Pastraipa: „Mamatės paveikslas Šatrijos Raganos „Sename dvare“.
Šatrijos Ragana savo kūrinyje „Sename dvare“ sukūrė idealios motinos paveikslą. Kaip leidžia teigti apysakos lyrinė įžanga ir pabaiga, rašytoja tarsi norėjo sugrįžti į prarastą aukso amžių – savo vaikystę, kai augo laiminga su seserimi ir broliais, su mylinčiu tėvu, kurio anksti neteko, ir brangia motina. Kūrinyje vaizduojama mamatė Marija be galo atsidavusi savo vaikams, ne savo pomėgius, o jų auklėjimą laiko didžiausia savo pareiga. Mamatei svarbiausia užauginti dorus žmones. Koks gi tas auklėjimas? Rašytoja, pati būdama puiki pedagogė, atskleidžia krikščioniškųjų vertybių ugdymo svarbą, auklėjimą, paremtą Biblijos mokymu. Mamatė aiškina, kad reikia daryti gerus darbus, tada vaiko sieloje užauga daug auksinių plunksnelių – tai patinka Dievuliui. Mirus Kazelei, mamatė įkalba Irusią atiduoti pačią gražiausią suknelę ir taip įrodyti, kad savo geriausiai draugei jai nieko negaila. Netgi mirtis vaikams nėra baisi – mamatė išmokė tikėti pomirtinio gyvenimo grožiu, tad išsiskyrimas bus laikinas. Be to, mamatė – lietuvybės puoselėtoja. Vaizduojamas kūrinio laikas – XIX a. pabaiga, spaudos draudimo metai. Mamatė nori, kad jos vaikai prisidėtų prie tautinio atgimimo. Ji sako, kad vaikai turi mokytis lietuvių kalbos, privalo išmanyti savo krašto istoriją. Doras žmogus, anot mamatės, turi būti patriotiškas. Mamatė ugdo vaikų meninį skonį. Visi trys vaikai noriai klausosi mamatės skambinamų klasikinės muzikos kūrinių. Meno grožį jaučiantis žmogus ir elgiasi dažniausiai dorai. Didelę reikšmę auklėjimui turi veikėjų ryšys su gamtos pasauliui. Jų apsilankymas dauboje – įspūdingame gamtos kampelyje – atskleidžia tikėjimą gėriu. Vaikai gėrisi žydinčiais augalais, žaliuojančiais medžiais ir tiki, kad čia gyvena geroji žynė, sauganti šitą grožį ir daranti gerus darbus. Taigi šiame kūrinyje ideali motina tai krikščioniškos pasaulėjautos asmenybė, ugdanti dvasines vaikų vertybes.
Pastraipos įvertinimas – darbas grupėmis.
• Ar tinkamas teiginys? (pabraukite vienu brūkšniu, pakomentuokite; pasiūlykite savo tezę).
• Ar aiškūs pastraipos akcentai? (sunumeruokite Mamatės bruožus, pakomentuokite; praplėskite savo teiginiais).
• Ar teiginiai pastraipoje pakankamai išplėtoti? (ar yra bruožo...

Dažname lietuvių rašytojų kūrinyje moteris yra vaizduojama kaip puiki šeimininkė, ūkiu, namų buitimi besirūpinantis žmogus. Tačiau, Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare“ vaizduoja moterį, laužančią tradicijas.
Mamatė Marija yra dvaro šeimininkė, 3 nuostabių vaikų mama ir dvaro pono Liudviko žmona. Ji yra švelni, dora, sąžininga moteris, kuri niekuomet nieko nenuskriaustų. Vis dėlto ją slegia kaltė, kad ji nėra gera namų šeimininkė, jai nelabai rūpi ūkis ar pinigai, materialinis pamatas. Mamatė - šeimos žmogus, be galo mylintis ir atsidavęs savo vaikams, ir kurį labiau domina žmogaus dvasinė būtis. Šios moters savybės puikiai atsiskleidžia analizuojant apysakos ,,Sename dvare“ epizodus.
Mamatės Marijos savybės – švelnumas, meilė, pagarba, rūpestingumas kuria jos, kaip šeimos žmogaus paveikslą. Tai galima įžvelgti epizode su dukra Irusia. Kalbėdama apie mirtį, Mamatė vaiką supažindina su žiauriu pasaulio faktu, jog „kiekvienas žmogus turi mirti“. Šio pokalbio metu nenuslėpdama tiesos, o atskleidus ją Irusiai, parodo savo rūpestį ir susirūpinimą vaiko ateitimi. Švelnioji Mamatės pusė atsiskleidžia tuomet, kai ji nutyli apie iš dvaro vagiančią Uršulę ir teisindamasi savo vyrui, sako „baisu sugauti žmogų už rankos“. Ji švelniai užstoja Uršulę, teisindama ją „manau, tą vieną kartelį nori lašelį pieno motinai nunešti“. Tai labai gerai atspindi ir parodo jos švelnumą. Vienas ryškesnių epizodų, kur Mamatė yra vaizduojama kaip dorovinga motina, yra tuomet, kai siūlo dukrai atiduoti savo gražiausią jupelę mirusiai draugei. Tai parodo ne tik jos švelnumą, rūpestingumą, bet ir norą išugdyti savo vaikus dorovingai ir krikščioniškai „Stengiuosi vaikams įkvėpti, kad žmogaus vertė pareina ne nuo jo...

• Mamatė - rūpestinga ir mylinti vaikus motina. Ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori, jog užaugtų geri žmonės. Mamatė Marija ugdo jų vidinį, dvasinį pasaulį, stengiasi kuo labiau suprasti jų mintis bei poelgius.
„žemės dainos". Tai atskiri žmonės ir atskiros sielos... Tačiau mamatė atstumia kaimyną poną Jonavičių, nors jų sielos artimos... Mamatė stengiasi būti gera žmona.
• Mamatė gerai supranta dvaro šeimininkės pareigas, jog yra daug svarbesnių dalykų nei malonumai ar norai. Jos gyvenime svarbiausia yra dvasinis žmogaus ugdymas.
„Ponas Jonavičius tylėjo, žaisdamas su savo „breliokais“ ir retkarčiais mėtydamas žvilgesį į mamatę, o ji težiūrėjo į savo rankas. Paskui tarė, vis nekeldama akių: – Labai nevaišinga sakyti tai, ką dabar turiu pasakyti. Man labai nemalonu... Bet tamsta juk nesupyksi? Dabar tiek turiu visokio darbo, kad negalėsiu dažnai tamstai akompanuoti. Kada nors... retai... Tamsta nepyksti?“ (76 psl.)
„– Ar pati neužsiimi virtuve, Marynieczko? – paklausė ciocia. – Jei būtinai reikia, tai užsiimu, žinoma.“ (63 psl.)
Mamatės Marijos dvasios atrama – tikėjimas.
• Tiki ir pasitiki Dievo valia.
• Jos pasaulėžiūra krikščioniška, bet ne dogmatiška, ne apribota.
• Šventasis Raštas „Sename dvare“ ne kartą cituojamas.
„Kalbame poterius, paskui mamatė barsto ant baltos jupelės mūsų atneštas rudens gėles.“ (50 psl.)
„Ryto metą buvome su mamate bažnyčioje, nes mamatė sakė, kad reikią patarnauti Kazelei paskutinį kartą. Kazelė gulėjo uždaryta mėlyname grabelyje, rūtomis apkaišytame.“ (51 psl.)
„– Ne, mamate! Ji nemirs! Juk mes tiek meldėmės už jos sveikatą. Aš dabar dar karščiau prašysiu poną Dievą. – Ne visados išklauso mus Dievas, Irusia. Jis pats geriausiai žino, ko mums reikia ir ko nereikia.“ (49 psl.)
Mamatė - lietuvybės gynėja.
• Ji neniekina kitų kalbų, mano, jog jos taip pat yra geros ir reikalinga jų mokytis, tačiau gimtąją kalbą laiko svarbiausia.
• Ji skatina ir vaikus puoselėti ir ginti lietuvybę, lietuvių kalbą, nes suvokia, jog Lietuva išliks tik tuomet, jei išliks...

Įrodykite, kad mamatė į gyvenimą žvelgia kitaip nei jos vyras.
2. Mamatė yra geraširdė, o vyras griežtas.
3. Mamatė yra atlaidi, geraširdė bei labai mylinti, tačiau jos vyras yra griežtas bei senų pažiūrų.
,,Reiktų tau nors sykį suprasti, kad jie tavo švelnumo neatjaučia ir nebrangina" ; ,,Tačiau tas tavo švelnumas man atrodo keistas" .
4. Jos vyrui svarbiausias yra jo dvaro šeiminikavimas, turtas ir pan., o mamatei muzika, literatūra ir kitoks menas.
5. Mamatė svajoklė, nemėgstanti nurodynėti jiems dirbantiems žmonėms. "„Vienai svajoti...“ Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese! ". Liudvikas kitoks nei mamatė, jam rūpi ūkis, nejaučia simpatijos muzikai.
6. Mamatė gyvenime mato džiaugsmą, meilę, ne kaip jos vyras Liudvikas - kuris galvoja tik apie pinigus.
7. Mamatė meniškos sielos jai patinka groti pianinu, skaityti, o mamatės vyras darbštu smulkusis bajoras, kuris nesupranta malonumo skaityti ar groti. „Gyventi vien vyrui ir vaikams? Negaliu. Brangūs jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama taip egoistiškai, iš tikro skriausčiau savo vaikus, ne dabar, besistengdama nors krislelį naudos kitiems atnešti."
8. Mamate i gyvenima labiau ziuri is dvasines puses
9. Mamatei gyvenimo tikslas padeti kitiems.
10. Mamatė yra labiau meniška, atlaidesnė.
11. Jos siela pilna romantikos, dvasingumo, jai sunku pritapti prie dvaro gyvenimo: „...kaip kūnas oro, taip mano siela trokšta grožio“. Jai buvo svarbesnės krikščioniškosios vertybės.
12. Ji labiau į viską žiūri meniškai ir dvasiškai.
13. Mamatės vyras darbštus žmogus, tačiau nesupranta tokių dalykų kaip knygų skaitymas ar apskritai domėjimasis menu ir skatina ją daugiau laiko skirti dvarui. Vyrui nepatinka, kad mamatė neūkiška ir jai patinka labiau groti pianinu ar skaityti knygas, nei įsakinėti dvaro tarnams rūpintis dvaru ir jo darbais.
14. Mamatė yra labai švelni, atlaidi visur ieško gėrio, rūpestinga, mylinti. Jos vyras yra labai griežtas tarnams jei jie ko nors neatliek : ,,Tačiau tas tavo švelnumas man atrodo keistas" iškarto nori juos bausti, rūpinasi darbais ir ūkiu.
15. Ji trokšta meno, muzikos, mėgsta grožėtis pasaulių, o...

Apysakos pagrindinė veikėja – mamatė Marija (žemaitiška reto malonybinio pavadinimo mamaitė forma).
Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikų (Nika, Irusia, Jonelis) motina.
Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikų (Nika, Irusia, Jonelis) motina.
Tarp vaikų ir motinos idealus bendravimas, labai artimas, subtilus. Ji yra savo vaikams bičiulė, kartu ir auklėtoja, iš lėto, atsargiai per gamtos, tėvynės, Dievo meilę, per muziką ir knygą kreipianti juos į aukštus žmoniškumo idealus. Vaikų, ypač Irutės, prisirišimas prie motinos begalinis. Mergaitė stengiasi nudžiuginti mamą, siuva jos vardinėms staltiesėlę, išgyvena dėl to, kad tėveliui nepatinka, kai mama skambina fortepijonu (anot tėčio, tai tuščias laiko švaistymas). Mergaitė supranta, kad mamai didžiulį džiaugsmą teikia skambinimas, pono Jonavičiaus apsilankymas šeimoje, todėl ir pati Irusia jaučia simpatiją šiam ponui.
Mamatė ugdo muzikinį vaikų skonį, ji groja, o vaikai klausosi. Mėgsta sekti pasakas, lankosi paslaptingoje dauboje, kuri vaikams labai patinka. Skiepija pamatines vertybes, moko krikščioniškųjų tiesų, tinkama ir suprantama vaikams kalba pasakoja apie pomirtinį gyvenimą. Stengiasi netraumuoti tyro vaiko pasaulio, nebaugina, o parenka tinkamus pavyzdžius aiškindama gyvenimo tiesas. Žmogaus kūną mamatė palygina su drugelio lėliuke, o sielą – su drugeliu. Moko vaikus žmones vertinti ne pagal kilmę, o pagal dorą ir gerus darbus. Būdama pati labai gera, mamatė to paties moko ir vaikus.
Mamatė ugdo muzikinį vaikų skonį, ji groja, o vaikai klausosi. Mėgsta sekti pasakas, lankosi paslaptingoje dauboje, kuri vaikams labai patinka. Skiepija pamatines vertybes, moko krikščioniškųjų tiesų, tinkama ir suprantama vaikams kalba pasakoja apie pomirtinį gyvenimą. Stengiasi netraumuoti tyro vaiko pasaulio, nebaugina, o parenka tinkamus pavyzdžius aiškindama gyvenimo tiesas. Žmogaus kūną mamatė palygina su drugelio lėliuke, o sielą – su drugeliu. Moko vaikus žmones vertinti ne pagal kilmę, o pagal dorą ir gerus darbus. Būdama pati labai gera, mamatė to paties moko ir vaikus.
Mažoji Irutė – tai ir pati rašytoja vaikystėje. O mamatė – ir jos motina (tik tas skirtumas, kad...

XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios rašytojos Šatrijos Raganos kūrinio „Sename dvare" viena pagrindinių veikėjų mamatė atsiskleidžia kaip pasiaukojanti šeimai moteris. Marijos Pečkauskaitės lietuvių kalba parašytoje autobiografinėje apysakoje tarsi grįžtama į ankstyvąją Irutės vaikystę, kuri prabėgo dvare augant su broliais ir idealia motina Marija, kurios paveikslas kūrinyje įžvelgiamas ryškiausiai. Visų pirma, literatūra bei kaimo žmonių švietimu besidominčiai mamatei šie dvasios polėkiai nublanksta prieš vaikus. Ji stengiasi sukurti šiltą ir jaukią aplinką savo brangioms atžaloms. Rūpestinga ir švelni moteris vėsią, lietingą dieną besirūpindama vaikų sveikata ne tik neleido vykti į mišias, bet ir užkūrė židinį, norėdama, kad vaikai nesušaltų. Antra, vienas didžiausių prioritetų Marijai...

žmonių ausys, ir apie tokią laimę, kokios niekados nėra patyrusios žmonių širdys.“
„– Mamate, – tariau, – o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!
Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur tolybėn, pro tamsias pušis, augančias sodno gale, tarsi
ieškodama tų gražybių, kurių nėra regėjusios žmonių akys. Išgirdus mano žodžius, ji lyg
prisiversdama atitraukė žvilgesį nuo tų tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:
– Trumpai težydi rožės, Irute!“
Ji puoselėja gamtą, mato joje grožį, ko kiti nepastebi, bet tuo pačiu pastebi žmogaus ir gamtos liūdną priešpriešą – ne viskas kas gyva yra amžina. Turi džiaugtis kiekviena akimirka ir suprasti tai, kad niekas nesitesia amžinai.
2. „Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką nors liūdna – ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš
akių, o širdį taip skauda. Pagros linksmai – ir ima noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką – ji viską užmiršta begrodama. Juk neseniai, kai tėvelio nebuvo namie ir niekas nepertraukė, mamatė grojo ir grojo be galo. Sutemus užžiebiau žvakes ant pianino, ir ji pradėjo groti iš natų, kol žvakės pasibaigė,o pro langus ėmė žiūrėti aušra. Nika su savo skripkele snaudė viename kanapos gale, aš antrame. Mamatė išsigandusi pažadino mudu ir nuvedė gulti.“ (11 psl)
„Be galo mėgstu skaityti. Kaip kūnas oro, taip mano siela trokšta grožio, reikalauja dailės. Bet iš visų jos šakų tiktai viena man dabar tėra prieinama – literatūra. Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos gėrį. Svaiginuos poezijos burtais,...

• Mamatė - rūpestinga ir mylinti vaikus motina. Ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori, jog užaugtų geri žmonės. Mamatė Marija ugdo jų vidinį, dvasinį pasaulį, stengiasi kuo labiau suprasti jų mintis bei poelgius.
• Mamatė nors ir yra dvarininko žmona, tačiau jos siela pilna svajonių ir romantikos, jai sunku pritapti užkampio dvare .Jos vyras Liudvikas ne visada patenkintas žmonos neūkiškumu ir svajonėmis, tuo, kad jai nuobodžios „žemės dainos". Tai atskiri žmonės ir atskiros sielos... Tačiau mamatė atstumia kaimyną poną Jonavičių, nors jų sielos artimos... Mamatė stengiasi būti gera žmona.
• Mamatė gerai supranta dvaro šeimininkės pareigas, jog yra daug svarbesnių dalykų nei malonumai ar norai. Jos gyvenime svarbiausia yra dvasinis žmogaus ugdymas.
Mamatės Marijos dvasios atrama – tikėjimas.
• Tiki ir pasitiki Dievo valia.
• Jos pasaulėžiūra krikščioniška, bet ne dogmatiška, ne apribota.
• Šventasis Raštas „Sename dvare“ ne kartą cituojamas.
Mamatė - lietuvybės gynėja.
• Ji neniekina kitų kalbų, mano, jog jos taip pat yra geros ir reikalinga jų mokytis, tačiau gimtąją kalbą laiko svarbiausia.
• Ji skatina ir vaikus puoselėti ir ginti lietuvybę, lietuvių kalbą, nes suvokia, jog...

Tikėjimas, jautrumas, pareiga – tai vienos iš svarbesnių vertybių, vaizduojamų realizmo laikotarpiu. Pirmoji moteris lietuvė, kuri įgijo europinį išsilavinimą, buvo Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė). Ji parašė visiems gerai žinomą apysaką ,,Sename dvare“. Pagrindinė kūrinio veikėja buvo mamatė. Visus jos jausmus, pamąstymus ir charakterį mums padeda suprasti ,,Mamatės užrašai“. Mamatė labai tikinti, jautrios širdies ir pareiginga. Ji labai mėgo klausytis...

Ji apdovanota ypatingai jautria siela, kuri tampa konkretaus dvasingumo pernešėja, perdavėja.
vyro žodžius ir poelgius. Į žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje ji žiūri kaip į sunkią, varginančią
tarnystę, kuri “duoda kartais trumpų laimės valandėlių”.
• Marija — romantikė (ne realistė), idealistė, meniškos prigimties moteris.
• Labai myli muziką, groja pianinu.
• Ideali vaikų motina (mama, mamatė).
• Tačiau dažnai jaučiasi...