Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. Tačiau miestas augo, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. XV a. pab. – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota Rusijos valstybė. Liietuvos Didysis kunigaikšis Aleksandras (1492 – 1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Nors statybos buvo baigtos 1522 m., tačiau dėl XVII a. neramumų jos prasitęsė ir bokšto kalne buvo pastatyta bastėja skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto.
Bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos kompleksą sudaro: antžeminis bokštas, požeminė patrankų patalpa ir juos jungiantis tunelis. Pagrindinė bastėjos komplekso dalis – pasagos formos patrankų patalpa, kurios galuose įrengti du fligeliai skirti flanginiam šaaudymui. Toje pačioje patalpoje buvo nišos , kuriose buvo laikomas parakas, salietra, druska daugelis kitų medžiagų bei įrankių. Spėjama, kad bastėjos projekto auorius – F. Getkantas, kadangi 1648 m. jo sudarytame miesto gynybinių įtvirtinimų plane bastiono bokštas ir antžeminė koridoriaus dalis jau pažymėti. Deeja, po 1651 – 1661 m. trukusios Maskvos caro, Aleksėjaus Michailovičiaus Vilniaus okupacijos, smarkiai nukentėjo gynybinė siena ir bastėja. Laikui bėgant bastėja neteko gynybinės funkcijos, o XIXa. carinės administracijos pastangomis ji buvo paversta miesto šiukšlynu.
1966 m. pradėti bastėjos archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai bei jos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.Archeologinių tyrimų bastėjoje metu surasta per tūkstantis radinų. Didesnę jų dalį sudaro statybinė keramika bei buitinė technika : glazūruoti, neglazūruoti puodai, dubenys, ąsočiai, lėkštės, keptuvės, taupyklės. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Nors gynybinė bastėja buvo ne kartą tyrinėta, tačiau išlikusi informacija apie ją nėra pakankamai aiški ir tiksli.
Taigi, šiuo darbu siekiama aprašyti bastėjos atsiradimo priežastis, nustatyti kokio tipo radinių keramika dominuoja, išanalizuoti bastėjos vidinį planą.
Darbo tikslas – išnagrinėti Vilniaus gyynybinės sienos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!