Referato tema: šiaurės Lietuvos miestai: Pasvalys, Joniškis, Žagarė ir Akmenė.
Joniškis, miestas yra šiaurės Lietuvos miestas įsikūres tarp Audruvės ir Sidabrės upių. Šis miestas yra rajono centras kuriame gyvena apie 12400 žmonių. Miestas yra apie 14 kilometrų nuo Lietuvos ir Latvijos sienos.
Pasvalio rajonas plyti šiaurės Lietuvoje. Tai tipiškas Respublikos šiaurinės dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos - Nemunėlio žemumos) rajonas. Tai vienas labiausiai urbanizuotų ir sukultūrintų rajonų Lietuvoje su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Todėl natūralių gamtinių plotų Pasvalio rajone yra išlikę daug mažiau negu vidutiniškai Respublikoje.
Akmenės rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Čia - rytinis Žemaitijos pakraštys, čia prasideda Aukštaičių kraštas, šiaurėje - 48 km Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos ruožas. Rajonas yra Ventos vidurupio žemumoje, apie 80 upių ir upelių suneštą vandenį į Baltiją nuplukdo didžiausia krašto upė Venta.
Darbo tikslas išsiaiškinti vietovių turistinį potencialą ir apžvelgti lankomiausius objektus. Gamtos, architektūros paminklai ir trumpa vietovės istorija. Darbas padalintas į tris dalis, tai Pasvalio rajonas, Joniškio rajonas, Akmenės rajonas. Kiekvienoje iš dalių apžvelgiamas rajonas, jame galimi lankomiausi turistiniai traukos objektai.
• Sugrupuoti objektus pagal svarbą.
Referate turistinį interesą turintys objektai yra skirstomi į: Bažnyčias, koplyčias, dvarus malūnus, piliakalnius, istorinės vietoves ir paminklus, pastatus, urbanistikos paminklus, gamtos paveldo objektus, valstybinius parkus ir draustinius.
1. PASVALIO RAJONAS
Tai tipiškas Respublikos šiaurinės dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos - Nemunėlio žemumos) rajonas-derlingų upių slėnių kraštas, stokojantis vietovaizdžių su skirtinga geologija bei hidrografija. Tai sąlygoja gana skurdžią gamtinių sąlygų (gamtinės įvairovės) gamą. Tik pietrytinėje rajono dalyje, Žaliosios girios pakraščiais bei kai kurių upių slėniuose, aptinkama didesnė gyvosios gamtos kompleksų įvairovė. Pagal užimamą plotą Pasvalio rajonas yra vienas mažiausių šalyje. Linkuvos gūbrys ir Mūšos bei jos intakų - Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos - slėniai kiek paįvairina monotonišką lygumų kraštovaizdį. Šiam kraštui būdingos lygumos, kurių atsiradimo priežastis yra net prieš 350 milijonų metų plytėjęs vandens baseinas – senovinės negilios marios, kurios, nuosėdoms kaupiantis, seklėjo....

Lietuva, Latvija ir Estija, arba kitaip, Baltijos šalys yra labai glaudžiai susiijusios tarpusavy tiek savo geografine padėtimi, tiek istorija, politine sistema bei ekonomika. Tačiau, kaip ir visur kitur, visada galima rasti skirtumų. Šio darbo tikslas – palyginti Baltijos valstybes kuo daugiau aspektų, išskirti jų panašumus ir skirtumus. Įdomumo dėlei, aukščiau pateiktos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos ir nacionaliniai herbai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos geografinė padėtis yra labai panaši, nes šalys yra kaimynės ir palyginus nedidelio ploto. Visos trys valstybės turi bendrą pavadinimą – Baltijos šalys, ir vakaruose turi išėjimą į Baltijos jūrą (Latvija bei Estija jį turi dar ir šiaurės vakarų bei šiaurinėje šalies dalyje, t.y. Rygos ir Suomijos įlankos). Piečiausiai esanti Lietuva yra pačiame geografinės Europos centre ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje. Šiauriau gyvena mūsų kaimynai latviai, o dar šiauriau – latvių kaimynai estai. Lietuva, Latvija ir Estija yra toje pačioje laiko juostoje.
Šalies ploto atžvilgiu pirmaujame mes – Lietuvos teritorija užima 65 200 km². Tačiau tik nežymiai nuo mūsų atsilieka kaimynai latviai – jų valstybės bendras plotas yra 64 589 km². Šiek tiek daugiau atsilikusi Estija, kurios teritorija, kartu su keliomis jai priklausančiomis didesnėmis salomis, bei daugybe mažesnių salelių, užima 45 226 km².
Kalbant apie šalies gyventojų skaičių, vėlgi pirmauja Lietuva, kurioje, 2006 m. liepos mėn. duomenimis, gyvena 3 585 906 žmonės (68,5% iš jų gyvena miestuose). Remiantis tais pačiais duomenimis, Latvijoje yra 2 274 735 gyventojai, o Estijoje - 1 324 333, taigi, grubiais paskaičiavimais, vos ne trigubai mažiau nei Lietuvije ir beveik dvigubai mažiau nei Latvijoje. Visi šitie skaičiai daugmaž proporcingai atsispindi ir bendrame gyventojų tankyje: Lietuvoje - 55,00 žm./km², Latvijoje - 35,22 žm./km² ir Estijoje - 29,28 žm./km².
Latvijos ir Estijos sostinės Ryga (Rīga) bei Talinas (Harju arba Tallinn) nuo Lietuvos sostinės Vilniaus skiriasi tuo, jog tuo pačiu yra ir uostai (Ryga įsikūrusi didžiausios Latvijos upės –...

Maironis lietuvių kūrybojeužima labai svarbią vietą vien dėl to, jog nuo jo kūrybos prasidėjo naujas eilėraščių suvokimas, pagrįstas nauja eilėdara ir jausmais. Autoriaus poema „Jaunoji Lietuva“ parašyta tokiu istoriniu laiku, kai spaudos draudimas Lietuvoje jau buvo panaikintas, kai žmonės gyveno tautinio atgimimo idėjomis. Tai buvo romantizmo epochos ir jos idėjų veikiami žmonės. Ne išimtis ir pats Maironis. Savo poemoje „Jaunoji Lietuva“ jis pavaizdavo savo gyvenamąjį metą, jo žmones ir siekius bei problemas. Taip pat išreiškė meilę tėvynei.
Pavadinimas pabrėžia – Jaunoji Lietuva. Maironis kalba apie tą Lietuvą, kuri nuo XIXa. pab., nuo „Aušros“ ir „Varpo“ laikų tarsi budo iš ilgo miego, kėlėsi naujam politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Taigi, pavadinimą galima interpretuoti kaip naujos, atbudusios Lietuvos rodiklį.
Poemos įžangos turinys skyla į dvi dalis. Vienoje – Lietuvos praeitis, kitoje – dabartis, kuri palaipsniui pereina į ateitį. Autorius aukština Lietuvos praeitį, lygina ją su dabartimi ir siekia kovoti, kad senieji laikai grįžtų. Kūrinio nuotaika pakili, patriotiška. Skatinama meilė tėvynei, pasiryžimas dėl jos padaryti viską. Tai lyg kvietimas į kovą dėl geresnės Lietuvos ateities. Pagrindinė problema – dabartinė Lietuvos padėtis, o praeitis aprašoma taip, lyg būtų buvęs idealus pasaulis. Dabartis nuspalvinama pesimizmo spalvomis: „Miega bočių šalis!/ Apsiniaukus naktis/ Tiek amžių kaip jai nebešvinta!..”.
Lyrinis poemos subjektas yra oratorius. Jo kalba pakili, patriotiška, raginanti kovoti. Lyrinis „Aš“ šia kalba kreipiasi į visą tautą,...

Geltona spalva pažymėkite teisingą atsakymą (10 tšk.).
1.Kaip vadinasi 1918-1920 m. Lietuvos raidos laikotarpis? 6. Kuri politinė jėga turėjo daugumą
Steigiamajame Seime?
a. parlamentarizmo laikotarpis, a. tautininkų partija,
b. Nepriklausomybės kovų laikotarpis b. valstiečių liaudininkų partija,
c. tarpukario laikotarpis, c. krikščionių demokratų blokas,
d. autoritarizmo laikotarpis. d. socialdemokratų partija.
2. Kuris nutarimas priimtas Steigiamajame seime? 7. Kuris seimas išbuvo 3 metų kadenciją?
a. rinkimų į IV seimą įstatymas, a. IV seimas,
b. neutralumo politikos įstatymas, b. I seimas,
c. nuolatinė LR Konstitucija, c. III seimas,
d. prezidento rinkimų įstatymas. d. II seimas.
3. Kurie bruožai būdingi Lietuvos parlamentiniam valdymui? 8. Kas vykdė 1926 m. valstybės perversmą Lietuvoje?
a. Daugiapartinė sistema, prezidentą renka seimas, a. L. Želigovskio vadovaujama POW,
b. Prezidentas leidžia įstatymus, nėra seimo, b. Klaipėdos nacių partija,
c. Vado kultas, griežta cenzūra, c. karininkų grupė, vadovaujama P.
Plechavičiaus,
d. Neribotos žmogaus teisės, partijų uždraudimas. d. socialdemokratų partija.
4. Kokį laimėjimą pasiekė Lietuva tarpukaryje? 9. Kuris bruožas būdingas Lietuvos
ekonomikai?
a. S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą, a. išvystyta pramonė,
b. Lietuva susigrąžino Vilniaus kraštą, b. Lietuva buvo agrarinė šalis,
c. Lietuvoje nebuvo bedarbystės, c. Lietuvoje nebuvo Didžioji depresijos,
d. Lietuvoje įsitvirtino demokratinis valdymas. d. Lietuva nepatyrė emigracijos.
5. Pasirinkite teisingą įvykių chronologinę seką: 10. Kurios asmenybės buvo Lietuvos
Prezidentais?
a. Lenkijos ultimatumas Lietuvai, 1. abc a. M. Jankus, E....

• Vytautas buvo neaukšto ūgio, dailių ir energingų veido bruožų. Turėjo dideles, gyvas ir protingas akis. Nors iš pažiūros mažo ūgio, bet savyje slėpė didžią dvasią. Buvo protingas ir žmoniškas. Nevartojo svaigalų, gėrė tik gryną vandenį. Laisvalaikiu mėgo medžioklę ir šachmatus.
• Išvijo Jogailą iš pagrobto sosto.
• Valdant Vytautui jo pastangomis dauguma LDK kunigaikščių buvo pakeisti didžiojo kunigaikščio vietininkais.
• Vytauto valdymo laikotarpiu (ypač po Žalgirio mūšio) pradėjo sparčiai augti Vilnius, Kaunas, Gardinas, Trakai ir kt. miestai, ėmė rastis ir naujų miestų užuomazgų.
• Vytautas ženkliai padidino ir LDK raštinę.
• Jam valdant atsirado tautos valstybingumo samprata.
• Prijungė prie Lietuvos Žemaitiją.
• Kartu su Lenkijos karaliumi Jogaila pakrikštijo Lietuvą.
• Kūrė Lietuvoje katalikiškų parapijų tinklą.
• Buvo sukurta Lietuvos valstybės simbolika – Vytis.
• Vytautas vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, Žalgirio mūšyje (1410) galutinai palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią; netrukus po šio mūšio (1411) sudaryta Torūnės taikos sutartimi Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos.
Vytautas siekė tapti...

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis ) (sausumos sienos ilgis – 255 km,Kuršių Marios – 18 km, jūra – 22 km)
• Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis ) (sausumos sienos ilgis – 255 km,Kuršių Marios – 18 km, jūra – 22 km)
Geografija
• Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos –...

Maironis – poetas – lyrikas, reikšmingiausias jo indėlis į lietuvių literatūrą – lyrinė poezija. Jo eilėraščiuose aprašoma garbinga Lietuvos praeitis, daug dėmesio skiriama kraštovaizdžio aprašymui. Meilė žmogui, gamtai, pagarba tautos praeičiai ir tradicijoms, Maironiui yra svarbiau už viską pasaulyje.
Eilėraštis „Lietuva brangi“ yra paimtas iš Maironio rinkinio „Pavasario balsai“. Tai vienas iš gražiausių ir žinomiausių šio rinkinio eilėraščių.
Eilėraštis pradedamas kreipiniu: „Graži tu, mano brangi tėvyne“. Šiais žodžiais išreiškiama pagarba savo gimtajam kraštui. Eilėraštyje iškeliamos svarbiausios vertybės. Pirmoji ir svarbiausia – meilė ir atsidavimas Tėvynei. Praeityje ieškoma pavyzdžių nacionaliniam sąmoningumui, kovingumui žadinti: „ne veltui bočiai gynė, ne veltui dainiai išgyrė“. Rašoma apie garbingą...

Remdamasi Rusijos Tarybų respublikos paskelbta visų tautų teise laisvai apsispręsti, Rusija be atodairos pripažįsta Lietuvosvalstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos teisių Lietuvos atžvilgiu.
1.Kokios sutarties ištrauka čia pateikta?..........................................................................
....................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
3.Po kokių įvykių ši sutartis pasirašyta?......................................................................................................
4.Ką teigiantis punktas šioje sutartyje Lietuvai buvo svarbiausias?..........................................................
........................................................................................................................................................................
A.Juozapavičius, P.Lukšys, V.Kapsukas..........................................................................................................
P.Plechavičius, A.Smetona, Maironis............................................................................................................
Paaiškinkite sąvokas
a) Bermontininkai...................................................................................................................................
b) Autoritarizmas...................................................................................................................................
6. 1920-22m posėdžiavo Steigiamasis seimas jis priėmė visą eilę nutarimų. Išvardinkite juos;
.........................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................................
7.Nurodykite valstybes, kurios pirmosios dvi pripažino Lietuvą juridiškai....................................................
..........................................................................................................................................................................
8. Nurodykite įvykį ir datą, po kurio ypač paspartėjo Lietuvos juridinis pripažinimas.................................
.......................................................................................................................................................................
9. Kada ir kokiu būdu prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas?....................................................
...........................................................................................................................kam jis priklausė iki prijungimo?
.........................................................................................................................................................................
Kuo naudingas Lietuvai šis kraštas?( įvardinkite 3 naudas)........................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
10Kokios didžiausios ūkinės bendrovės veikė Lietuvoje?...........................................................................
Kokios šalys buvo pagrindinės jų eksporto partnerės?................................................................................
Kas buvo eksportuojama?............................................................................................................................
11.Įvardinkite mažiausiai 3 Lietuvos švietimo pasiekimus tarpukariu........................................................
...................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
„Visi piliečiai lygūs prieš įstatymą. Rinkti atstovus į seimą gali pilnateisiai Lietuvos piliečiai turintieji ne mažiau, kaip 21metus amžiaus....

Aš čia gimiau, bėgiojau po lankas, skyniau pienes ir pyniau vainikus. Aš čia verkiu, kai man skauda, ir juokiuosi, kai man širdy gera. Aš čia esu laiminga, ne kitur.
Manau, kiekvienam tėvynė lyg namai. Sakoma, kad nėra namų be dūmų, tad taip galima interpretuoti Lietuvą užklupusius sunkumus. Daugumą lietuvių ši ekonomini krizė verčia skirtis su gimtąją šalimi. Galiausiai pasąmonėje išsiugdo priešiškumas Lietuvai, jos valdžiai. Vis dažniau girdime, kad daugiau ir daugiau lietuvių emigruoja svetur. Vieni ieškodami naujo pajamų šaltinio, lengvesnio gyvenimo, kiti galbūt ieško palankesnių sąlygų mokytis ar gyventi. Bet kai kurie žmonės lieka čia, Lietuvoje, ir savaip jai atsilygina. Manau, dažno lietuvio mąstymas yra toks : „ Jeigu man blogai, kitam negali būt gerai.“ Toks savanaudiškumas išaugina piktus, pavydžius, godžius ir niekingus žmones. Tai įrodo vis dažniau pranešamos naujienos per žinias ar perskaityti faktai laikraščiuose, kaip yra naikinama Lietuvos simbolika, negerbiama jos atributika, niekinami dalykai, kuriais verta didžiuotis. Tokie žmonių poelgiai atspindi nusivylimą, jiems atrodo, jei jau tėvynė nieko neduoda savo žmonėms, o net gi atima, tai nėra už ką ją ir mylėti. Bet ar tikrai ji nieko mums neduoda? Tėvynė suteikia mums žymiai daugiau nei mes matome, ar suprantame. Galbūt esame per daug užvaldyti materialumo, pinigų pasaulio, nebeišskiriame dvasinių, amžintųjų dorybių, vertybių. Tai mūsų klaida, kad nematome Lietuvos mums teikiamo gėrio, grožio, pilnumo jausmo.
Tačiau šalyje yra išlikusių ir gerų, patriotiškų, mylinčių savo tėvynę, žmonių. Kurie ir garsina Lietuvos vardą po visas šalis. Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, bet sparčiai skverbiasi į platųjį pasaulį. Per šalies kultūrą mus atranda Europa. Lietuviai – skaitanti ir apsiskaičiuosi tauta . Dalyvavimas tarptautinėse knygų mugėse pakeitė ne tik užsienio leidėjų, bet ir pačių lietuvių požiūrį į literatūrą. Pasaulyje labai vertinamos rašytojos : Jurga Ivanauskaitė ir Vanda Juknaitė, bei rašytojas Sigitas Parulskis. Lietuva garsėja teatru. Ji lyg neatsiejama ir itin intriguojanti...

Svarbiausi tarpukario Lietuvos įvykiai ir datos. Lietuvos okupacija. Visa ši informacija pateikta šiame rašto darbe glaustai ir aiškiai, tam, kad perskaičius žinotumėte chronologinę įvykių seką ir tokiu būdu gautumėte geresnį pažymį!