Žemėtvarka

Alodas – Vakarų Europos ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali šeimos žemės nuosavybė.
Akras – tai ploto matas kai kuriose šalyse turinčius anglišką matų sistemą, jis lygus 0,4047 ha.
Apidėmė – bendras sklypas tarp dviejų sodybų, panamė, išvara.
feodais.
Cenzyva– Prancūzijoje feodalizmo laikais – paveldima valstiečių žemė.
Činčas– žemės renta , mokama pinigais arba natūra. Vidurio ir Centrinėje Europoje viduramžiais – valstiečių duoklė, mokama senjorui už naudojimąsi žeme.
Dėkla– LDK XV-XVI a. javų saikas, lygus 4 arba 1 su puse prekybinėms statinėms, kuriuo valstiečiai duodavo javų duoklę.
Dykra– žemė, kurioje nėra gyventojų.
Domenas–: 1)viduramžių Vakarų Europoje – stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2) buržuazinėse šalyse valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos).
Duoklininkas– valstietis, neinantis lažo, bet duodantis nustatytą kiekį produktų, kailių, medaus ir kt.
Dūmas– kiemas (sodyba) su žmonėmis ir žeme; mokestinis vienetas, iš kurio imamas tam tikras valstybinis mokestis.
Dvarionys, dvarionai– Lietuvos didžiojo kunigaikčio tarnai, kurie turėjo menkas valstybės valdymo pareigas; dvarininkai.
Feodas– žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš savo senjoro ta sąlyga, kad turėjo atlikti karinę tarnybą, dalyvauti teisme, atlikti kitas prievoles, paveldimas.
Gvoltas – LDK valstiečių feodalinė prievolė dvarui, atliekama darbo dienomis per darbymetį.
Hiberna – LDK mokestis valstybės kariuomenei išlaikyti; sidabrinė.
Homstedas- JAV – laisvos žemės sklypas, kuris buvo duodamas naujakuriams.
Hufa – viduramžių Vokietijoje valstiečių sklypo pavadinimas, 30 akrų.
Jurisdika – miesto žemių arba paties miesto dalis, priklausanti ne magistratui, o kuriam nors savininkui, dažniausiai bažnyčiai. Kaimuose (vadino Jurzdikai) – tai skurdžiausia beturčių, kampininkų kaimo dalis.
Kaimynai (kiemionys) – bajoro kaime (kieme) gyvenantys ir savo namų ūkį turintys (naudojosi dvaro skirta žeme, savos neturėjo) valstiečiai per prievartą patekę į baudžiavą; prievoles bajorui atlikinėjo ne nuo kiekvieno šeimos nario, bet nuo ūkio, todėl šeimos nariai pavieniui nebuvo perkami ar parduodami.
Kamarninkai – valstiečiai, neturėję savo žemės, dvare ėję lažą, trobelninkai.
Kamarninkas – matininkas; anstolis; kunigaikčio dvaro prievaizdas; dešimtininkas.
Kapčius – kieno nors valdomų žemių ribos ženklas, t.y. sukastas žemių...

Daugiau informacijos...