Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą.
Svetimo turto pagrobimo rūšių yra daug: vagystė, plėšimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas arba išvaistymas, radinio pasisavinimas, turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu, turto sunaikinimas ar sužalojimas dėl neatsargumo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.
Šiame darbe aprašysiu vienos dažniausiai pasitaikančios nusikalstamos veikos – vagystės – sudėties objektą ir objektyviosios pusės požymius. Darbo tikslas – pateikti kuo išsamesnę objekto ir objektyviosios pusės požymių analizę, norint geriau suprasti pačią vagystę ir atskirti nuo į ją panašių nusikalstamų veikų, tokių kaip plėšimas.
Analizuojant kiekvieną dalyką, bandysiu pateikti atvejus, koks objektas yra laikomas vagystės objektas, kokie objektyvieji sudėties požymiai priklauso būtent vagystei.
Darbe naudosiuos Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriuose galima rasti atsakymus į klausimus apie vagystės objektą bei objektyviuosius vagystės sudėties požymius.
Taip pat, trumpai apžvelgsiu vagystės sąvokos istoriją, nes sąvokoje atsispindi tai, kas yra objektas, objektyvieji požymiai. Naudinga, mano manymu, žinoti kaip kito su vagystės sąvoka ir vagystės objektas su objektyviaisiais požymiais.
Vagystės samprata lietuvių teisėje pradėta analizuoti nuo romėnų laikų. Sąvoka furtum Romos imperijos laikais buvo daug platesnė nei vagystė mūsų laikų prasme. Vagystė buvo suprantamas bet koks neteisėtas savanaudiškas svetimo kilnojamojo daikto pasisavinimas. Furtum sąvoka apimdavo ne tik tuos atvejus, kurie dabar laikomi vagyste, bet ir plėšimus, sukčiavimus, pasisavinimus patikėtų daiktų bei radinių ir pan. Kanonų teisėje vagystės sąvoka buvo tokia pati – plati.
1340m. Pamedės teisyne buvo atskirta atviroji ir slaptoji vagystė, tačiau tai nedarė skirtumo tarp jų pavojingumo požiūriu. 1468m. Kazimiero teisyne vagystė suprantama kaip tiek atviras, tiek slaptas turto paėmimas. Visgi, nebuvo specialiai atskirtos vagystės rūšys. Pažymėtina tai, kad vos ne pusė teisyno straipsnių buvo skirta vagystei. Pačios bausmės dydis priklausė nuo vagystės objekto vertės ir nusikaltimo kartotinumo. Visuose trijuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutuose buvo skiriamas ypatingas dėmesys turto gynimui. Juose vagystė buvo laikomas ir nelaisvų žmonių išvedimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!