Ilgalaikių planų pavyzdžiuose su informacijos šaltiniais, pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas su galimomis mokinių veiklomis, tarpdalykine integracija, kiekvienai technologijų krypčiai: mitybai, tekstilei, konstrukcinėms medžiagoms ir elektronikai (1/3 iš 74 pamokų per metus, skirtų dailei ir technologijoms).
Kiekvienas mokytojas gali parengti ilgalaikį planą pagal mokykloje sutartą struktūrą ir (ar) savo pasirinktą modelį, kuriame rekomenduojama įterpti kelis stulpelius (ugdomoms kompetencijoms ir pasiekimams aprašyti), tikslingai pasirenkant, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Svarbu, kad tai padėtų pritaikyti technologijų programos ugdymo turinį konkrečiai klasei, siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo.
Mokytojas, planuodamas metams turėtų atsižvelgti į bendrą klasės situaciją, t. y. mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus. Ilgalaikis planavimas turėtų būti derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.
Pateikti ilgalaikiai planai – tik vienas iš daugelio galimo planavimo pavyzdžių. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
Pamokų skaičius per metus 6
Vertinimas:________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Koncentrui
70 % privalomo turinio
30% pasirenkamo turinio
Klasei
Po 4 val./m. m.
Po 2 val./m. m.
Tema
Val.
Galimos mokinių veiklos / informacijos šaltiniai
Galima integracija
Maisto produktų asortimentas, laikymo sąlygos
2
Mokomasi atskirti perdirbtus, natūralius, augalinius, gyvulinius maisto produktus, juos grupuoti išvardinat pavyzdžius. Aiškinamasi apie daržovių, vaisių, uogų, riešutų, pieno ir pieno produktų ar kt. kasdienių maisto produktų, patiekalų laikymo sąlygas, pavojus kintančios temperatūros režimu (šaldiklyje, šaldytuve, kambario temperatūroje, karštyje). Nagrinėjama informacija maisto produktų etiketėse (galiojimo terminai, svoris ir kt.), įvertinamas jos aktualumas priimant sprendimus perkant, sandėliuojant. Aptariamas maisto produktų pirkimo laikas (pavyzdžiui, prireikus, akcijų metu), dažnumas, kiekis, atsakingo vartojimo požymiai.
Gamtos mokslai: augalų dalys, gyvavimo ciklai, nauda žmonėms. Buitinių...

Ilgalaikių planų pavyzdžiuose su informacijos šaltiniais, pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas su galimomis mokinių veiklomis, tarpdalykine integracija, kiekvienai technologijų krypčiai: mitybai, tekstilei, konstrukcinėms medžiagoms ir elektronikai (1 ir (ar) 3 iš 74 pamokų per metus, skirtų dailei ir technologijoms).
Kiekvienas mokytojas gali parengti ilgalaikį planą pagal mokykloje sutartą struktūrą ir (ar) savo pasirinktą modelį, kuriame rekomenduojama įterpti kelis stulpelius (ugdomoms kompetencijoms ir pasiekimams aprašyti), tikslingai pasirenkant, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Svarbu, kad tai padėtų pritaikyti technologijų programos ugdymo turinį konkrečiai klasei, siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo.
Mokytojas, planuodamas metams turėtų atsižvelgti į bendrą klasės situaciją, t. y. mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus. Ilgalaikis planavimas turėtų būti derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.
Pateikti ilgalaikiai planai – tik vienas iš daugelio galimo planavimo pavyzdžių. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
Pamokų skaičius per metus 6-7
Vertinimas:________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
70 % privalomo turinio
30% pasirenkamo turinio
Koncentrui
16–17 pamokos
7–8 pamokos
Klasei
Po 4-5 val. m. m.
Po 2 val. m. m.
Tema
Val.
Galimos mokinių veiklos / informacijos šaltiniai
Galima integracija
Priešpiečių dėžutė.
2
Pasirinktą laikotarpį stebi, fiksuoja priešpiečių dėžutės turinį, grupuoja savo pasirinkimus (vaisiai, daržovės, grūdiniai, pieno produktai ir t.t.), skaičiuoja kokia dalis pasirinkimų priklauso sveikatai palankesniems maisto produktams (remiantis mitybos piramide), kuriuos produktus būtų galima pakeisti naudingesniais sveikatai ir t.t.
Pasirinkdami norimus duomenis formuoja tekstinius klausimus ir (ar) užduotis, pristatymus klasės draugams. Diskutuoja apie užkandžių paskirtį, sveikatai palankesnius pasirinkimus, maisto stygių ir jo švaistymą. Teikia įžvalgas priešpiečių ir (ar) užkandžių dėžutės turinio formavimui atsižvelgdami į palankesnių sveikatai...

Pažinimo kompetencija (K1) - ugdomas humanitarinis mokinių smalsumas, jų susidomėjimas asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūris į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta. Ugdomas kritinis mąstymas, kuris įgalintų savarankiškai tirti iškylančias problemas ir stiprintų saviugdos poreikį. Mokiniai mokosi reflektuoti savo elgesį, (įsi)vertinti patirtį ir moralinę pažangą, mokosi iš klaidų, išsikelia naujus tikslus.
3.Pilietiškumo kompetencija (K3) Technologijų dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius. Gebėjimų srities aš–mes rakursu mokiniai ugdosi suvokti socialinio gyvenimo įvairovę, tapatumo ir kitybės dinamiką bei bendruomenės įtakos asmens tapatumui prasmę ir svarbą. Viena vertus, mokiniai ugdosi filotopijos (t. y. meilės vietai, kurioje gyveni), kita vertus – atviros visuomenės vertybinėje perspektyvoje.
4. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija (K4). Technologijų dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą. Taip pat etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi suvokti sveikos gyvensenos bei pačios gyvybės vertę ir prasmę, ugdosi jų tausojimo įgūdžius.
5. Kultūrinė kompetencija (K5). Technologijų dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis. Šiuo aspektu mokiniai ugdosi gebėjimą puoselėti ir vertinti ne tik savos, bet ir kitos etninės ar religinės grupės unikalumą: jie ugdomi savo šalies ir pasaulio piliečiais. Mokiniai ugdosi gebėjimą vertinti kultūrinius reiškinius kaip neišsenkamą prasmių šaltinį, reikšmingai praplečiantį jų pasaulio ir asmens tapatumo ribas.
6. Kūrybiškumo kompetencija (K6). Technologijų dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę. Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą. Ugdomasi savarankiško...

Ilgalaikių planų pavyzdžiuose su informacijos šaltiniais, pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas su galiomis mokinių veiklomis, tarpdalykine integracija. Žaliame fone pateikiamas rekomenduojamas mokymo(si) turinys (30 proc.) laisvai pasirenkamam turiniui. Planų lentelėje rekomenduojama įterpti kelis stulpelius, vieną skirtą ugdomoms kompetencijoms, antrą – pasiekimams. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Kiekvienas mokytojas gali parengti ilgalaikį planą pagal mokykloje sutartą struktūrą ir (ar) savo pasirinktą modelį. Svarbu, kad tai padėtų pritaikyti technologijų programos ugdymo turinį konkrečiai klasei, siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo.
Mokytojas, planuodamas metams turėtų atsižvelgti į bendrą klasės situaciją, t. y. mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus. Ilgalaikis planavimas turėtų būti derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.
Pateiktas ilgalaikis planas – tik vienas iš daugelio galimo planavimo pavyzdžių. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
9 klasė
1,5 val. /sav., 55 pamokos per metus
39 val./m. m.
16 val./m. m.
10 klasė
1 val. /sav., 37 pamokos per metus
26 val./m. m
11 val./m. m
TEMA
Val.
MOKINIŲ VEIKLOS
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA
9 KLASĖ
Mitybos programos pristatymas. Tvarka, higiena, sauga virtuvėje.
1
Susipažįstama su dar nenaudotų darbo priemonių, įrankių, įrangos, sistemų (atsižvelgiant į atliekamus technologinius procesus, įskaitant ir pramoninę kepimo ar rūkymo arba džiovinimo ir kt. įrangą ar sistemas) kilme, charakteristikomis, alternatyvomis, veikimo principais, priežiūra, saugaus darbo taisyklėmis. Prisimenamos saugaus darbo su medžiagomis, darbo įrankiais/priemonėmis/prietaisais/įranga taisyklės, ergonomiškos, saugios, higieniškos darbo aplinkos organizavimo principai, reikalavimai darbo aprangai/jos detalėms. Atnaujinami tvarkos ir higienos palaikymo susitarimai.
Pramonės,
paslaugų šakos.
16
Nagrinėjamos turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, maisto pramonės šakos,...

Ilgalaikių planų pavyzdžiuose su informacijos šaltiniais, pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas su galiomis mokinių veiklomis, tarpdalykine integracija. Žaliame fone pateikiamas rekomenduojamas mokymo(si) turinys (30 proc.) laisvai pasirenkamam turiniui.
Kiekvienas mokytojas gali parengti ilgalaikį planą pagal mokykloje sutartą struktūrą ir (ar) savo pasirinktą modelį, kuriame rekomenduojama įterpti kelis stulpelius (ugdomoms kompetencijoms ir pasiekimams aprašyti), tikslingai pasirenkant, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Svarbu, kad tai padėtų pritaikyti technologijų programos ugdymo turinį konkrečiai klasei, siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo.
Mokytojas, planuodamas metams turėtų atsižvelgti į bendrą klasės situaciją, t. y. mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus. Ilgalaikis planavimas turėtų būti derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.
Pateiktas ilgalaikis planas – tik vienas iš daugelio galimo planavimo pavyzdžių. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
Mokslo metai _______________
Pamokų skaičius per savaitę ____
Vertinimas:_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
TECHNOLOGIJOS
70 % privalomo turinio
30 % pasirenkamo turinio
2 val. /sav., 74 pamokos per metus
52 pamokos
22 pamokos
MITYBA
13 val./m. m.
5–6 val./m. m.
TEMA
Val.
MOKINIŲ VEIKLOS
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA
5 KLASĖ
Mitybos programos pristatymas, aptarimas
1
Pristatoma ir aptariama mitybos programa.
Maisto gaminimo įrankiai, indai, priemonės,
Prietaisai ar įranga.
Tvarka, higiena, sauga virtuvėje.
1
Analizuojama ir apibūdinama darbo priemonių, įrankių, įrangos (atsižvelgiant į atliekamus technologinius procesus.) kilmė, charakteristikos, priežiūra, veikimo, ergonomiškos, saugios, higieniškos darbo aplinkos organizavimo principai. Išsiaiškinami reikalavimai darbo aprangai ir (ar) jos detalėms, sukuriami tvarkos ir higienos palaikymo susitarimai.
INFORMATIKA
27.2.1. Sprendimų automatizavimo samprata.
27.1.1. Paieška internete.
27.1.2. Autorių teisių paisymas.
27.1.3. Darbas su failais.
27.1.4. Įvairaus turinio integravimas.
27.1.5. Skaitmeninės priemonės.
Sveikatai palanki mityba.
2
Nagrinėjamos ir palyginamos maistinės medžiagos, maisto produktai, maisto priedai, mitybos režimas ir išskiriami...

Technologijų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia technologijų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą. Technologijų dalyku siekiama sudaryti sąlygas ugdytis asmenybei, pasižyminčiai technologiniu raštingumu, antreprenerišku požiūriu, sąmoningumu, savimone ir saviverte, savęs ugdymu, savigarba ir pagarba kitiems bei jų technologinei kūrybinei veiklai, pasitikėjimu savimi, kūrybiškumu, motyvacija, atsakomybe, imlumu naujovėms, atkaklumu siekiant tikslo, sveika gyvensena ir kitomis vertybinėmis nuostatomis ir gebėjimais, būtinais kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje ir socioekonominėje aplinkoje.
Technologijų dalyko paskirtis – taikant aktyvaus mokymo ir mokymo(si) metodus, modernias darbo, informacijos valdymo, medžiagų pažinimo ir apdorojimo technologijas kūrybinėje veikloje, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus, sudaryti sąlygas visiems mokiniams (neskirstant jų pagal lytį) įgyti gyvenimui būtinų praktinių, problemų sprendimo įgūdžių ir gebėjimų, mokytis įvairių technologijų, atrasti dominančią technologijų sritį ir vadovaujantis dizaino principais kurti, planuoti karjerą. Siekiama ugdyti kūrybingą, iniciatyvią, smalsią, kūrybiškai ir kritiškai, lateraliai mąstančią, kultūringą, komunikuojančią ir socialiai atsakingą asmenybę.
Technologinis ugdymas – sudedamoji holistinio, integrali gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo (toliau – STEAM) ugdymo dalis, ugdanti mokinių technologinį raštingumą, kūrybinį ir kritinį mąstymą bei gebėjimą pažvelgti į problemos sprendimą iš skirtingų perspektyvų, suprasti, įvertinti ir naudoti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame gamybiniame procese, formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities, dabarties ir ateities kontekste.
STEAM technologiniame ugdyme suprantamas kaip praktinis gamtos mokslų, matematikos, ekonomikos, meno, dizaino žinių ir dėsnių, inžinerinių sprendimų integralus taikymas, eksperimentavimas ir modeliavimas kūrybinėje praktinėje veikloje atliekant technologinius procesus reikalingus norimam rezultatui pasiekti. Šiam ugdymui pasitelkiami dizainu grįsto mąstymo metodai ir principai, mokantys atpažinti, suvokti problemas, generuoti į problemų sprendimą orientuotas idėjas, jas sisteminti, išgryninti bei įgyvendinti, testuoti ir pristatyti.
Technologinis raštingumas suprantamas kaip gebėjimai: atpažinti, įvertinti, naudoti, valdyti tradicines ir pažangias technologijas; siekti ir įgyti naujų technologinių žinių ir jas taikyti kūrybiniame-gamybiniame (praktiniame) procese kasdienio gyvenimo aplinkoje; spręsti technologines...

Ilgalaikio plano pavyzdyje su informacijos šaltiniais (įskaitant Mityba, vadovėlį 7–10 klasei. A. Pacevičiūtė, R. Drakšienė, B. Mielkuvienė, Kaunas, Šviesa, 2012), pateikiamas preliminarus 70-ies procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas su galiomis mokinių veiklomis, tarpdalykine integracija. Žaliame fone pateikiamas mokymo(si) turinys (30 proc.) laisvai pasirenkamam turiniui. Planų lentelėje rekomenduojama įterpti kelis stulpelius, vieną skirtą ugdomoms kompetencijoms, antrą – pasiekimams. Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius. Šį darbą palengvins naudojimasis Švietimo portale pateiktos BP atvaizdavimu su mokymo(si) turinio, pasiekimų, kompetencijų ir tarpdalykinių temų nurodytomis sąsajomis.
Kiekvienas mokytojas gali parengti ilgalaikį planą pagal mokykloje sutartą struktūrą ir (ar) savo pasirinktą modelį. Svarbu, kad tai padėtų pritaikyti technologijų programos ugdymo turinį konkrečiai klasei, siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo.
Mokytojas, planuodamas metams turėtų atsižvelgti į bendrą klasės situaciją, t. y. mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus. Ilgalaikis planavimas turėtų būti derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.
Pateiktas ilgalaikis planas – tik vienas iš daugelio galimo planavimo pavyzdžių. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.
7 klasė
2 val. /sav., 74 pamokos per metus
52
22
MITYBA
13val./m. m.
5-6 val./m. m.
8 klasė
1 val. /sav., 37 pamokos per metus
26
12
MITYBA
6–7 val./m. m.
2–3 val./m. m.
TEMA
Val.
MOKINIŲ VEIKLOS
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA
7 KLASĖ
Maisto gaminimo įrankiai, indai, priemonės, prietaisai ar įranga. Tvarka, higiena, sauga virtuvėje.
1
Prisimenamos saugaus darbo su medžiagomis, darbo įrankiais, indais, priemonėmis, prietaisais ar įranga (atsižvelgiant į atliekamus technologinius procesus) taisyklės, ergonomiškos, saugios, higieniškos darbo aplinkos organizavimo principai, reikalavimai darbo aprangai/jos detalėms. Atnaujinami tvarkos ir higienos palaikymo susitarimai.
Virtuvė.
1
Palyginamos tradicinės ir modernios, mažos ir didelės virtuvės, aptariama šiuolaikinė įranga įvardinant skirtumus ir privalumus (ergonominius, technologinius ir pan.). Teikiami...

(K1)– tai kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu. Kultūrinės kompetencijos sandai: 1. kultūrinis išprusimas: žino pačius bendriausius, su kultūra susijusius dalykus, orientuojasi kultūrinėje erdvėje, atpažįsta Lietuvos etninės kultūros objektus, žino savo tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros tradicijas, pažįsta paveldą, dabarties kultūrinius reiškinius, supranta šiuolaikinės Lietuvos kultūros tendencijas; 2. kultūrinė raiška: aktyviai ir atsakingai dalyvauja kultūriniuose procesuose, meninėse ir kitose kultūrinėse veiklose; 3. kultūrinis sąmoningumas: apmąsto ir kritiškai vertina įvairias kultūros formas ir reiškinius, išreiškia požiūrį, nuostatas ir vertybes.
2. Pažinimo kompetencija (K2) – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios, pastangų ir atkaklumo. Pažinimo kompetencijos sandai: 1. dalyko žinios ir gebėjimai: apibūdina dalykui būdingus pagrindinius objektus, reiškinius ir procesus; mokosi dalyko programoje nurodytų faktų ir sąvokų; tinkamai taiko taisykles, atlieka standartines procedūras ir algoritmus, jų taikymą iliustruoja pavyzdžiais; 2. kritinis mąstymas: kvestionuoja, vertina ir pagrindžia idėjas, argumentus ir sprendimus; mokinys mąsto kritiškai, kai siūlo naujus mąstymo aspektus, variantus, atsižvelgia į dalykui būdingus susitarimus ir tuo būdu gauna kaip galima naudingesnes išvadas; atpažįsta ir vertina tą pačią informaciją, kuri skirtinguose kontekstuose reprezentuojama skirtingai; 3. problemų sprendimas: kelia klausimus, išskiria spręstinas problemas ir pokyčių reikalaujančias sritis, vertina įvairias pokyčių alternatyvas, jų moralines, socialines, ekonomines ir ekologines pasekmes. Problemas formuluoja ir sprendžia naudodamasis kompiuterine technika ar kitais būdais. Kuria pridėtinę vertę, vertina situaciją, kaupia resursus. Suvokia pridėtinės vertės kūrimo ir naudojimo galimybes (tokia vertė galėtų būti produktai, paslaugos ar 20 idėjos sprendžiant problemas ar tenkinant poreikius). Ši dedamoji apima kalbų, procesų dėsningumų ir sistemų, reikalingų valdyti skaitmeninius įrankius ir robotus, žinojimą, supratimą ir įgūdžius; 4. mokėjimas mokytis: konstruodamas ir siedamas įvairių sričių žinias (žinojimą) ir įgūdžius, kuriasi vientisą...