Tarptautinės pinigų sistemos reformavimas

1. šALYS - EKONOMINIO POVEIKIO PRIėMėJOS 4
2. KAPITALĄ SUKURIANČIOS šALYS 6
3. TARPTAUTINėS FINANSINėS INSTITUCIJOS 7
4. KRIZIų VALDYMAS 8
APIBENDRINIMAS 9
PRIEDAI 10
ĮVADAS
Šis pranešimas yra parengtas, remiantis Stanley Fisher’io, dirbančio Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), pranešimu, kurio tema - Tarptautinės pinigų sistemos reformavimas.
Šio pranešimo prielaidomis galima būtų laikyti įtemptą bei neapibrėžtą situaciją tarptautinėje finansų sistemoje bei siekius apsisaugoti nuo galimų regioninių finansinių krizių pavojų. Teigiama, jog nuo krizės Meksikoje, nuo krizės Rytų Azijoje ir ypač nuo krizės Rusijoje yra plačiai sutariama, kad tarptautinė finansų sistema turi būti reformuota. Sakoma, kad reikalinga nauja tarptautinės finansų sistemos “architektūra”.
Šios reformos aktualumo priežastys yra mažiausiai dvi:
1. Tarptautiniai kapitalų srautai į besivystančias rinkas yra per daug svyruojantys ir šie svyravimai pastūmėja besivystančias šalis į ekonominius šokus bei krizes, kurios yra ir pernelyg dažnos, ir pernelyg didelės;
2. Yra per didelis ekonominis užkrečiamumas (krizės staigus paplitimas) finansų sistemoje – šis teiginys buvo daugelio ginčijamas, bet jis tapo nenuginčijamu po devalvacijos bei skolos restruktūrizavimo Rusijoje.
Šie du teiginiai verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti per didelius svyravimus, kurie įtakoja tam tikras šalis, bei apriboti užkrečiamumą, kuris daugiausia ir nulemia srautų svyravimų paplitimą.
Pabrėžiama, kad srautų svyravimai bei užkrečiamumas yra aiškiai pastebimi (tai matyti 1-3 prieduose pateiktuose grafikuose). Todėl labiau akcentuojamas klausimas, ar yra įmanoma nusakyti, koks svyravimų bei užkrečiamumo lygis yra per didelis ir kaip jį išmatuoti.
Tai verčia daugiau susitelkti ne ties tikslių matematinių-statistinių metodų bei kitų analogiškų jiems priemonių taikymu, o ties daugiau patariamojo-diskusinio pobūdžio samprotavimais.
Siūlomos reformos nepretenduoja į naujos tarptautinės pinigų sistemos sukūrimą. Jos daugiau susideda iš tam tikrų priemonių, kurios turėtų būti vykdomos skirtingų tarptautinės rinkos dalyvių, kurie kartu turėtų modifikuoti egzistuojančią sistemą bei priversti veikti ją efektyviau. Siūlomi pakeitimai reikalauja trijų tarptautinės sistemos dalyvių grupių:
1. Besivystančių rinkų valstybių vyriausybės bei privatūs sektoriai;
2. Pirmaujančių industrinių valstybių, kuriose sukuriamas kapitalas, vyriausybės bei privatūs sektoriai;
3. Tarptautinės institucijos.
Šie pakeitimai, kurie turėtų įtakoti skolininkų bei skolintojų...

Daugiau informacijos...