Jauno žmogaus siekiai lietuvių literatūroje. Kalba

Jauno žmogaus siekiai lietuvių literatūroje

(V. Mykolaitis –Putinas, Vaižgantas)

Jaunystė – tai metas, kurio ilgisi seni, o jauni net negalvoja, kad ji vieną dieną baigsis. Jauno

žmogaus pasaulis platus, neaprėpiamas, nes svajonės, siekiai tokie didėli, kad netelpa jame

pačiame. Jaunuoliai gyvenime vadovaujasi ne protu, bet jausmais. Todėl bet kuris neatsargus

žingsnis, posūkis gali pakeisti jauno žmogaus pasaulį. . Reikia nepamiršti naivumo – tai viena iš

didžiausių jaunystės problemų. Šiandien norėčiau plačiau apžvelgti jauno žmogaus siekius lietuvių

literatūroje, o konkrečiai aptarti V. Mykolaičio-Putino ir Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą šia tema.

Klaidingai pasirinkto idealo ieškojimas – jauno žmogaus susidvejinimo priežastis. Idealas –

dvasinė laisvė, veržimasis į laimę, noras išgyventi nežinomybę, o tikrovė – dvasios vergystė, kūno

ir proto ribotumas. Realybė ir idealai dažnai būna nesuderinami, o jei idealas yra išties

nepasiekiamas, tai nei pastangos, nei begalinis noras nepadės jų suderinti, dėl to žmogus kentės.

Gyvenimo idealo ieškojimo problema puikiai papasakojamą simbolisto Vinco Mykolaičio- Putino

psichologiniame intelektualiniame romane ,,Altorių šešėly‘‘, kuriame pagrindinis veikėjas Liudas

Vasaris, būdamas geras jaunuolis ir nenorėdamas įskaudinti tėvų, įstojo į kunigų seminariją,

manydamas, kad galės pasitarnauti Lietuvai, nes jo idealas buvo Maironis. Tačiau mokydamasis

seminarijoje, jautėsi vienišas, nesuprastas, nepasitikintis savimi ir suprato, kad norint būti kunigu,

reikia pašaukimo, o jis kunigystei pašaukimo nejautė. Vienintelis dalykas, kuris jam leisdavo vėl

pasijusti laimingu, tai buvo kūryba. Veikėją tik kančia paskatino kurti, gyvenimo išbandymai

skatino rašyti. Rašydamas jis jautėsi gyvybingas, laimingas, tarsi prisikėlęs naujam gyvenimui Jis

taip brendo ir augo, per kūrybą atrasdamas vis kažką gražaus ir naujo, kas jam neleido palūžti.

Liudas Vasaris– jautrios sielos asmenybės, todėl jam gyvenimo pilnatvę gali suteikti kūryba, nes

kurdamas jis nėra įspraustas į jokius rėmus ir jaučiasi laisvas ir laimingas. Tačiau jis suprato, jog

norint būti geru kunigu, reikia atsisakyti kūrybos, bet kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai

Vasariui, poetiškos prigimties žmogui, yra svetimi. Jis negali prisitaikyti prie kunigų luomo, tačiau

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!