LDK užsienio politika XV-XVI a. pr.
ĮVADAS
Dešimtmetis, kada Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais buvo Švitrigaila, vėliau Žygimantas Kęstutaitis, buvo gana komplikuotas. Tiek valstybės viduje, tiek išorėje vyko įtakų sferų dalybos, kurios neatnešė valstybei naudos. Du paeiliui valdę kunigaikščiai, kurių užsienio politikos iš pirmo žvilgsnio atrodo kardinaliai skirtingos, iš tiesų siekė bendro tikslo – Lietuvos valstybės nepriklausomybės nuo Lenkijos. Šių dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių užsienio politikų plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne užsienio valstybių įtaka ar permainos jų raidoje, bet LKD didikai. Paradoksalu, jog būtent tokiam didžiųjų kunigaikščių siekiui ši visuomenės grupė (ar atskiros jos grupuotės), atrodo, nebuvo linkusi pritarti.
Savo darbe naudojausi B.Dundulio, E.Gudavičiaus bei W.Urban knygomis, kadangi jos reprezentuoja gan skirtingas pozicijas. Nesistengiau nei Žygimanto, nei Švitrigailos paversti teigiamu ar neigiamu “personažu”, tiesiog perteikiau skirtingų autorių skirtingą požiūrį. Natūralu, kad kiekvienas istorikas turi savitą viziją į atskirus istorijos etapus. Kiekvienas interpretuoja savaip, žinoma remdamasis šaltiniais. Žinoma, perskaitęs mano minėtų autorių darbus apie XV a. ketvirtąjį dešimtmetį LDK, kai šalį vienas po kito valdė Švitrigaila bei Žygimantas, pastebėjau keletą neatitikimų. Paminėsiu vieną svarbiausių. E.Gudavičius, o ypač W.Urban šį istorijos dešimtmetį aprašo remdamasis daugiausia viena ar dviem versijom. B.Dundulis, kurio knygoje radau teiginį apie tai, jog nemažai šio laikotarpio istorijos tyrinėtojų remiasi daugiausia J.Dlugošo kronika, neatsižvelgdami į faktą, jog jis buvo lenkas, tad tuometinę situaciją galėjęs interpretuoti savo tautos naudai. Iš čia kyla versijų nesutapimai ir jų gausa. Mano tikslas – analizuoti šį dešimtmetį taip, jog būtų išdėstytos kiekvieno istoriko pozicijos, kadangi tai padeda geriau suvokti buvusią situaciją iš skirtingų perspektyvų.
Valdžios dalybos Lietuvoje po Vytauto mirties
Mirus didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sosto paveldėjimo klausimas turėjo būti sprendžiamas abiejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos. Kita vertus, Vytautas prieš mirtį buvo susitaręs su Jogaila dėl Lietuvos sosto paveldėjimo – jis paliksiąs atvirą Lietuvos sostą po jo mirties. Vienintelė Vytauto sąlyga – Jogailos parama Vytauto karūnacijos klausimu. Tačiau dėl netikėtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!