Tautų kraustymasis šiais laikais yra įprastas reiškinys. Beveik visose pasaulio šalyse gyvena ne tik etniniai gyventojai, bet ir eilė kitataučių. Ne išimtis ir Lietuva. Juo labiau, jog istoriškai taip jau susiklostė, kad nuolat gyvenome tautų maišymosi takoskyroje. Visų pirma ilgą laikmetį(Didžiosios kunigaikštystės laikais) Lietuvą d\siejo labai glaudūs politiniai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lenkija. Vėliau sekė Rusijos imperijos invazija, vokiečių okupacija, vėliau – priklausomybės SSRS laikotarpis. Tokiu būdu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais išryškėjo ir atitinkami tautinių mažumų kontingentai.
Tiek Lietuvos teisė, tiek tarptautinės teisės normos gina tautinių mažumų teises, kartu tautinių mažumų gyvenimas reglamentuojamas nacionalinėmis teisės normomis taip, kad jos neįgytų išskirtinių teisių.
Vis dėl to santykiai tarp etninių lietuvių su tautinių mažumų grupėmis, pastarųjų politinis ir socialinis aktyvumas išlieka aktualia nūdienos problema. Pasirinktoji darbo tema leidžia iš arčiau pažvelgti į tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje, jų teisinį statusą, įvardinti pagrindinius jų aktyvumo prioritetus. Moksline prasme tema nėra nauja, tačiau jos įvairiapusiškumas verčia naujai žiūrėti į šiuos klausimus.
Pagrindinė problema – labai platus temos interpretavimas. Todėl šiame darbe panagrinėsime tris esminius klausimus – tautinių mažumų statuso teisinio reguliavimo ypatumus, tautinių mažumų politinio aktyvumo apraiškas bei jų socialinio aktyvumo galimybes.
Taigi šio darbo tyrimo objektas – tautinių mažumų politinis aktyvumas Lietuvoje.
Tyrimo dalykas – politiniai, socialiniai, ekonominiai procesai, atskleidžiantys tautinių mažumų aktyvumą Lietuvoje, jų statusą apibrėžiantys norminiai aktais, tautinių mažumų organizacijų praktinė veikla bei poveikis Lietuvos socialinei sistemai.
Darbo tikslas – atskleisti tautinių mažumų pagrindinių grupių aktyvumo pasireiškimo būdus bei priemones.
Išnagrinėti tautinių mažumų statusą apibrėžiančius teisės aktus – tiek nacionalinius, tiek tarptautinius.
Analizuoti tautinių mažumų politinio judėjimo specifiką, pagrindines veiklos sritys, aptarti pagrindinių politinių organizacijų veiklą;
Apibendrinti visuomeninių organizacijų, skatinančių tautinių mažumų aktyvumą, veiklą bei jų poveikį Lietuvos socialiniai, politiniai, ekonominei sistemai.
Rašydama darbą autorė remiasi būtina normine medžiaga, specialiąja literatūra, interneto kanalais gauta informacija .
Darbas susideda iš čia pateikiamo įvado, kelių dėstymo dalių bei išvadų..
Darbo pabaigoje pateikiamas išsamus naudotos literatūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!