Grybų karalystė ir dauginimasis

• Mikologija - mokslas, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines sąvybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias sąvybes. Mikologija artimai susijusi su fitopatologija - augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo priskiriami augalams. 1969 m. Kornelio (Cornell) universiteto profesorius R. H. Whittaker pirmasis išskyrė grybus į atskirą gyvosios gamtos karalystę (Fungi arba Mycota), kadangi pagal savo sandarą, mitybą, filogenezę ir kitus bruožus grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų. Dabar sutariama, kad grybai - tai ne augalai, o ypatingos sandaros ir gyvensenos organizmai. Dėl to mikologiją galime laikyti atskira mokslo šaka kaip ir zoologija arba botanika. Pirmieji "mikologai" buvo Elias Magnus Fries, Christian Hendrik Persoon ir Anton de Bary.
• Grybas - sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas. Grybai išskiriami į atskirą pasaulį – karaliją Fungi, jie yra daugialąsčiai eukariotai, kurie minta heterotrofiškai įsiurbimo (absorbcijos) būdu. Jie virškina išoriškai, o po to įsiurbia pasigaminusias maisto medžiagų molekules. Dauguma grybų tai saprotrofiniai skaidytojai, padedantys ekosistemose vykti medžiagų apykaitai. Kai kurie grybai parazituoja, ypač ant augalų, o kiti yra augalų šaknų ir dumblių simbiontai.
Grybų grupės
• Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į:
• Saprofitinius grybus, mintančius nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žolinė danga, ekskrementais.
• Parazitinius grybus, mintančius gyvų augalų ir gyvūnų syvais.
• Mikorizinius grybus (mikosimbiotrofai), su aukštesniaisiais augalais sudarančius mikorizę.
• Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į:
• Homotalinius, kurie iš vienintelės sporos išaugina grybieną.
• Heterotalinius, kurie subrandina skirtalytes sporas.
Grybų sandara
• Kepurėlė - grybo vaisiakūnio dalis. Jos paviršių dengia luobelė, kuri kai kurių rūšių yra daugiasluoksnė, sudaryta iš labai susipynusių hifų. Hifai yra spalvoti, įvairaus diametro ir formos.
• Grybiena - yra jautrus, plonas ir labai trapus plonyčių hifų tinklas. Ji slypi substrate, gyvena ilgai.
• Vaisiakūnis - paviršinė grybo grybiena, kurią sudaro kepurėlė ir kotas.
• Sporos - paprasta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!