Teisės doktriną galima apibrėžti kaip nuostatų taisyklių, principų, suformuluotų didelį autoritetą turinčių mokslininkų ir praktikų, visumą, kuriai suteikiama visuotinai privaloma reikšmė.
Doktrina, arba kitaip autoritetinga nuomonė, - tai veinas seniausių tekstinių teisės šaltinių, žinomas jau nuo senovės Romos laikų. Jau III a. kai kuriais Romos juristais buvo galima remtis kaip įstatymo tekstu. 426 m. imperatorius Valentinianas išleido nurodymą dėl privalomo juristų citavimo priimant teismų sprendimus.
Doktrina priskiriama šaltiniams, kurie nėra tiesiogiai privalomi. Doktrinos teisioginė įtaka pradeda reikštis, kai teisė nėra susiformavusi, kai jos kokiu nors klausimu apskritai nėra arba kai tiesiogiai privalomi šaltiniai neaiškūs, nepilni.
Reikšmingumas, kurį teisėjai suteikia teoriniams raštams, kinta priklausomai nuo daugelio aplinkybių. Tarp jų yra autoriaus reputacija bei tai, ar autorius išreiškia tik savo požiūrį, ar atstovauja bendrai labiausiai gerbiamų autorių nuomonei. Apskritai galima teigti, kad civilinės teisės teisėjai labai domisi mokslininkų nuomone, kuri išsakoma bendruose bei specializuotuose traktatuose. Taip pat autoritetingos nuomonės yra išsakomos kodeksų komentaruose, monografijose, mokslo daktarų disertacijose, publikacijose bei nagrinėjant bylas teismuose. Nuolatinė teoretikų kritika dažnai verčia permąstyti susiklosčiusią nuomonę, o kartais netgi lemia tai, kad tvirtai nusistovėjusios teismo pozicijos išvis atsisakoma.
Išskiriamos kelios teisinės doktrinos funkcijos. Ji formuoja teisės principus ir vertina jų svorį. Teisės doktrina nustato teisės normų ir principų kolizijų sprendimų taisykles ir tiria jų hierarchiją. Taip pat nagrinėja teisėjo diskrecijos ribas bei nustato kiekybinius reikalavimus teisinių taisyklių turiniui.
Doktrinos dielę reikšmę kontinentinei teisei turi todėl, kad šioje tesinėjė tradicijoje nėra ataskaitų apie teismų sprendimus. Kadangi precedentinė teisė teoriškai neprivaloma, civilinės teisės sistemoms stinga autorių, dalykiškai ir išsamiai cituojančių bylas, kad šios būtų tiesiogiai prieinamos ir kad bylos būtų suderintos tarpusavyje bei su įstatymais. Šių priemonių nebuvimas savo ruožtu labai komplikuotų formalios stare decisis taisyklės galiojimą. Esant tokioms aplinkybėms, reikšmingiausias bylas surenkantys bei analizuojantys periodiniai leidiniai ir moksliniai veikalai tampa svarbiausiais šaltiniais, kuriais gali būti pasikliaujama atliekant tyrimą.
Teisės doktrinos reikšmė skirtingų valstybių teismo procese...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!