Žvelgiant į šiuolaikinį pasaulį, kuriame nors ir vis labiau įsigali kosmopolitizmo (sąmoningai suvokiamos kultūrinės nuostatos) ir globalizacijos idėjos, prieš akis iškyla daugialypės visuomenės, susisluoksniavusios tautiniu, religiniu, lingvistiniu ir kitais pagrindais bei grįstos skirtingomis vertybių sistemomis, koncepcija. Valstybės, kaip tam tikri tų atskirų visuomenės grupių ir jas sudarančių asmenų interesų atstovavimo, įgyvendinimo bei apsaugos dariniai, natūralu, kad taip pat pasižymi individualiais bruožais. Tačiau visos XXI amžiaus pasaulio valstybės, neatsižvelgiant į jų gyventojų individualumą, valdymo ir sandaros formas ar politinius režimus, turi bendra tai, kad teisė jose yra pagrindinis socialinio žmonių elgesio reguliatorius. Nekyla abejonių, kad teisės samprata, teisės normų kūrimo prielaidos, jose (normose) įtvirtintos privalomo ir leistino elgesio taisyklės, galiausiai jų socialinis efektyvumas ir rezultatyvumas skirtingose valstybėse varijuoja priklausomai nuo minėtų ir daugelio kitų veiksnių. Bet nėra tokios modernios valstybės, kurioje apskritai neegzistuotų teisės sistema ir visuomenės elgesys nebūtų modeliuojamas teisės normų pagalba. Tačiau kad teisės normos įgytų prasmę ir darytų realų poveikį teisės adresatams, būtina jas įgyvendinti. Kaip esminę teisės įgyvendinimo formą teisės teoretikai išskiria teisės taikymą1.
1. Išsiaiškinti, kokios yra teisės, teisės įgyvendinimo ir teisės taikymo vyraujančios sampratos, koks šių mokslo kategorijų tarpusavio ryšys. Apie tai kalbama pirmoje darbo dalyje.
2. Nustatyti ir išnagrinėti pagrindinius teisės taikymo požymius, atkreipiant dėmesį į teisės taikymo prielaidas, sąlygas ir etapus. Šie klausimai nagrinėjami antroje darbo dalyje.
3. Išskirti Konstitucinio Teismo nutarimus, poįstatyminius teisės aktus, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų sprendimus ir kitus oficialius teisės taikymo aktus kaip teisės taikymo proceso išraiškos formas ir įvertinti jų reikšmę, įgyvendinant teisę. Šiems klausimams skirta trečioji darbo dalis.
Šiame darbe nebus analizuojamas tiesioginis Konstitucijos taikymas, kaip ypatingas teisės taikymo būdas, taip pat nesigilinama į teisės aiškinimą, kaip itin reikšmingą teisės taikymo stadiją2, bei įstatymo ir teisės analogijos taikymą, šalinant teisės spragas3.
Išsamus mokslinis analitinis tyrimas lietuviškoje jurisprudencijoje iš esmės yra atliktas tik Alfonso Vaišvilos4, todėl jo suformuotais teiginiais bei išvadomis labiausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!