Jono Biliūno “Liūdna pasaka” analizė

• Didžiausias ir paskutinis J. Biliūno kūrinys – apysaka „Liūdna pasaka“ – tai žmogaus – moters – tragiškas, klaikus išgyvenimas, kur susipynę tikra ir netikra, kur likimas žaidžia žmonėmis ir gyvenimais.
• Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas.
• Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą.
• Analizuojamoji ištrauka – tai antroji, jau siužetinė, apysakos pradžia, kurioje pasirodo pažįstamas, labai artimas pačiam autoriui pasakotojas: ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis besistengiantis įsižiūrėti į gyvenimo grožį, į žmones, besistengiantis juos suprasti.
• Artimumą autoriui suteikia pasakojimas pirmuoju asmeniu, o toks pasakotojo subjektyvus kalbėjimo būdas, primenantis prisiminimą, išpažintį – tarsi skaitytojui, kaip ištikimam nuodėmių klausytojui, būtų norima patikėti paslaptį ar nepaprastą išgyvenimą.
Kokioje erdvėje pasirodo pasakotojas?
• Pasakotoją randame vasarojantį miško apsupty.
• Sergantis žmogus stengiasi džiaugtis tuo, ką jam gali dar padovanoti gyvenimas.
• Jam teikia atgaivą natūrali nuostabios gamtos ir besiilsinčių žmonių harmonija.
Vasarotojų nuotaika
• Nuotaika taip pat pakili, nes „visi linksmi ir laimingi“.
• Visur jaučiama energija, gyvybingumas, judėjimas.
• Ir nors vieni „apsėdo dailų dirvonėlį“, tačiau tai nesukuria sąstingio iliuzijos.
• Priešingai – aplinkui žaidimai, pasivaikščiojimai miške, dainos ir juokai.
• Laimingų vasarotojų paveikslas baigiamas ypač sodriais, ryškiais vaizdais: mirgėte mirga
• įvairiaspalviai moterų apdarai, lyg „sužydę žolynai daržely“.
• Autoriui būdingu paralelizmu sugretinama spalvinga, žaisminga gamta ir linksmi, gražūs bei laimingi žmonės.
• Tačiau aplinkai ir gamtai pavaizduoti rašytojas nenaudoja daug detalių.
• Pastarosios aprašomos tik tiek, kiek tai padeda atskleisti veikėjų jausmų ir nuotaikų pasaulį
Kitų žmonių reikšmė ištraukai
• Čia savyje dera aplinka, žmonės, jausmai: gaivus oras, miškas, dirvonėlis, dailiai apsitaisę vasarotojai, giedra nuotaika, juokas, dainos.
• Gyvenimo pilnatvę ir jo visavertiškumą parodo tai, kad susirinko tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai.
• Tai lyg perspėjimas ateičiai, kad, dingus kuriai nors grandžiai, gyvenimas taps nebe pilnavertis.
Kaip toks idiliškas vaizdas nuteikia pasakotoją?
• Toks idiliškas vaizdelis net pačiam pasakotojui tolygus pasakai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!