Šiame darbe išaiškinti pagrindiniai Vietos savivaldos sistemos formavimosi ypatumai, sistemos kitimo priežastys, išanalizuota Vietos savivaldos institucijų struktūrą, funkcijos, institucijų veiklos kontrolė. Išanalizuoti savivaldybių tarybų rinkimų ypatumai, bei Vietos savivaldos principus. Darbe vadovautasi LR Konstitucija, Lietuvos Konstitucine teise, R. Stačioko, P. Leono, H. Kanitzo, R. Lazdyno, A. Lukošaičio, G.Žilinsko, K. Lapinsko ir kitų autorių darbais.
Darbo tikslas - atskleisti vietos savivaldos sampratą, principus, sistemą, tarybų rinkimų ypatumus bei Vietos savivaldos institucijų veiklos kontrolę, funkcijas.
Darbo objektas - vietos savivalda.
2. Teisės aktų analizė;
3. Lyginimas.
I. Vietos savivaldos sistemos samprata ir turinys
Nagrinėjant Vietos savivaldos sistemos vietą teisės sistemoje išskirtinis dėmesys skiriamas Konstitucinės teisės normoms, kurios suformuoja fundamentalų Vietos savivaldos teisės pagrindą. Savivaldos teisė iš esmės yra konstitucinės teisės institutas. Pagrindinės savivaldos sąvokos suformuotos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos  skirsnyje. LR Konstitucijos 119 straipsnis numato: ” Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.“ Konstitucija numato, kad savivaldos teisė yra laiduojama įstatymo, o realizuojama per savivaldybių tarybas. Taigi LR Konstitucinė norma nukreipia į įstatymą. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 3 str. 1 dalyje pateikia savivaldybės sąvoką: Savivaldybė- valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
1. Savivalda veikia administracinio vieneto teritorijoje. LR Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalis nurodo: “Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius”. Šio straipsnio pagrindu yra įtvirtinta Lietuvos valstybės sąrangos forma. Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Ji neturi savo teritorijoje darinių, turinčių valstybinius požymius. Centralizacija neužtikrina demokratiško valstybės valdymo, kai šis sutelkiamas tik valstybinės valdžios institucijų valioje. Esant decentralizacijai dalis funkcijų perduodama savivaldybėms. Savivaldybių veikla yra arčiausiai gyventojų kasdienių problemų ir dinamiškai reaguoja į nuolat vykstančius gyvenimo pokyčius, kai tuo tarpu centrinės valdžios aparatas nėra toks paslankus operatyviai spręsti konkretaus administracinio vieneto susidariusią situaciją. Konstitucijos 11 straipsnis numato:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!