Norint suprasti vietos savivaldos ir vietos valdymo ypatumus Lietuvoje, tikslinga nagrinėti savivaldos ir vietos valdymo teisinį pagrindą, savivaldos ir vietos valdymo organizavimą, savivaldybės bei vietos valdymo institucijų rūšis bei jų įgaliojimų ribas, šių institucijų tarpusavio santykius, jų santykius su kitomis valstybės institucijomis.
Atskiroje darbo dalyje analizuosiu Lietuvos Respublikos apskričių viršininkų administracijų vidinę organizacinę struktūrą ir kitus jų veiklos organizavimo juridinius as­pektus bei apžvelgsiu kai kurias šių institucijų veiklos teisinio reguliavimo problemas. Taip pat analizuosiu teisės aktų apskrities viršininkams suteiktus įgaliojimus ir nustatytus uždavinius.
Šiame darbe taip pat pateiksiu teritorinio valdymo ir teritorinio valdymo subjekto sampratas. Apibūdinsiu teritorinio valdymo formas, apibrėždama vietos savivaldos subjektų vietą ir vaidmenį visuomenės valdymo sistemoje.
Bandysiu nustatyti teritorinių valdymo subjektų vietą visuomenės valdymo sistemoje Lietuvoje dabartiniu metu.
Apžvelgsiu vietos valdymo ir savivaldos sistemai Lietuvoje ypatingą reikšmę turinčius teisės aktus – Europos vietos savivaldos chartiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kt. teisės aktus.
Rašydamas darbą vadovausiuosi taip pat Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimais bei konstitucinės bei administracinės teisės moksline literatūra, kur nagrinėjamos su vietos valdymu bei savivalda susijusios problemos.
Šioje darbo dalyje apžvelgsiu valstybėje organizuojamą vietos valdymą ir savivaldą.
Demokratinės valstybės valdymas negali būti sutelkiamas vienos ar kelių aukščiausiųjų institucijų galios ribose ir vykdomas vien centralizuotai. Esant decentralizacijai, centrinės valdžios funkcijos perduodamos savivaldybėms. Valstybės teritorija dalijama į smulkesnius darinius, kurie vadinami valstybės teritorijos administraciniais vienetais. Jų valdymą kiekviena valstybė organizuoja pasirinkdama vienokią ar kitokią teritorinio valdymo formą arba jų derinį.
Teritoriniu valdymu vadintina tam tikrų viešojo valdymo subjektų tikslinė veikla, kuria, darant poveikį valstybės teritorijos dalyje gyvenantiems žmonėms bei jų socialinėms grupėms, tvarkomi viešieji reikalai. Ta veikla užsiimantys subjektai vadinami teritorinio valdymo subjektais [10, P. 5].
Valstybės teorijoje yra žinomos dvi teritorinio valdymo formos, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal teritorinių valdymo subjektų, priskiriamų skirtingoms grupėms:
1) sudarymo principus;
2) jiems nustatytas funkcijas (suteiktus įgaliojimus);
3) turimus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!