Vaičiulaičio biografija ir kūrybos bruožai

Prozininkas, poetas, vertėjas, kritikas Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. Didžiuosiuose Šelviuose (Vilkaviškio r.), valstiečių šeimoje, mirė 1992 m. Vašingtone. Tai rašytojas eruditas, studijavęs lietuvių ir prancūzų literatūras. 1940 m. jis išvyko į Romą ir dirbo diplomatinį darbą, vėliau apsigyveno JAV. Tačiau ir gyvendamas toli nuo Lietuvos medžiagos kūrybai sėmėsi iš Lietuvos istorijos, kultūros, savo vaikystės prisiminimų.
Žymesni A. Vaičiulaičio kūriniai: novelių rinkiniai „Vakaras sargo namely" (1932), „Vidudienis kaimo smuklėj" (1933), „Pelkių takas" (1939), romanas „Valentina" (1936), apysakos „Mūsų mažoji sesuo" (1936), „Kur bakūžė samanota" (1947), literatūrinių pasakų rinkinys, viduramžių legendų knyga, eilėraščių rinktinė ir kt.
l . A. Vaičiulaičiui artimos moderniojo meno tendencijos. Jis siekė atsiriboti nuo grynojo realizmo, natūralizmo, tačiau taip pat vengė vaizduoti ir prieštaringos jausenos ir mąstymo žmones. Tarsi reaguodamas į savo amžininkų rašytojų pastangas kurti psichologinį pasakojimą, A. Vaičiulaitis nerodė žmogaus „iš vidaus", nesistengė narplioti painių vidinių žmogaus išgyvenimų.
2. Novelėse dažnai atsiribojama nuo tautinių dalykų: lietuviškų tradicijų, tautinio charakterio paieškų, veiksmas kartais perkeliamas net į Alpių kalnus ar Romos gatves. Rašytojui ne taip svarbu veikėjo tautybė, kiek bendražmogiški, universalūs dalykai: žmogaus sielos paslaptingumas, nenuspėjami likimo žaidimai, pasaulio absurdiškumas.
3. A. Vaičiulaičio novelės išsiskyrė iš gausios ano meto literatūros, kuri nuolat skelbė socialinių, politinių ar moralinių idėjų programas. Aprašinėti faktą, auklėti ar vertinti jam buvo atgrasu. Prasmingas toks menas, kuris pratęsia tikrovę už regimos būties ribų, - sakė rašytojas apie literatūrą. Jis stengėsi peržengti ribą tarp fakto ir vaizduotės, todėl ne viena jo novelė grindžiama poetinių įsivaizdavimų logika: prasidėję skaitytojo atpažįstamoje tikrovėje, novelės įvykiai pereina į fantazijos sritį. Taip supinami skirtingi pasakojimo planai: realistinis, pasakos, filosofinis.
4. Novelės, kuriose ypač veikia vaizduotės galios, išsiskiria puošniu stiliumi. Stilizuojami ne tik veikėjų dialogai, bet ir autorinė kalba. Kartais galima išgirsti senosios psalmės ar pamokslo intonacijas, aptikti puošnių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!