Juozas Aputis ir jo kūryba

XX-XXI a.
• XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius.
• Tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas.
• Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą.
• Rašė apie sovietmetį. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė.
• „Lidija Skoblikova ir tėvo žingsniai“
Novelės
• Trečioji sovietmečio rašytojų karta
Literatūra ėmė darytis žmogiškesnė, vaizdavimo centras persikėlė į buities, kultūros, moralės ir individo intymaus gyvenimo erdvę. Naujoji prozininkų karta vis mažiau stengėsi įtikti valdžiai. Rašytojų kūryboje jau kalbama apie sovietiniame kaime plintantį alkoholizmą, žmonių abejingumą, žmogiškųjų vertybių pamynimą.
• Ezopinė kalba
1970-1985 m., kai literatūroje įsitvirtino trečioji rašytojų karta, siekiant apeiti sovietinę cenzūrą buvo ištobulinta subtili užuominų kalba, vadinama ezopine siejant su antikos pasakėčių kūrėjo vardu. Tokios kalbos tikslas - už žodžių paslėpti kitokią prasmę. Jei norėjo kritikuoti santvarką ar gvildenti draudžiamas temas, rašytojai privalėjo laviruoti - paslėpti mintį taip, kad skaitytojai suprastų, o cenzoriai neprikibtų.
• Kaimiškoji proza,
Sauganti tautos gyvastį, perspėjanti apie gresiantį nutautėjimo, nužmogėjimo, ryšio su gamta praradimo pavojų. Sovietmečiu intensyvi žemės ūkio pertvarka - melioracija, kaimo industrializacija, priverstinis žmonių iškeldinimas j gyvenvietes - keitė įprastą lietuvišką kraštovaizdį, griovė agrarinės gyvensenos pamatus, ardė kartų ryšį. Dauguma užaugusiųjų kolūkiniame kaime jau buvo tikri „homo sovieticus“. Kaimiškosios prozos kūrėjams itin rūpėjo dvasinių vertybių praradimo tema, jie poetizavo žmogaus ir gamtos ryšį, kvietė atsigręžti į ilgaamžes tradicijas, ieškojo atramos vaikystės išgyvenimuose ir dabarties žmonių bendrystės ir jautrumo apraiškose.
• Itin svarbus pasakotojas. Paprastai jis yra pagrindinis autoriaus minčių reiškėjas, neslepiantis savo požiūrio, neretai tiesiogiai išsakantis emocinį vertinimą. Vyrauja monologinės pasakojimo formos, dialogas dažniausiai perkeliamas į personažų vidų kaip pokalbis su pačiu savimi.
BIOGRAFIJA
Sovietiniais metais Apučio kūryba vertinta prieštaringai, nes neatitiko ideologinių reikalavimų: 1978 m. anuliuota jau paskirta Valstybinė premija, apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje", parašyta 1971 m., paskelbta tik pertvarkos metais. Kitaip nei daugelis sovietmečiu susiformavusių lietuvių prozininkų, Aputis sugebėjo kūrybiškai atsinaujinti posovietinėmis sąlygomis.
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!