Teisės teorijos konspektas

Teisinių idėjų samprata.
2) Formos požiūriu jos turi būti tiek išplėtotos, sukonkretintos, formalizuotos, kad įgytų apibrėžtų teisių ir pareigų santykio pavidalą, t.y. socialinio elgesio norminimo technikos galią.
Teisinėje idėjoje turi atsispindėti teisės ir pareigų vienovė. Teisinė idėja pirmiausia gyvuoja teisinėje sąmonėje ir tik kartais „bendrųjų teisės principų“ pavidalu gali peržengti teisinės sąmonės ribas ir daryti tiesioginį poveikį praktiniam žmonių elgesiui. Dažniausiai ji egzistuoja kaip dvasinė, psichologinė teisės normos ir praktinio elgesio galimybė.
Pagal formalizavimo laipsnį teisinę idėją reikia skirti nuo teisinio siūlymo. Teisinė idėja – tai išplėtotas iki teisių ir pareigų santykio teisinis siūlymas. Teisinės idėjos formuluoja, pagrindžia teisės turiningumą, jos esmę – laisvę, lygybę, teisingumą, per jas į teisę ateina konkrečios visuomenės ir konkrečios epochos vyraujančių vertybių sistema. Apibendrinant teisinės idėjos vadinamos teisine sąmone.
Teisinė sąmonė susijusi su vienu iš pagrindinių žmogaus siekių, t.y. versti savo egzistencinius interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis pritaikyti tą socialinę aplinką prie savo interesų. Todėl pažinti teisinę sąmonę – tai pažinti, kaip žmonės kolektyviniu būdu įsisąmonina savo interesus, kaip ir kodėl juos transformuoja i teisines idėjas – pageidaujamo elgesio idėjinį modelį, o vėliau – į visuotinai privalomą teisinę tvarką.
Teisinė sąmonė – tai sistema vaizdinių, idėjų, teorijų, kurias tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės susikuria apie galiojančią ir pageidautiną teisę, apie galiojančių įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais (teisingumu), taip pat teigiamos ir neigiamos emocijos, kurių patiria skirtingų interesų turėtojai, susidūrę su galiojančia teise, vertindami ją savo ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu.
Teisinę sąmonę sudaro du struktūriniai elementai: teisinė psichologija ir teisine ideologija.
Teisinė psichologija – tai jausmai, išgyvenimai, kurių žmonės patiria tiesiogiai susidurdami su įvairių valstybės institucijų veikla šioms kuriant ir taikant teisės aktus, ginančius ar siaurinančius asmens teises. Konkretų teisinės psichologijos turinį sudaro žmonių emocijos, išgyvenimai, nuotaikos, įpročiai, pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valstybės institucijomis, teismų vykdomu teisingumu, nepakantumas savo teisių pažeidimams, įsitikinimas gerbti konkrečius įstatymus arba jų...

Daugiau informacijos...