Tautinių mažumų teisės

Bendra darbo charakteristika. Temos aktualumas.
Klasikinė tarptautinė teisė iš esmės apėmė tik santykius tarp valstybių, taip palikdama individą nuošalyje. Ilgą laiką žmogaus teisių apsauga, taip pat ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsauga, kaip žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis, buvo laikoma valstybių suvereniteto dalimi. Esminiai pokyčiai įvyko po dviejų pasaulinių karų, kurių pasekmės parodė, kad žmogaus teisės nebegali būti laikomos vien valstybių „vidaus reikalu“ ir traktuojamos tik siauru nacionaliniu lygiu. Padėtis iš esmės pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo žmogaus teisių institutui įsitvirtinus tarptautinėje teisėje. Žmogaus teisės – šiuolaikinė civilizacijos vertybė. Žmogaus teisių užtikrinimas ir jų įgyvendinimas yra kriterijus, kuris rodo valstybės demokratiškumą.
Netrukus po Antrojo pasaulinio karo ir kiek vėliau buvo priimti universalūs dokumentai, įtvirtinantys tarptautinę žmogaus teisių apsaugą, tiesiogiai ar netiesiogiai liesdami ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (1966 m.), Jungtinių Tautų Deklaracija „Dėl tautinėms, arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių“ (1992 m.). Taip pat tarptautiniai regioniniai dokumentai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950 m.), Europos Tarybos 1994 m. lapkričio 10 d. priimta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija – pagrindinis tarptautinis dokumentas tautinių mažumų teisių apsaugos srityje Europoje, sukuriantis tam tikrus teisinius įsipareigojimus šios Konvencijos valstybėms dalyvėms.
Tautinių mažumų teisės yra suprantamos kaip sudėtinė tarptautinės žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis. Tačiau tautinių mažumų teisės paremtos filosofija, kuri skiriasi nuo bendros žmogaus teisių filosofijos. Laikoma, kad neužtenka apsaugoti tautinių mažumų narius nuo diskriminacijos, tai yra užtikrinti, kad jie naudotųsi visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis „be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, nacionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, jų gimimo ar kokia nors kitokia padėtis“ kaip skelbia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 straipsnis. Tautinių mažumų nariams turi būti garantuojamos tokios teisės, kurios reikalingos jų identitetui ir savitumui apsaugoti.1...

Daugiau informacijos...