Žemės reforma 1922 LT.

Lietuvoje jau nuo XVI a., o daugelyje Europos kraštų dar seniau valstybė ėmė reglamentuoti žemės valdymo santykius ir žemės naudojimo tvarką. Kalbant dabartiniais terminais - tvarkyti žemėvaldą ir žemėnaudą. Per šį šimtmetį mūsų žemė buvo įvairiai pertvarkoma ir net draskoma. Buvo laikotarpių, kai mūsų laukai buvo labai išarti, o buvo (ir dabar yra!) ir dirvonavimo periodų. Ne visada su savo žeme apgalvotai ir pagarbiai elgėmės patys, liūdna buvo, kai ją trypė ir nurodinėjo svetimi. Po sunkių kovų susikūrusioje valstybėje, kurios gyventojų absoliuti dauguma - valstiečiai, kurioje plačios dvarininkų žemės valdos ir stipri jų politinė įtaka, o svarbiausias naujosios valdžios uždavinys - stabilizuoti politinę ir ekonominę krašto padėtį, žemės reforma dėsningai tapo itin aktualiu ir visiems aiškiu dalyku. Abejojančių jos politiniu, socialiniu ir ekonominiu tikslingumu Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais tebuvo vienetai. Dabar vykstanti žemės reforma šį šimtmetį jau trečia, o mūsų valstybės istorijoje - penkta. Taigi reformos padažnėjo, tačiau jų svarba valstybei ir jos gyventojams nesumažėjo. Žemės reforma buvo ir liko epochiniu įvykiu.
Tyrimo tikslas – atskleisti vykusia Lietuvos respublikoje Žemes reforma 1919 -1922 m.
Darbe naudojau specialiaja ir metodine literatūra, internetinius šaltinius.
Žemės reformos reikalas buvo pagrįstas šiais motyvais. Preliudas buvo, kad po 1831 ir 1863 metų nepasisekusių sukilimų prieš carinę Rusi­ją lietuviai kaimiečiai iš daugelio vietovių buvo ištremti į Rusijos gilumą, o į ištremtųjų vietą buvo atkelti rusai kolonistai. Lietuvos sulenkėjusi dvarininkija, naudodamasi savo privilegijuota padėtimi, visokiais teisėtais ir neteisėtais būdais grobė iš lietuvių kaimiečių žemes ir taip didino savo valdomus plotus. Daug lietuvių, nesurasdami darbo savame krašte, emig­ravo po 25-30 tūkstančių kasmet į užjūrius ieškodami darbo. Nemažas jų skaičius vykdavo dėl tų pačių tikslų ir į Rusiją bei Latviją.
Bendrai charakterizuojant Lietuvos žemės ūkio būklę prieš Pir­mąjį pasaulini karą, tiktų jį laikyti ekstensyviu, nors jis buvo ir aukščiau už vidutinį buvusios Rusijos imperijos žemės ūkį; derliaus dydis Lietu­voje buvo arti 25 %...

Daugiau informacijos...