Temos pasirinkimą lėmė ypatingai aktuali šiandienai tematika. Nepriklausoma valstybe Lietuva tapo palyginus neseniai. Pagaliau buvo išsivaduota iš režimo, kuriame žmonės nei galvoti, nei spręsti patys negalėjo. Kontrolė buvo suprantama visiškai kitaip nei šiandieną. Tuomet į valstybės institucijų kontrolės sferą patekdavo ne tik visuomeninis gyvenimas, egzistavusių organizacijų veikla, bet griežtai buvo kontroliuojamas ir žmogaus asmeninis gyvenimas. Tuometinė kontrolė mūsų akyse įgauna neigiamą atspalvį. Visgi kalbant apie šiandieninę Lietuvos situaciją nevertėtų atmesti kontrolės instituto. Aš netgi manyčiau, jog būtina pabrėžti jo svarbą. Reiktu atmesti tik sovietmečiu egzistavusį iškreiptą šio instituto paskirties suvokimą.
Per šį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį sparčiai keitėsi tiek kultūrinė, tiek ir politinė Lietuvos padėtis. Ypač stiprūs pokyčiai buvo inspiruojami mūsų šalies ekonomikoje. Todėl iškilo būtinybė tokios valstybinės, ekonominės institucijos, kuri sugebėtų reguliuoti, kontroliuoti ekonominėje sferoje vykstančius procesus.
Taigi šiame darbe bandžiau atskleisti, ypatingą vietą tarp visų kitų valstybinių kontrolės institucijų užimančios, Vyriausybės vykdomos kontrolės esmę.
Tačiau visų pirma pasistengiau atsakyti į klausimą, kas gi išviso yra ta kontrolė. Bandžiau atskleisti ir pabrėžti šio reiškinio socialinę prigimtį. Taipogi šiame darbe gilinausi į Vyriausybės vykdomos kontrolės mechanizmą, jo vietą valstybės valdyme.
Kontrolė iš esmės lydi bet kurią žmogaus veiklą, kuri turėtų būti vykdoma pagal kokias nors taisykles ar standartus, siekiant pasiekti norimus rezultatus. Todėl kontrolę galima būtų įvardinti veiksmų teisingumo matu. “Taigi, kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip žmogaus (arba bet kurio kito kontrolės objekto) veiksmų vertinimas (teigiamai arba neigiamai) pagal nustatytus bendrus reikalavimus, taisykles”1. Kasdieninėje praktikoje neretai pastebimi tam tikri dėsningumai: kuo konkretesni, labiau apibrėžti reikalavimai, taisyklės, tuo konkretesnė kontrolė, tuo ji veiksmingesnė ir psichologiškai įtaigesnė. Taipogi šiuo atveju akivaizdžiai sumažėja kontroliuojančiojo pasirinkimo laisvė. Taigi yra mažiau galimybių kontrolės subjekto savivalei kontroliuojamojo atžvilgiu. Iš to seka, kad kontrolė galima tik esant iš anksto nustatytoms, reglamentuotoms ir oficialiai patvirtintoms taisyklėms, bendriems reikalavimams, normoms, kurių būtina nenukrypstamai laikytis.
Suvokti kontrolės esmės neįmanoma be jos socialinės paskirties analizės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!