Visų kitų tautos teisių prielaida yra tautos teisė egzistuoti: niekas – nei valstybė, nei kita tauta, nei tarptautinė organizacija – niekas neturi teisės tvirtinti, kad nors kuri tauta nėra verta egzistuoti. Ir ši pagrindinė teisė nebūtinai reikalauja valstybinės nepriklausomybės, nes skirtingų tautų sąjungos gali turėti įvairias juridines formas, pavyzdžiui, federacinės valstybės, konfederacijos arba valstybės su plačia regionine autonomija.
XX amžiuje iširo didelės daugianacionalinės valstybės: Austrija - Vengrija, Osmanų imperija, Sovietų Sąjunga, Jugoslavija bei kitos. Jei 1900 m. kolonijinės valdos buvo didelės, tai amžiaus pabaigoje, pasaulio politiniame žemėlapyje beveik neliko kolonijų. Viso to pagrindine priežastimi galima laikyti tautų laisvo apsisprendimo principą.
Daugelis autorių teigia, kad tautų apsisprendimo teisės principas pirmą kartą įtvirtintas JAV prezidento V.Vilsono „14-oje punktų“. Tačiau literatūroje vyrauja nuomonė, kad tautų apsisprendimo principas iki JTO Įstatų priėmimo buvo daugiau politinė ar moralinė idėja, o ne teisės principas (neegzistavo teisiškai). Tačiau visi sutaria, kad ši teisė XX a. tarptautinėje teisėje jau egzistavo kaip visuotinė paprotinė norma. Tautų apsisprendimo teisė yra svarbi ir šiomis dienomis, kadangi vyksta daug konfliktų tarp tautų ir valstybių, dėl tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimo.
Darbe apžvelgiama tautų apsisprendimo teisės teoriniai ir praktiniai aspektai.
Dabar tautos teisė į apsisprendimą yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių teisinių dokumentų. Šią teisę galime rasti 1945 m. Jungtinių Tautų Chartijoje, 1960 m. Deklaracijoje dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijų šalims ir tautoms, 1970 m. Deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, Helsinkio Baigiamajame akte, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, visos eilės Jungtinių Tautų organų rezoliucijose, tarptautinių konferencijų aktuose, įvairiose tarptautinėse sutartyse.
1960 m. gruodžio 12 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 1514 (XV) „Deklaracija dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms valstybėms ir tautoms“. Šioje deklaracijoje nurodoma, kad „visos tautos turi teisę į apsisprendimą ir kad jos laisvai sprendžia savo politinį statusą ir įgyvendina savo ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi“2. Su šia deklaracija siejamas tautų apsisprendimo principo įtvirtinimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!