsėjo 22 d. Augo Druskininkuose, pasakiškai gražioje aplinkoje, lydimas lietuvių liaudies dainų melodijų, pasakų ir padavimų. Čiurlionio tėvas buvo vargonininkas. Galbūt todėl pirmieji meno virpesiai širdyje pasirodė muzikos pavidalu, kai būdamas penkerių, berniukas pats išmoko skambinti pianinu. Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Kad visa tai pasiektų jam reikėjo sunkiai dirbti ir daug mokytis, nes jeigu nori kažką pasiekti turi įdėti daug pastangų. Būsimasis kompozitorius 1889 m. nuvyko į Plungę kur muzikavo kultūros mecenato, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Čia gimė pirmieji muzikiniai kūrinėliai. 1894–1899 m., kunigaikščio finansiškai remiamas, jaunasis muzikas studijavo Varšuvos, o 1901–1902 m. stažavosi Leipcigo konservatorijoje. Leipcige itin daug dėmesio skyrė žymiausių XIX a. kompozitorių studijoms. Tais metais galutinai susiformavo jo muzikinis skonis, prabudo kūrybinės galios: 1900–1901 m. Čiurlionis sukūrė simfoninę poemą Miške, kurioje susiliejo tėvynės nostalgija ir romantinės muzikos (Richardo Štrauso, Hektoro Berliozo) melodinės struktūros. Studijuojant Leipcige įvyko lūžis Čiurlionio kaip kompozitoriaus pasaulėvokoje: susipažinęs su tuo metu populiarėjančia atonaliąja muzika, jis pasuko...