Anot Alberton Manguelio, gyvenimas yra kova ir kelionė. Remdamiesi Homero kūriniais, pagrįskite šį teiginį

Anot Alberton Manguelio, gyvenimas yra kova ir kelionė. Remdamiesi Homero kūriniais, pagrįskite šį teiginį

Anot Argentinos ir Kanados antologo, vertėjo, eseisto, redaktoriaus bei rašytojo Alberto Manguelio, gyvenimas yra kova ir kelionė. Šis dvipusiškas požiūris į gyvenimą verčia susimąstyti apie jo prasmę bei kryptį. Homero kūriniuose „Iliada“ ir „Odisėja“ puikiai atskleidžiama gyvenimo, kaip kovos ir kelionės, požiūris bei samprata.

„Iliadoje“ gyvenimas yra kova, nes žmogus renkasi kovoti už tai, kas jam svarbu. Svarbiausias jos įvykis, Trojos karas, prasidėjęs nuo Spartos karaliaus Menelajo žmonos Helenės pagrobimo, pakeitė daugumos jame dalyvavusiųjų gyvenimus. Agamemnonas, Menelajo brolis, pasikvietęs į pagalbą kitus achajų karius ir, su dideliu laivynu nuplaukęs prie Troados krantų, apsiautė Troją. Nuo karių kalavijų nepaspruko niekas: krito ir Trojėnai, ir nekaltieji, ir patys achajai. Tačiau pačiam įvykių sūkuryje Agamemnonas, vyriausiasis achajų vadas, įžeidė geriausią jų karį Achilą, kuris, dėl išdidumo ir savigarbos, atsisakė kovoti, taip priversdamas saviškius kentėti. Tačiau Patroklas, geriausias Achilo draugas, negalėjo pakęsti neteisybės ir, persirengęs Achilo šarvais, stojo kovon už saviškius. Kad ir kiek kartų Achilas jį perspėjo pačiam nedalyvauti mūšyje, Patroklas negalėjo išduoti saviškių palikdamas juos kančiose, tad leidosi į mūšio lauką žinodamas, jog gyvas iš jo neišeis. Per vieną puolimą trojiečiams vadovaujantis Priamo sūnus Hektoras nužudė Achilo šarvais apsirengusį jo draugą Patroklą. Achilui tai buvo lyg bomba, kuri pagaliau sprogo: jis negalėjo pakęsti minties, kad jo draugas, narsusis Patroklas, buvo nužudytas, ir, nieko kito negalvodamas, stačia galva nėrė į kovą. Tai į kairę, tai į dešinę šlavė trojėnų karius, kol prisikasė iki Hektoro – to, kuris taip žiauriai pasielgė su achajų didvyrio draugu. Tačiau tyraširdis Hektoras aklai nepuolė kovoti su priešu – jis, kartu su Artemide, svarstė, ar jam verta kautis prieš graikų didvyrį. Hektoras sakė: „Visa tai guli ir man ant širdies, moteriške, bet būtų gėda prieš Trojos karius ir prieš trojietes ilgarūbes, jei kaip niekingas bailys dabar iš kovos pasitraukčiau“. Jam jo garbė, drąsa neleido pasitraukti, nes jis buvo mokomas stovėti kovoj tarp gretų pirmutinių ir ginti savo bei tėvo garbę. Todėl narsusi Hektoras vardan savo tėvynės sutiko stoti į dvikovą prieš Achilą, nors ir žinojo, kad mirtis nuo Achilo ieties – neišvengiama.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!