vadinamos elementariosiomis dalelėmis.
Iš jų sudaryta visa medžiaga.
Dalelių elementarumo supratimas kito.
pirminių nematomų materialiųjų dalelių – atomų.
(500–440 m. pr. Kr.)
Demokritas
(460–370 m. pr. Kr.)
Atomų esąs didelis, bet baigtinis skaičius. Jų forma labai
įvairi. Visos medžiagos skirtingos dėl to, kad skiriasi jų
atomų skaičius ir išsidėstymo tvarka.
Vėliau tos idėjos kuriam laikui buvo pamirštos.
Atomo sandara vėl pradėta tyrinėti XVII a. Atomai buvo
laikomi nedalomomis kietosiomis dalelėmis. Jų dariniai
sudaro įvairias medžiagas, o judėjimas lemia visus
reiškinius, vykstančius medžiagoje.
Anglų fizikas ir matematikas Izaokas Niutonas,
prizme išskaidęs baltos šviesos spindulį į įvairių
spalvų spektrą, teigė, jog atomai gali jungtis į
didesnes ir sudėtingesnes daleles, bet jis
nepriskyrė atomui apibrėžtų fizikinių bei cheminių
savybių.
Izaokas Niutonas ( 1643–1727 m.)
Rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas,
medžiagos savybes aiškinęs dalelių mechaniniu
judėjimu, teigė, jog atomai gali jungtis į didesnes ir
sudėtingesnes daleles, bet jis, kaip ir I. Niutonas,
nepriskyrė atomui apibrėžtų fizikinių bei cheminių
savybių.
Michailas Lomonosovas ( 1711–1765 m.)
1808 m. anglų fizikas ir chemikas Džonas Daltonas iškėlė
idėją, kad atomas yra mažiausia cheminio elemento
dalelė, kuri skiriasi nuo kitų cheminių elementų atomų
savo mase.
Džonas Daltonas ( 1766–1844 m.)
1814 m. vokiečių fizikas Jozefas fon Fraunhoferis
(1787–1826 m.) šviesos spektre pastebėjo tamsias
linijas.
Vėliau buvo nustatyta, kad šios linijos sutampa su
elektros išlydžiu sužadinto vandenilio dujų spektro
spalvotomis linijomis.
Šviesos, kurią skleidžia įkaitusios dujos arba kai kurių
įkaitusių cheminių elementų garai, spektras susideda
iš atskirų linijų. Tai emisijos linijos, atsirandančios dėl
atomų spinduliavimo.
Vėliau N. Boro teorija susiejo vandenilio spektro linijų
bangų ilgius su atomo elektrono energijos lygmenų
pokyčiais.
1858 m. atradus katodinius spindulius paaiškėjo, kad
atomas yra dalomas, jis sudarytas iš smulkesnių dalelių.
Atominę medžiagos sandarą galutinai patvirtino periodinė
elementų sistema, kurią nepriklausomai vienas nuo kito
1869 m. sukūrė vokiečių chemikas Julijus Lotaras Mejeris ir
rusų chemikas Dmitrijus Mendelejevas, taip pat Brauno
judesių teorija.
Julijus Lotaras Mejeris
(1830–1895 m.)
Dmitrijus Mendelejevas
(1834–1907 m.)
1887 m. vokiečių fizikas Heinrichas Rudolfas Hercas,
tyrinėdamas kibirkštinį išlydį, atrado išorinį fotoefektą.
1888 m. šį reiškinį detaliau ištyrė rusų mokslininkas
Aleksandras Stoletovas.
1905 m., remdamasis kvantine teorija, pagal kurią šviesa
išspinduliuojama ir sugeriama atskiromis porcijomis –
kvantais, fotoefektą išaiškino Albertas Einšteinas.
Albertas Einšteinas (1879–1955 m.)
1921 m. A. Einšteinas
gavo Nobelio...
Šį darbą sudaro 1511 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!