Mumifikacija Senovės Egipte

Apie senovės Egipto paslaptis, kurios žavi daugelį, yra girdėjęs turbūt kiekvienas. Tad nieko nuostabaus, jei išgirdus žodį „mumija“ dažnam prieš akis iškyla Egipto piramidės, faraonai, auksu puošti sarkofagai, saugantys didingų senovės valdovų palaikus. Šio darbo tikslas ir yra aptarti mumifikacijos, tai yra palaikų paruošimo gyvenimui po mirties, kilmės priežastis bei patį procesą.
Pirmosios mumijos – tai ikidinastiniais laikais paprasčiausiai karštuose dykumų smėlynuose laidojami palaikai. Toks laidojimo būdas buvo sąlyga, sąlygojanti palaikų išdžiuvimą, jų netrūnijimą; griaučiai, oda, plaukai, audiniai dažniausiai išsilaikydavo tokiomis sąlygomis. Žinoma, jie prarasdavo gyvybingumą, kadangi džiūdamas kūnas netekdavo viso vandens. Manoma, kad tai buvo mumifikacijos pradžia; dėl tokio laidojimo būdo ir palaikų išsilaikymo egiptiečiai susidomėjo, kas nulemia tai, jog kūnas nesuyra ir kokią tai reikšmę turi mirusiųjų gyvenimui po mirties. Vis dėlto dar ikidinastiniame laikotarpyje kapai ėmė darytis vis sudėtingesni: kūnai būdavo įdedami į dėžes arba kapas būdavo kuo nors išklojamas. Tada egiptiečiai pastebėjo, kad šitaip laidojami kūnai pradėdavo irti, nes šiuo laidojimo būdu dykumų smėliai tiesiogiai nebepasiekdavo palaikų. O tai buvo visiškai priešinga tam, ko jie siekė – išlaikyti palaikus nesuirusius. Vadinasi, jiems reikėjo sukurti tokias pat sąlygas, kaip laidojant smėlynuose, kad palaikai nesuirtų; taigi jie suprato, jog palaikus reikėjo kažkaip apdoroti, norint apsaugoti juos nuo sutrūnijimo, specialiai pasirūpinti prieš laidojant. Pirmos dinastijos laikais jau imta naudoti soda (natrio karbonatas, randamas Egipte), padengiant ja visą kūną; jos poveikis buvo toks pat kaip ir dykumų smėlių – ji lygiai taip pat išdžiovindavo kūną. Tačiau tada egiptiečiai susidūrė su kita problema – nors pats kūnas nebesutrūnydavo, vis dėlto irti imdavo kūno vidaus organai. Todėl egiptiečiai ėmė skrosti mirusiuosius ir išimti jų vidaus organus, kad šie nesukeltų vidinio kūno puvimo. Iš viso to galime spręsti, kad egiptiečiai gerai išmanė žmogaus anatomiją ir buvo labai sumanūs bei labai tikintys.
Anot egiptiečių, nemirtingumas priklausė nuo mirusiojo kūno mumifikavimo; jei kūnas suirtų, tą patį padarytų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!